Dabar populiaru
Publikuota: 2020 spalio 15d. 14:58

Iš minčių žvėryno į proto ramybę, arba Apie savistabos svarbą

Minčių žvėrynas
Knygos viršelis / Minčių žvėrynas

Mintys – nuolatiniai mūsų palydovai: žmogaus smegenys kas akimirką kuria ateities planus, kapstosi po praeities įvykius. Šiandien – įtampos ir nežinomybės kupinoje kasdienybėje, jas suvaldyti tampa dar sunkiau. Buvusi leidėja, jogos ir srautinio rašymo praktikė – Eva Tombak – meta iššūkį begalinių minčių chaosui ir kartu su leidykla VAGA, skaitytojams dovanoja nuoširdumo, atvirumo bei subtilaus humoro kupiną antrąjį, gausiai papildytą ir nūdienos aktualijas atliepiantį knygos „Minčių žvėrynas“ leidimą.

„Išsilaikyti gyvenimo balne – ne juokas, jei minčių žirgai neklauso, lekia kaip laukiniai. Gyvenimo balnas – ne dovanotas arklys, nepavyksta nežiūrėti į minčių dantis. Mintys dantingos, mintys bedantės, – kad ir kokios būtų, jos – pokyčių atspindys ir provokatorės. Mintys – kaip robotai transformeriai: laukiniai žirgai virsta riaumojančiais liūtais, inkščiančiais šunimis, kaukiančiais vilkais ar kranksinčiais juodvarniais. Jei minčių nedresuosime, jos įgis dar baisesnių pavidalų. Protas nekaltas dėl savo kūrybingos prigimties. Protas tiesiog dirba savo darbą – telkia dėmesį į fizinę realybę, kurios dalimi esame“. – teigia Eva Tombak.

Jeigu pamanysite, kad tai dar viena knyga apie pozityvaus mąstymo galią – stipriai prašausite. Knygoje atrasite kai ką daugiau. Autorė pakvies nuoširdžiam ir atviram pokalbiui su ja ir savimi pačiais, pasidalins savo patirtimis, atradimais, išgyventais nusivylimo etapais. Ši knyga neduos konkretaus recepto, kaip tapti sėkmingam, turtingam ir gyventi be rūpesčių. Atsisakydama kategoriškų, sustabarėjusių šūkių apie tai, kaip pasiekti gyvenimo nušvitimą, atrasti vienintelę ir tikrąją tiesą, E.Tombak nepretenduoja nieko įtikinti, jog perskaitę jos knygą, daugiau nebepatirsite sekinančių minčių antplūdžio, arba visam gyvenimui išmoksite, kaip virtuoziškai suvaldyti įkyrias dvejones.

Mintys – kaip robotai transformeriai: laukiniai žirgai virsta riaumojančiais liūtais, inkščiančiais šunimis, kaukiančiais vilkais ar kranksinčiais juodvarniais.

Perteikdama savąsias įžvalgas, autorė įkvepia mokytis stebėti savo mintis ir gyvenimą, nesidrovi apnuoginti pasenusių įpročių, kritikuoja visuomenės primestas normas, juokiasi iš nerealių, sau keliamų standartų ir skatina palengva jų atsisakyti: „Ačiū tau tapo naujuoju How are you. Klausia, kaip laikausi, bet atsakymo nelaukia. Sako ačiū, nors dėkingumo nejaučia. Dėkingumo ekspertai tvirtina: žmonės privalo dėkoti, jei nori būti laimingesni. Bet aš nuomonės nekeičiu. Laimė nėra prekė, dėkingumas nėra moneta. Visos emocijos, įskaitant dėkingumą ir nepasitenkinimą, turi teisę būti.“

Knyga daugiabriaunė. Vienuolikoje skyrių persipina tekstai apie skirtingus kiekvieno žmogaus gyvenimo etapus: vaikystę, ir iš jos kylančias baimes bei traumas, paauglystės sunkumus ir savęs ieškojimo klystkelius, gyvenimo brandos ir vidurio amžiaus krizės išbandymus, visiems puikiai pažįstamą, bet kartais atkakliai neigiamą, o gal tiesiog apsėdusią mirties baimę. Beveik kiekviename poskyryje Eva Tombak dalijasi meditacijų praktikomis, patarimais, atmintinėmis, kurie gali padėti, kai užklumpa nevaldomi minčių ir veiksmų žvėrys: „Pradėti lengva, baigti sunku. Tai žino kiekvienas, kuris savo naujus metus pradeda iššūkių programa.

