Dabar populiaru
Publikuota: 2019 vasario 12d. 16:07

Jubiliejinės 20-osios Vilniaus knygų mugės tradicijos ir atradimai

Vilniaus knygų mugės spaudos konferencija
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Vilniaus knygų mugės spaudos konferencija

„Po 20 metų pristatinėti nebereikia“ – tokiais žodžiais pradedama 20-osios Vilniaus knygų mugės spaudos konferencija. Nors renginys ir išlaiko tradicijas, jis nesiliauja stebinti dalyvius naujovėmis, pradedant nuo diskusijos formato „Šortai“, įdomiausių knygų naujienų, į Lietuvą atvykstančių svečių, baigiant muzikos ir tekstų sąjunga, bibliotekų erdvėmis, kinu ir įvairiausiomis parodomis.

Knygų mugė keitėsi ir keisis

Užsibrėžęs sulaukti 70 tūkst. lankytojų lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis pabrėžia, kad Knygų mugė keitėsi ir keisis, nes tai yra pagrindinė renginio išlikimo sąlyga.

„Mugė tapo ne tik kultūriniu, rinkos, bet ir valstybiniu reiškiniu – čia susirenka valdžia, ambasados, lietuviai iš užsienio, rašytojai, vertėjai. Manau, kad tai yra tas gerasis pavyzdys, kai žmonės dirbdami intelektualinį darbą gali stumtelėti šalį ne tik ten, kur vyksta ginčai, bet ir sukurti kažką naujo ir įdomaus. Manęs daug kas klausė apie tai, jog literatūrą leidžiame savo kalba. Tai yra didelė dovana. Noriu pabrėžti, kad ne kinas Lietuvoje yra pagrindinis menas, o literatūra. Tad mūsų kalba yra valstybės pamatas“, – pasakoja G.Vaškelis.

Šiais metais Knygų mugėje startuoja ypatinga literatūrinių debatų naujiena – „Šortai“, kurių metu, bandydami atskleisti aptariamos knygos privalumus ir trūkumus, apie 15 minučių diskutuos autorius ir kritikas. Plačiau apie turtingą šių metų Knygų mugės programą kalbėjo Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė: „Manau, kad mugės esmę nusako tradicijos ir atradimai. Šis formatas yra žinomas, bet visada laukia naujienos.

Šiais metais bus virš 500 renginių: diskusijų klubas atsigręžia į pačią mugės esmę – literatūrą ir knygas. Net 5 diskusijos literatūros žanrams, aktualijoms – nuo žemininkų kartos poezijos iki nacionalinių literatūrų, nuo užkeiktos novelės iki negrožinės literatūros suklestėjimo.

Taip pat mugė negali nereaguoti ir į naujausias aktualijas, kaip pavyzdžiui, Mariaus Ivaškevičiaus romano „Žali“ situacija, todėl bus diskutuojama apie kūrėjo laisvės ir atsakomybės ribas. Be abejo, vyks diskusijos apie Europą ir jos tapatybę, dvigubos pilietybės iššūkius, kviesime klube atsisveikinti su laikinąja sostine. O sekmadienio diskusija klausia – ar knygos miršta?“ LKI direktorė taip pat kviečia ir į Knygų mugės kino salę, bibliotekų erdvę, parodas.

Knygų mugės svečiai

Rūta Elijošaitė-Kaikarė, Lietuvos leidėjų asociacijos vykdančioji direktorė, kalbėjo apie Knygų mugės svečius. Ji džiaugiasi, kad bus ne tik svečių iš svetur, bet ir lietuvių rašytojų, sugrįžusių būtent į Knygų mugę. E.Elijošaitė-Kaikarė labiausiai pabrėžia kaimyninių šalių autorius ir mokslininkus: „Atvyks viena didžiausių Latvijos rašytojų Nora Ikstena su romanu „Motinos pienas.“ Ją atsiveža leidykla „Tyto alba“. Dalyvaus ir rašytojas iš Latvijos Jānis Joņevs, kurio knyga „Jelgava 2014“ pelnė Europos Sąjungos literatūros premiją.

