Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Islamą kritikuojantis M.Houellebecq'as – rašytojas, jau patyręs, kas yra musulmonų įsiūtis

Michelis Houellebecq\'as
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Michelis Houellebecq\'as
Šaltinis: 15min
0
A A

Prancūzų rašytojo Michelio Houellebecq'o pavardė – vėl žiniasklaidos akiratyje. Dėl kelių priežasčių. Jis savo kailiu jau anksčiau patyrė, ką reiškia musulmonų pyktis dėl jo parašytos satyros. Dėl neigiamų pasisakymų apie islamą jis buvo teisiamas, o vėliau neapsikentęs neigiamo požiūrio išvyko gyventi į Airiją. Tą pačią dieną, kai buvo įvykdytas išpuolis „Charlie Hebdo“ redakcijoje, pasirodė nauja jo knyga, kurioje M.Houellebecq'as aprašo chaosą, į kurį puola Prancūzija, šalyje į valdžią atėjus musulmonams. Negana to, ant naujausio „Charlie Hebdo“ žurnalo viršelio irgi yra tas pats M.Houellebecq'as.

Daugiau informacijos apie literatūrą, knygų konkursus rasite ir „15min knygų lentynos“ paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“. Prisijunkite ir jūs. 

M.Houellebecq'as jau daugybę metų yra kritikos musulmonų atžvilgiu simbolis, nepaisant to, kad pastaruoju metu jo tonas sušvelnėjo. Po to, kai pasirodė jo knyga „Platforma“, autorius pareiškė: „Visos religijos yra kvailos, tačiau islamas – kvailiausia iš visų.“

Toks pasakymas nepraslydo pro musulmonų ausis – keturios musulmonų organizacijos ėmėsi teisinių veiksmų prieš jį, teigdamos, kad rašytojas užsipuolė žmonių grupę dėl jų religinių įsitikinimų, jis buvo apkaltintas rasistiniais pasisakymais. 

Leidinio viršelis
Leidinio viršelis

Teisme autorius sakė, kad jis nejaučia musulmonams neapykantos, tačiau išreiškė savo kategorišką nuostatą dėl religijų, pareiškęs, kad islamas, kaip ir krikščionybė ar judaizmas, remiasi „neapykantos tekstais“.

Teismas panaikino M.Houellebecq'ui kaltinimus, o rašytojai stojo jo pusėn, sakydami, kad autorius turi teisę rašyti apie tai, ką nori. Vis dėlto jis išvyko gyventi į Airiją, teigdamas, kad visuomenė neigiamai nusiteikusi jo atžvilgiu.

Tiesa, šiuo metu jis sugrįžo gyventi į Prancūziją, sakydamas, kad šioje šalyje mato didelius pokyčius. Jis netgi teigė, kad „Europa vykdo savižudybę, ir Europos viduje būtent Prancūzija desperatiškai kovoja, stengdamasi išlikti. Ji yra kone vienintelė šalis, kovojanti dėl išlikimo, ir vienintelė šalis, kurios demografinė padėtis leidžia jai tai padaryti“. 

Nors po garsiųjų pasisakymų autorius taip garsiai nebešokiruoja savo pareiškimais apie islamą, jis išliko dalies musulmonų neapykantos objektu. 

Nieko nuostabaus, kad po to, kai šį trečiadienį įvyko išpuoliai satyrinio leidinio redakcijoje, buvo susirūpinta ir M.Houellebecq'o saugumu.

Nieko nuostabaus, kad po to, kai šį trečiadienį įvyko žudynės satyrinio leidinio redakcijoje, buvo susirūpinta ir M.Houellebecq'o saugumu.

Jo naują knygą „Soumission“ išleidusi leidykla trečiadienį buvo evakuota, o patį autorių ėmė saugoti policija.  

Juo labiau, kad su šiuo leidiniu ir su tos dienos įvykiais rašytoją šis tas sieja. Ant naujo satyrinio leidinio „Charlie Hebdo“ viršelio yra rašytojo atvaizdas, o tą pačią dieną, kai buvo įvykdytas išpuolis, pasirodė nauja rašytojo knyga „Submission“, kurioje rašytojas ir vėl imasi musulmonų temos.

„Aš neketinu vengti temos vien dėl to, kad ji yra prieštaringa“, – sakė rašytojas, duodamas interviu „France 2 TV”. 

Ketvirtadienį vakare rašytojo naują knygą išleidusi leidykla paskelbė, kad autorius atšaukia kūrinio pristatymo renginius. Teigiama, kad jį prislėgė bičiulio ekonomisto Bernard Maris mirtis – jis buvo tarp žuvusiųjų per teroro aktą.

Knygos vizija – Prancūzijos prezidentu tampa musulmonas

Šiai knygai rašytojas pasirinko olandų filmų kūrėjo Theo van Gogho dokumentinio filmo pavadinimą. 2004 metais pasirodžiusio menininko filmo tema buvo skirta moterų vietai islame. Tais pačiais metais režisierių nužudė radikalusis islamistas. 

Naujojoje M.Houellebecq'o knygoje rašoma apie tai, kad 2022 metais prezidento rinkimuose laimi ką tik įkurtos musulmonų partijos lyderis Mohammedas Ben Abbessas. Jį kovoje su kraštutiniųjų dešiniųjų lydere Marine le Pen palaiko tiek dešinieji, tiek socialistai. 

