Erotiškas ir švelnus kaip šios eilės, intelektualus ir liūdnokas pasakojimas apie kinės ir anglo meilę. Džulianas Belas – žavus intelektualas ir dar žavesnis mergišius. Toks pasitikintis savimi, kad kolekcionuoja moteris: kiekvienai meilužei Džulianas suteikia raidę pagal abėcėlę. Kai Džulianas atvyksta į Kiniją dėstyti anglų literatūros, jo moterų sąraše turėtų puikuotis raidė K. Kinijoje Džulianas sutinka Lin Čeng – dekano Čengo žmoną. Lin tampa jaunojo anglo meiluže, tačiau šį kartą tai ne tik raidė užrašinėje ir ne tik vienkartinis nuotykis – šį kartą meilė lemtinga.
„Tą vasaros dieną nuošaliame Sičuano kaimelyje Džulianas staiga tarsi pabudo iš sapno, suvokė, kad tai, kas jam buvo išties brangu Kinijoje, jau turėjo. Kviesdama jį į Pekiną nepamirštamų žiemos atostogų, Lin, sakytum, pasidalijo viskuo, kas anksčiau jai buvo uždrausta – užgniaužtais troškimais ir ilgai slopintu poreikiu mylėti nesivaržant. Ištiesusi prieš jį savo gražųjį nuogą kūną, nieko nebeslėpė, jam atvėrė visą savo dvasios pasaulį.“ (p. 219)
Nuostabūs erotiški aprašymai, kartais labai drąsūs, bet ne vulgarūs, atskleidžia kiniškąją sekso filosofiją. „Atrodė, Lin dar buvo pasilikusi jam akibrokštų. Dabar tu jau truputį žinai apie kiniškąją sekso filosofiją ir truputį apie vyro ir moters dermę. Ta pati tiesa taikytina tiek menui, tiek žmonėms. Nori šokti su manim į liepsnas? Kad susijungtų in ir jang? Išdrįsi?
Sekso akibrokštais Džulianas mėgavosi visą gyvenimą. Jo meilužės britės ir prancūzės sujaudintos temokėdavo išlementi „Aš tave myliu.“ Koks vaizduotės nebuvimas! Dabar jis susitiko su senovės Rytais – Lin. Nuo to sutankėjo pulsas.“ (p. 103)
Ne kasdienis seksas, o subtilioji erotika, ne simpatija, o meilė jungia šiuos du žmones, tačiau gyvenimas nėra toks paprastas kaip gali pasirodyti: Lin ištekėjusi, o Džulianui tenka suvokti (ar tik ne per vėlai?), kad meilė – dovana, kurią reikia saugoti ir branginti. Romane atsispindi XX a. 4-ojo dešimtmečio Kinija, jos intelektualinis gyvenimas, taigi pasakojimas įdomus ir tuo, kad leis pažinti kitą kraštą, atskleis jo subtilumus ir grožį bei tipišką tuometinio anglo požiūrį.
„Tą lemtingą rytą, kai jie buvo aptikti kartu, Lin jį permatė. Suprato, kad jis ne mažesnis rasistas nei bet kuris kitas vakarietis Kinijoje. Vienintelis skirtumas tas, kad nenorėjo to pripažinti. Jis tebejautė gilią panieką kinams, net tai vienai kinei, kurią be proto mylėjo. Sprendimas tąsyk jos išsižadėti buvo tipiška europietiškos jo arogancijos išraiška.“ (p. 231)
Ši nuostabi meilės istorija paremta tikrais faktais.
„Daugelį metų Virginijos Vulf kūrybos gerbėjai, skaitydami jos ir jos sesers – garsios dailininkės Vanesos Bel – laiškus, suko galvą, kas galėtų būti ta mįslinga moteris, slapta Vanesos sūnaus Džuliano meilužė, laiškuose minima kaip K. Tačiau Kinijos intelektualų sluoksniuose jau seniai buvo žinoma, kad toji moteris – universiteto profesoriaus žmona rašytoja Lin Čeng, su kuria Džulianas susipažino nuvykęs į Kiniją dėstyti anglų literatūros.“ – sakoma knygos pristatyme. Beje, prieš skaitydami romaną nepraleiskite autorės įžangos žodžio – tuomet visai kitaip vertinsite šį kūrinį. Hong Ying teigia, kad romanas turi būti „gražiai papasakota gera istorija.“ „K. Meilės menas“ būten tokia ir yra – gera gražiai papasakota istorija. Romanas mane ne tik sužavėjo, bet ir paliko gilų įspūdį. Nuostabus erotikos ir meilės derinys taip „užkabino“, kad romano pabaigoje užrašytas eiles skaitau ir skaitau – lyg vėl iš naujo išgyvenčiau Lin ir Džuliano meilę ir aistrą.
Knyga 2002 metais buvo uždrausta Kinijoje, o štai mes galime mėgautis puikiu pasakojimu, taigi nepraleiskime progos. Rekomenduoju visoms ir visiems – puiki neeuropietiška, poetiška ir drąsiai erotiška meilės istorija su filosofiniu cinkeliu.