Programa skelbiama garsiai, o rezultatai numuilinami tyloje. Teoriškai mes visi norime būti sveikesni ir geresni. Jei tas noras nebūtų didelis, negalėtų klestėti motyvacinių knygų ir savęs tobulinimo kursų verslai. Amerikiečiai per metus savipagalbos knygoms išleidžia dešimtis milijardų dolerių, tačiau jokie pinigai nepadeda, jei nepakanka kantrybės, patys nededame pastangų“, – tikina rašytoja. Dalijamės jos septynių žingsnių praktikumu apie tai, kaip prisijaukinti sveikus įpročius:

  1. Pirmiausia įsisąmonink tikslus. Ką žmonės paprastai daro norėdami geriau jaustis? Teisingai – pasižada nuo pirmadienio sveikiau maitintis, medituoti, bėgioti arba nueiti dešimt tūkstančių žingsnelių. Tačiau sveikatinimąsi reikia pradėti nuo galvos. Pradėk nuo įsisąmoninimo – paklausk savęs ar tikrai esi pasiryžęs keistis. Pamėgink sau atsakyti, kodėl tau reikia pokyčių, kas atsitiktų, jei gyventum, kaip gyvenęs.
  2. Sutelk dėmesį į ilgalaikius tikslus. 21 dienos planas – tai masalas, kuris naujų įpročių nesuformuos. Bet galėtų būti gera pradžia, kai susitaikysi, kad bus dar mažiausiai devyni kartai po 21 dieną.
  3. Į sėkmę ženk mažais žingsneliais. Jei rūpi numalšinti nerimą, keturis kartus per savaitę po 10 minučių medituok. Manai, per mažai? Tačiau būtent tai ir yra esmė. Susidaryk tokį veiksmų planą, kurį galėtum lengvai įgyvendinti, o po savaitės ar mėnesio, užduotis sunkink.
  4. Tegu kiekvienas žingsnelis būna apgalvotas. Jeigu apsisprendei daugiau judėti, tai gal palik automobilį garaže? Pėsčiomis arba dviračiu keliauk į darbą, jei iki jo ne daugiau kaip penki kilometrai.
  5. Nepasikliauk motyvacija. Motyvacija – kaip mėnulis, permaininga. Motyvacija, kuri mus įkvepia pradėti, ilgainiui išsikvepia, nustoja veikti ir ją reikia keisti nauja. Kartais būtinas priminimas, grupės palaikymas. Arba atsarginis planas, jei išaiškėja, kad ankstesnis nebepaveikus. Motyvacija dyla bet visada ir vėl virsta pilnatimi, kai rezultatai tampa apčiuopiami.
  6. Jauskis atsakingas. Mes – socialios būtybės: labiau stengiamės, kai turime mokytoją, trenerį, draugą, šeimos narį, su kuriuo galima dalytis mažomis pergalėmis. Tačiau iš tiesų mums kitų nereikia, mes patys sau esame atsakingiausias partneris. Todėl savo tobulėjimą, užuot kliovęsis kitais, verčiau patikėk sau. Apdovanok save už sėkmę, bet būk atlaidus, neplak savęs, jei išsimuši iš vėžių
  7. Mokykis džiaugtis. Sveikesnis gyvenimas neturi būti pragariškas darbas. Jeigu bėgimas yra kančia, tai gal geriau pasibalnoti dviratį, rinktis vaikščiojimą, o gal patiks joga, tai či. Jei darysime tai, kas teikia džiaugsmo, mūsų pažanga pareikalaus mažiau pastangų ir bus greitesnė. Sveikos gyvensenos įprotis prilips tik tada, jei mes džiaugsimės sveikai gyveną.

Jei atpažįsti nereikalingas detales, vadinasi, moki stebėti savo mintis. Jei moki stebėti mintis, vadinasi moki juoktis iš visko, o labiausiai – iš savęs.

Tai – tik nedidelė dalis gyvenimo kasdienybei pritaikytų patarimų. Knygoje „Minčių žvėrynas“ gausu įžvalgų apie sąmoningą kūno ir minčių darnos kūrimą, apie tai, kaip įveikti depresiją, kaip bendrauti su tuo, kuris serga šia liga, kaip atskirti empatiją nuo sentimentalumo, kokia yra ir kaip veikia čakrų sistema, kaip atpažinti energetinius vampyrus ir nuo jų atsiriboti, kokiu būdu mūsų emocinę pusiausvyrą veika buvimas gamtoje, miško maudynės. Ar, kaip deramai anapilin palydėti mirštantįjį, pasitelkus budizmo filosofų išmintį.

Skaitymas neprailgs, nes tekste dera džiaugsmingos ir skaudžios temos. Liūdesį keičia humoras ir taiklus autorės gebėjimas pasijuokti iš savęs, o kiekvienas poskyris pradedamas pasaulio įžymiųjų sentencijomis, idealiai atliepiančiomis kiekvieną temą. „Iš arčiau gyvenimas atrodo tragedija iš toliau – komedija. Suvokimas, kad nėra nieko pastovaus, neleidžia paskęsti nereikalingose detalėse. Jei atpažįsti nereikalingas detales, vadinasi, moki stebėti savo mintis. Jei moki stebėti mintis, vadinasi moki juoktis iš visko, o labiausiai – iš savęs“, – pastebi E.Tombak.

Partnerio turinys
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Skanumėlis

Video

15:15
01:01:04
06:27

Esports namai

URBAN˙/