S.Guggolzas lietuvių literatūrą atrado jau seniai. Kai kalbinau jį 2017 metais Leipcigo knygų mugėje, tuo metu jis vadovavo leidyklai „Guggolz Verlag“ ir kaip tik buvo išleidęs Antano Škėmos kūrinį „Balta drobulė“ (į vokiečių kalbą vertė Claudia Sinnig) vertimas. Tuo metu jis neslėpė susižavėjimo šiuo kūriniu ir sakė, kad tai neabejotinai sėkmingiausias leidinys per visą jo vadovaujamos leidyklos istoriją.
„Fantastika, neįtikėtina“, – susižavėjimo A.Škėmos knygos sėkme Vokietijoje tuo metu negalėjo nuslėpti S.Guggolzas. Per tris savaites tuo metu buvo parduota daugiau kaip 1000 šio kūrinio egzempliorių, ir tai nedidelei leidyklai ir tuo labiau – mažai žinomo rašytojo knygai buvo dideli skaičiai. A.Škėmos knyga Vokietijoje sulaukė ir literatūros kritikų entuziastingų recenzijų.
Nuo to laiko daug kas pasikeitė. Dabar S.Guggolzas vadovauja ne tik savo paties leidyklai, bet ir yra didelės, įtakingos leidyklos „S.Fischer“ klasikos skyriaus redaktorius. Užtenka paminėti, kad būtent ši leidykla Vokietijoje leidžia ir Nobelio premijos laureato Laszlo Kraznahorkai knygas. Jis taip pat – Vokietijos leidėjų ir knygų prekybininkų asociacijos pirmininkas.
Tačiau nepsikeitė jo dėmesys lietuvių literatūrai. „S.Fischer“ praėjusiais metais išleido Ričardo Gavelio knygą „Vilniaus pokeris“. Vertimas jau pelno ir apdovanojimus – neseniai pasklebta, kad šią knygą į vokiečių kalbą išvertusi C.Sinnig už šį vertimą buvo įvertinta „Straelen“ premija. Už tai ji gaus 25 000 eurų premiją, o komisija pažymėjo, kad „Claudia Sinnig randa kalbą kiekvienai scenai, kiekvienai pasakojimo gijai, net jei klausomės persikūnijusio šuns; ji vienodai meistriškai valdo ir laisvus dialogus, ir puslapio ilgio džiazo koncertų aprašymus. Svarbiausia – ji kuria be galo kintantį, veržlų, magnetinį ritmą, kuris „Vilniaus pokerio“ skaitytojus prikaustys iki pat pabaigos.“
– Kai kalbėjomės su jumis 2017‑aisiais, apie A.Škėmos knygą sakėte, kad ji pranoko visus lūkesčius, o per tris savaites pardavėte apie tūkstantį egzempliorių. Kaip knygai sekėsi vėliau? Ar ji vis dar sulaukia dėmesio?
– Dabar jau išspausdintas trečias ar net ketvirtas knygos tiražas, ji nuolat ir stabiliai perkama. Manau, kad jos dabar parduota apie 2700 egzempliorių, tikiuosi, kad greitai bus pasiekta ir 3000. Tai – dideli skaičiai, ypač tokiai mažai leidyklai kaip mano. Manau, knyga jau ir Vokietijoje tapo lietuvių literatūros klasika. Tai labai gerai.
– R.Gavelio „Vilniaus pokeris“ išleistas leidykloje „S. Fischer“, kurioje dirbate dabar. Ar tai buvo jūsų iniciatyva?
– Taip. Iš pradžių galvojau leisti ją savo leidykloje, nes tai – irgi klasika, bet mano leidyklos dėmesio centre – XX a. pradžia ir vidurys. R.Gavelis man atrodė „per jaunas“, be to, jo tekstas labiau primena šiuolaikinę, o ne klasikinę literatūrą. Vis dėlto labai norėjau, kad jis būtų išverstas į vokiečių kalbą – buvau skaitęs prancūzų ir anglų vertimus, ir norėjau šią knygą duoti ir vokiečių skaitytojams. Todėl 2022 m., vos pradėjus dirbti „S. Fischer“, pirmas projektas, kurį iškart pasirašiau, buvo R.Gavelio „Vilniaus pokeris“.
– Kokį įspūdį jums padarė pats romanas, kai jį perskaitėte?
– Tai – pribloškiantis tekstas. Pirmoje dalyje jis taip giliai panyra į pagrindinio veikėjo sąmonę, kad, sakyčiau, užkrečia paranoja. Skaitymas nelengvas, bet labai praturtinantis: nuostabios scenos, daug puikių įžvalgų apie priespaudą, laisvę ir panašias temas. Rasti plačią auditoriją šiai knygai nebuvo paprasta, bet „S. Fischer“ darėme viską, ką galėjome.
– Kokie šios knygos pardavimai?
– Vertinant „S. Fischer“ masteliais, nedideli, tačiau jei būčiau išleidęs savo leidykloje ir pasiekęs šiuos skaičius, tai būtų daugiau nei gerai. Jos parduota virš 2 tūkst. egzempliorių. Reikia turėti galvoje ir tai, kad knyga nepigi – ji kainuoja virš 30 eurų, apie 40 eurų, tad ne kiekvienam lengvai įkandama. Vis dėlto esu patenkintas: tai ne bestseleris, bet tikrai sėkmė.
– Vertėja C.Sinnig už šį darbą taip pat gavo apdovanojimą.
– Labai tuo džiaugiuosi. Kitą savaitę sakysiu apdovanojimui skirtą sveikinimo kalbą – dirbame kartu jau daugelį metų, ir esu labai patenkintas mūsų bendradarbiavimu.
– Išties, skamba kaip nemažos sėkmės istorija: vertėja iš lietuvių literatūros vertėja gauna prestižinį apdovanojimą Vokietijoje.
– Taip. „Vilniaus pokerį“ lydėjo puikios recenzijos. Didelio Vokietijos dienraščio tinklalaidėje Claudia labai gražiai papasakojo apie savo darbą ir knygą. O dabar, gavus ir apdovanojimą, tai parodo, kokia unikali ši knyga. Net lietuvių literatūros kontekste ji yra išskirtinė – tokių tekstų nėra daug. Mums pavyko tai perteikti vokiečių skaitytojams ir parodyti, kokia lietuvių literatūra buvo XX amžiaus pabaigoje.
Iškart atpažįstama kaip klasika
– Minėjote labai teigiamas recenzijas. Ką jų autoriai pabrėždavo, rašydami apie R.Gavelį?
– Iškart atpažįstamą klasikos statusą ir glaudų romano ryšį su Lietuvos istorija. Recenzijų buvo svarbiausiuose žurnaluose ir laikraščiuose. Visi pažymi, kad knyga nėra lengvas skaitinys – ji giliai veda ir į istoriją, ir į herojaus sąmonę, ypač antroje ir trečioje dalyse, kur pasakojama apie sunkokus dalykus. Dabar, rašydamas kalbą apdovanojimui, kurį atsiims Claudia, vėl perskaičiau kai kurias knygos vietas ir buvau iš naujo sujaudintas kalbos – manau, tai vienas pagrindinių knygos raktų. Neseniai vėl perskaičiau sceną bažnyčioje su džiazo koncertu – ji tiesiog nuostabi, kiekvienas žodis.
– Ar planuojate leisti ir daugiau R.Gavelio kūrinių?
– Taip, apie tai galvoju. Juk jis parašė ne tik šį išskirtinį romaną – yra ir kitų puikių kūrinių, romanų ir apsakymų. Labai norėčiau, kad Claudia toliau verstų R.Gavelį.
Daugėja žmonių, kurie nesugeba suprasti knygų
– Frankfurto knygų mugėje daug kalbama apie verstinę literatūrą, tai, kad skaitytojus tampa vis sunkiau ja sudominti. Ar, palyginti su laikotarpiu prieš dešimtmetį, išties ją parduoti sudėtingiau?