Vida Press nuotr./Nora Ikstena
Vida Press nuotr./Nora Ikstena

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas atsigręžia ir į Lenkiją – Knygų mugėje dalyvaus profesorius iš Lenkijos Tadeuszas Bujnicki, o prieš renginį jam bus įteikta Algio Kalėdos premija. Nors ir be naujos knygos diskusijose dalyvaus pamėgtasis Reinis Raudas. Su kūriniais apie Lietuvą atvyksta autoriai iš Prancūzijos ir Vokietijos tai Felixas Ackermannas, parašęs „Labai blogai, arba Liuks: 8 pamokos apie Lietuvą“ ir rašytojas François-Henri Désérable su knyga „Toks Ponas Piekelnis“.

Labai laukiamas pasaulyje puikiai žinomas Hermanas Kochas, pagal kurio knygas vis dar statomi filmai ir spektakliai. Leidykla „Sofoklis“ kviečia į susitikimą su Hansu Ulrichu-Treicheliu bei Slovėnijos rašytoju Goranu Vojnović. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla atsiveža Roy Jacobseną, o jo kūrinys „Neregimieji“ jau surado savo skaitytoją šalyje. Bus pristatytos ir negrožinės knygos, pavyzdžiui, Gildos Williams „Kaip rašyti apie šiuolaikinį meną“. Na, ir Lietuviškos naujienos – Vilniaus klubas ir Lietuvos leidėjų asociacija paskelbė Vilniaus klubo premiją. Ją gavo Algė Andriulytė ir Dainius Junevičius.“

Apie tekstus, muziką ir dar ilgesnį penktadienį

LITEXPO Parodų grupės vadovė Milda Gembickienė kviečia kitaip praleisti penktadienį: „Šiemet mugėje ir taip ilgąjį penktadienį skelbiame dar ilgesnį. Vasario 22 d., nuo 21 val. iki 23 val., vyks ypatingas renginys, skirtas Knygų mugės dvidešimtmečiui „Naktis mugėje. Įvaizdinti žodžių klavyrai. Žodis, kaip sapnas, kaip vizija“. Renginio esmė – išvysti, kaip tekstą papildo muzika.“

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus knygų mugės spaudos konferencija
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus knygų mugės spaudos konferencija

„Muzikos salė bus išskirtinė – neliks skaidymo į žanrus. Turėsime 75 stendus, kur rasite hiphopo, klasikos, populiariosios muzikos atlikėjų. Muzikantai labai laukia susitikimo su savo lankytojais, kur galės bendrauti, fotografuotis, pristatyti savo naujus albumus ir panašiai. Penktadienį nuo 20 val. bus duota laisvė muzikai. Labai įdomu, kaip tai pavyks, galima atsinešti ir savo instrumentus ir prisijungti prie mylimų muzikantų. Bus tautinės giesmės aplink pasaulį instaliacija, sekmadienį – muzika vaikams, kur galima ateiti ir su kūdikiais. Beje, dalyviai galės susitikti ir su „Eurovizijos“ laimėtojais“, – pasakoja asociacijos AGATA direktorė Agnė Begetė.

Noriu pabrėžti, kad ne kinas Lietuvoje yra pagrindinis menas, o literatūra. Tad mūsų kalba yra valstybės pamatas, – pasakoja G.Vaškelis.

Prognozės nepasitvirtino

Leidyklos „Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė teigia, kad tokios prognozės, kaip popierinių knygų išnykimas, mažųjų kalbų mirtis, nepasitvirtino, o literatūros procesas Lietuvoje kaip niekada gyvas: „Vidutinis tiražas Prancūzijoje 5000 egz., Ispanijoje 3000 egz., Bulgarijoje 500 egz., Lietuvoje 1500–2000 egz. Palyginkite.“ Ji taip pat teigia, kad metas pagalvoti apie mecenatystę, nes pasikviesti pasaulinio lygio rašytoją kainuoja. Leidyklos direktorė tiki, kad ši mugė galėtų generuoti intelektinius klubus, galbūt įsteigti kūrybinio rašymo universitetą.

„Anot Bernardo Vėberio, „žmonės skirstomi į dvi kategorijas – vieni skaito, kiti klauso tų, kurie skaito“. Manau, kad reikia būti tais, kurie skaito, nes skaitymo vertė didėja, tai neatskiriama nuo išsilavinimo. Žinome, kad žmonių mažėja, bet per Kalėdas emigrantai užplūsta paštus – jie skaito. Deja, jų vaikai greičiausiai nebeskaitys lietuviškai, todėl turime versti knygas į užsienio kalbas ir ateityje jiems sudaryti sąlygas dalyvauti Knygų mugėje“, – apie bendrąsias tendencijas pasakoja L.Varanavičienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Dabar tu gali

Maistas