Kitą dieną po rinkimų moterys ima atsisakyti vakarietiškų drabužių, vyrai ima rengtis pagal musulmoniškus papročius, universitetai tampa islamiški, o šios religijos neišpažįstantys dėstytojai priversti arba palikti universitetus, arba atsiversti į islamą. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Michelis Houellebecq'as
AFP/„Scanpix“ nuotr./Michelis Houellebecq'as

Apkaltino kalėdine dovanėle kraštutiniams dešiniesiems

Dar nepasirodžiusi knyga jau sulaukė įvairių reakcijų, tarp jų – ir kategoriškai neigiamų atsiliepimų, kad joje ir vėl užsipuolami musulmonai. Tiesa, pats autorius bet kokius kaltinimus islamofobija atmeta. 

Prancūzų leidinio „Liberation“ redaktorius Laurent'as Joffrinas pažymėjo, kad „tai tampa data, kuomet kraštutiniai dešinieji grįžta į rimtąją prancūzų literatūrą“. 

Autorius sako, kad musulmonų atėjimas į valdžią nėra toks jau nerealus scenarijus, kaip daugelis  galėtų pagalvoti.

Antirasistinės organizacijos LICRA atstovas Alainas Jakubovitchius sakė: „Tai geriausia Kalėdų dovana, kokios tik galėjo tikėtis Marine le Pen“.

Į tai pats autorius atsakė, kad nežino nė vieno romano, kuris galėjo pakeisti istorijos eigą, taip pat pridūrė, kad „M. le Pen to nereikia. Viskas jai jau ir taip sekasi palyginti gerai“. 

Kai kurie prancūzų literatūros kritikai išsyk suskubo sumenkinti šios knygos meninę reikšmę. Raphaêlle Leyri iš „Le Monde“ rašė, kad ši knyga yra prasčiausia iš parašytų šio autoriaus, „Les Echos“ rašė, kad yra kur kas geresnių knygų, kurias vertėtų skaityti. Tačiau šalies prezidentas ir kultūros ministrė pareiškė, kad jie būtinai perskaitys šį kūrinį, o rašytoja  Emmanuel Carrère teigė, jog knyga yra didinga, o autoriaus kuriamos vizijos yra stipresnės nei Aldouso Huxley'io ar George'o Orwello. 

Musulmonai valdžioje? Visai įmanoma

M.Houellebecq'as teigė, kad jo pasirinkimas susikoncentruoti ties religija yra teisingas. „Vis daugiau žmonių negali gyventi be Dievo“, – sakė jis.

Autorius sako, kad musulmonų atėjimas į valdžią nėra toks jau nerealus scenarijus, kaip daugelis  galėtų pagalvoti, nes dabar musulmonai neturi jiems tinkamų pasirinkimų, už ką balsuoti. Apie tai jis kalbėjo duodamas interviu „The Paris Review“.

„Aš mėginau įsivaizduoti save musulmonų vietoje ir supratau, kad realybėje jie yra labai šizofreniškoje situacijoje. Nes musulmonai nėra labai suinteresuoti ekonominiais klausimais. Tai, kas jiems dabar rūpi labiausiai, yra vadinamieji socialiniai klausimai. Ir kalbant apie šiuos reikalus, musulmonų pažiūros yra kur kas labiau į kairę netgi nuo Žaliųjų partijos“, – sako rašytojas.

Tačiau jis siūlo pagalvoti, ką musulmonai galvoja apie gėjų vedybas, ir bus nesunku suprasti, kad šioje situacijoje jie pritaria dešiniesiems: „Tačiau dešinieji, o juo labiau kraštutiniai dešinieji, musulmonus atstumia.  Taigi, jeigu musulmonas nori balsuoti, ką jam reikia daryti? Jis yra neįsivaizduojamoje situacijoje. Jis neturi nieko, kas jį reprezentuotų valdžioje“. 

Paklaustas, kaip jis nebijo rašyti tokiomis provokuojančiomis temomis, rašytojas atsakė: „O, tai lengva. Aš tiesiog įsivaizduoju, kad jau esu miręs“.

Tokia partija, anot autoriaus, galėtų į savo gretas pritraukti ne tik musulmonus, bet ir kitus žmones, tai galima nuspėti matant, kiek žmonių Europoje atsiverčia į islamą, nors ir neturi jokių šaknų islamiškose šalyse.

Tiesa, anot rašytojo, tai neatsitiks per septynerius metus – visų pirma, abejotina, ar musulmonai sugebės susitarti tarpusavyje, be to, žiniasklaida pastaruoju metu formuoja gana neigiamą musulmonų įvaizdį. 

Kalbėdamas apie musulmonus, rašytojas sakė, kad pastaraisiais metais kiek pakeitė savo nuomonę apie šią religiją.

„Kuomet aš iš naujo perskaičiau Koraną, pasirodė, kad jis yra kur kas geresnis nei aš maniau anksčiau. Akivaizdžiausia išvada yra tokia, kad džihadistai yra blogi musulmonai. Žinoma, kaip ir su visais religiniais tekstais, čia yra vietos interpretacijoms, tačiau jeigu skaitysite sąžiningai, pamatysite, kad šventasis agresyvus karas nėra leidžiamas, galioja tik malda. Taigi galite sakyti, kad aš pakeičiau savo nuomonę“, – sakė autorius. 

Vis dėlto, jo nauja knyga, kaip ir ankstesnės, provokuoja, kelia diskusijas. Paklaustas, kaip jis nebijo rašyti tokiomis provokuojančiomis temomis, rašytojas atsakė: „O, tai lengva. Aš tiesiog įsivaizduoju, kad jau esu miręs“.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą