Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Prenumeruoti

Dovilės Kuzminskaitės eilėraščiai: „Metų laikai“, „FR1571“, „autoportretas su tetule“ ir kiti

Šį kartą su URBAN˙/ Poetry skaitytojais savo eilėraščiais dalinasi poetė Dovilė Kuzminskaitė. Vienas jos eilėraštis „Metų laikai“ yra dedikuotas ispanų rašytojai, intelektualei Maríai Zambrano ir jos sukurtai Antigones parafrazei. „Nes iš ten pavogiau vieną eilėraščio eilutę“, – sakė poetė. Paklausus, ko ji ieško poezijoje, atsako, kad nieko. Tačiau: „Būna, kad joje atsispindžiu. Dar būna, kad atsispindi kiti – vaizdai, frazės, jausmų fragmentai, o aš užimu veidrodžio vietą.“ Beje, D.Kuzminskaitės nuomone, ramiausia neturėti projektų ir ambicijų, nes taip laisviau.
Dovilė Kuzminskaitė
Dovilė Kuzminskaitė / Ninos Rivas nuotr./ 15min nuotr.

– Dovilė Kuzminskaitė

Metų laikai

Marijai Zambrano ir jos Antigonei

Vasara

ji sakė kraujas nori sudygti

todėl ir metrinis kietis

vidury senelio kapo

įdygęs į kraują

Ruduo

ji sakė miręs kraujas ištroškęs

toks pats ir gyvasis

todėl ir rašau tau

spalio krauju

ant senamiesčio mūrų

Žiema

ji sakė kraujas negali akmeniu virsti

bet tyla ir stingsta

pramaišiui su sniegu

užšąla ir ištempia gyslas

Pavasaris

ji sakė kraujui lemta tekėti

taip viską nuneš

su pirmais atlydžiais

su pirmais upeliūkščių žodžiais

tarpuakmeniuos

FR1571

Šis miestas – prie kojos prigludęs laukinis šuva,

alsuoja pavargęs ir inkšdamas slenka vos vos,

o mūsų atokvėpis karštas tarytum lava

išsilieja anapus nakties ir anapus kalbos.

Anapus asfalto, betono ir ryto pilkos

garuoja ir raitosi upės, kol virsta manim,

aš padedu galvą ant tavo gauruotos galvos,

Berlyne, laukinis šunie, akmeniniais dantim.

XXX

O paskui – tik migla, į rugsėjį pasviręs dangus

ir pro pienišką prieblandą sunkiasi kvapas rudens,

ir apsnūdusį Vilnių, ir viską, ko darsyk nebus

nuskalauja įnirtusios strėlės vandens,

į alsavimą gatvių įsmingančios taikliai lyg burtas,

tarsi kristų kalbėjimais, žodžiais užpiltų liūtis.

Iš palaikės šviesos ir garuojančios žemės sudurtas

aš esu vien tik miegas užspaudžiantis tavo akis.

autoportretas su tetule

esu kukliai nuolanki

gero elgesio nepriekaištingai išauklėta

jie sako net pretenzinga

tokia gera kad atrodo jog amžinai ko nors

iš ko nors tikiuosi

ta kurią tetulės nustumia nuo sausainių lentynos

ta prieš kurią tetulės užlenda eilėse

ta ant kurios autobuse vieną dieną

ėmė ir atsisėdo

tetulė

todėl jeigu vieną dieną pateksiu į pragarą

tai tik todėl kad – esu įsitikinus –

tetulių esama ir prie dangaus vartų

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Užsisakykite 15min naujienlaiškius