– Taip. Tarptautinei, verstinei literatūrai dabar nėra lengvas metas. Tai dėl bendros situacijos pasaulyje, kuri lyg ir turėtų pastūmėti žmones domėtis kitomis kultūromis, tačiau žmonės labiau susitelkę į savąsias istorijas, tai, kas vyksta aplink jų namus. Todėl vokiečių autorių knygų pardavimai pakankamai stabilūs, o rašytojų iš kitų šalių – prastesni. Bet tai tik šis laikotarpis. Esu tikras, kad susidomėjimas kitoms kalboms, kultūroms, literatūra grįš. Tikiu tuo.
– Susidomėjimą turbūt paskatina ir apdovanojimai. Matome tai ir su László Krasznahorkai: tatkime, Lietuvoje jo knygos neseniai kainavo po kelis eurus, o dabar spausdinami papildomi tiražai.
– Vokietijoje jis visada būdavo parduodamas neblogai – jis ilgai gyveno Vokietijoje, vienos iš jo knygų veiksmas vyksta Vokietijoje, todėl ji yra artimesnė vokiečių skaitytojams. Apskritai, vengrų literatūra Vokietijoje gana populiari. Tačiau pastarosios knygos jau nebebuvo tokios populiarios kaip ankstesnės, o skyrus jam Nobelio literatūros premiją, viskas buvo tiesiog iššluota, spausdiname tiražus pakartotinai – Nobelio premija turi milžinišką poveikį.
– Kokias rinkos tendencijas pastebite? Visi mugėje kartoja, kad auga romantasy, fantasy, kriminalinių romanų populiarumas.
Mūsų leidykloje aiškiai matome, kad auga negrožinė literatūra – ne taip ryškiai kaip romantasy, bet vis tiek. Ypač – politinė negrožinė literatūra. Žmonės nori suprasti, kas vyksta pasaulyje.
– O klasika? Nes jūs vadovaujate būtent šiam skyriui.
– Klasika laikosi gana stabiliai – ji turi ištikimus skaitytojus. Tačiau, kaip visose Vakarų visuomenėse, mažėja skaitytojų skaičius. Ir tai – švietimo ir politikos problema. Turime keisti padėtį, kad jauni žmonės apskritai gebėtų skaityti grožinę literatūrą ir ją suprasti. Nes yra daugybė jaunų žmonių, kurie nesugeba skaityti knygų, jie nesupranta, ką skaito.
– Paskelbti duomenys iš Didžiosios Britanijos rodo, kad iš klasikų ten perkamiausias šiais metais Fiodoras Dostojevkis. O kas pas jus?
– Mūsų leidykla leidžia Thomo Manno knygas, jis vis dar gerai parduodamas. Tačiau šie metai – paskutiniai, kai galioja autorių teisės; nuo kitų metų jos baigsis, tad šio sėkmės faktoriaus nebeturėsime. Leidžiame ir Franzą Kafką – jis visada parduodamas gerai. Mano užduotis „S. Fischer“ – ieškoti „naujų klasikų“, tarptautinių klasikų. R.Gavelis – vienas iš jų, ir toliau jų ieškosiu.
Leis Žemaitės kūrybą
– Ar yra dar koks nors lietuvių autorius, kurį norėtumėte išleisti?
– Su Claudia turime naują projektą, manau, kad jus tai sudomins.
– Galbūt kalbate apie Žemaitės vertimą?
– Taip! Ji jau verčia, o aš šį kūrinį išleisiu savo leidykloje. Galbūt Claudia ras ir kitų knygų, kurias galėčiau išleisti – tai gali būti ir klasika, ir šiuolaikinė literatūra. „S. Fischer“ dabar turiu galimybę leisti ne vien tik klasikus iš Lietuvos.
– Kaip manote, kokios lietuviškos istorijos galėtų sudominti vokiečių skaitytojus?
– Dabar Vokietijoje susidomėjimas Lietuva didelis dėl politinės situacijos su Rusija ir mūsų karinio bendradarbiavimo. Manau, kad jei būtų knyga, kuri paliestų šią temą, Rusijos grėsmę, būtų įdomi vokiečių skaitytojams. Bet susidomėjimas greitai kinta – po trejų ar ketverių metų gali būti visai kas kita. Manau, kad bet koks romanas gali rasti kelią pas skaitytojus, jei jame išlaikomas balansas: ryšys su savo kultūra, su Lietuva, tačiau kartu jei jis yra atviras pasauliui. Tai svarbiausia.
