Interneto knygynas patogupirkti.lt kviečia atsigręžti į Lietuvos istoriją ir knygas, kurios padės geriau suprasti Lietuvos kelią, mokytis iš praeities klaidų, geriau įvertinti tai, kas vyksta pasaulyje šiomis dienomis ir žengti koja kojon su Lietuva – nuo ankstyvųjų valstybingumo formų iki šiuolaikinės nepriklausomos valstybės.
Arvydas Juozaitis „Tikra Sąjūdžio istorija“
Tai svarbus istorinis veikalas apie tai, kaip Lietuva iš tiesų tapo nepriklausoma. Pirmasis Sąjūdžio metraštininkas, vienas iš pagrindinių Sąjūdžio dalyvių, kūrusių šalies nepriklausomybę – Arvydas Juozaitis be nutylėjimų pateikia savo pasakojimą apie tai, kas dėjosi Lietuvoje, jai siekiant susigrąžinti savo laisvę.
Neseniai prekyboje pasirodžiusioje knygoje „Tikra Sąjūdžio istorija“ autorius, remdamasis asmeniniais archyvais, kruopščiai rašytais dienoraščiais ir istoriją menančiomis nuotraukomis, kviečia sugrįžti į lietuvių Atgimimo viršukalnę, prasidėjusią 1988 m. drauge su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio atsiradimu.
A. Juozaitis pasakoja, jog jam šis Sąjūdis – tai veržlumas, energija ir jaunystė, o ši knyga buvo rašyta galvojant apie šiuolaikinį jaunimą, kurie paklydę internetinėje erdvėje pamiršta, kas yra tikroji energija ir džiaugsmas. Sąjūdis tapo jaunatviškos energijos panaudojimu, kuri padėjo pasiekti lemtingų pokyčių.
Leonidas Donskis „Drąsa ir orumas šiandien“
Naujausioje filosofo ir kultūros istoriko Leonido Donskio knygoje „Drąsa ir orumas šiandien“ – aštrus autoriaus žvilgsnis į piliečius ir valstybę, laisvę ir išbandymus. Nors knygoje sugulusios mintys buvo išsakytos prieš daugiau nei 15 metų, tačiau itin aktualios šiuolaikinėje Lietuvoje.
Knygoje skaitytojai kviečiami susimąstyti apie pilietines visuomenės vertybes, apie tikėjimą iliuzijomis ir mokymąsi iš praeities pamokų, apie mažų tautų stebuklus ir meilę, kuri slopina neapykantą. Tai skaitinys, kuris padės įvertinti tai, ką turime šiandien ir pažvelgti iš šono į pasaulį siūbuojančius kivirčus.
Adolfas Ramanauskas-Vanagas „Partizanų gretose“
Lietuvos partizanai suvaidino esminį vaidmenį išsaugant valstybingumo idėją sovietinės okupacijos metais. 1944–1953 m. ginkluotas pasipriešinimas tapo organizuota politine ir karine kova, kurios tikslas buvo atkurti nepriklausomą Lietuvos Respubliką. Nors karine prasme partizaninis karas buvo nuslopintas, jo istorinė reikšmė išliko ilgalaikė, o partizanai tapo moraliniu pasipriešinimo simboliu, liudijančiu, kad okupacija nebuvo priimta kaip teisėta.
Apie partizaninį karą skaitytojai kviečiami sužinoti atnaujintame partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago leidinyje „Partizanų gretose“. Užfiksuoti legendinio partizano atsiminimai – tai vienas svarbiausių to meto liudijimų apie Lietuvos laisvės kovas. Knygoje išsamiai aprašytos partizaninio pasipriešinimo kovos, partizanų kasdienybė ir moralinė kovotojų laikysena padės nusikelti į to meto Lietuvą ir pažvelgti į savo šalį kovotojų už laisvę akimis.
Alfredas Bumblauskas „Lietuvos kryžkelės“
Filosofas, politologas ir profesorius Alvydas Jokubaitis Alfredą Bumblauską yra pavadinęs „aistros dalintis, o ne faktų mechanikos“ žmogumi. Būtent taip vienas garsiausių Lietuvos istorikų A.Bublauskas knygoje „Lietuvos kryžkelės“ ir atsiskleidžia.
Tai neįprasta kelionė per mūsų šalies praeitį, kurioje atgyja istorinės asmenybės, svarbiausi įvykiai ir lemtingi sprendimai. Knygoje žvelgiama į istoriją kaip į nuolat kintantį procesą, kuris susijęs su šiandienos pasauliu. Leidinys tarnauja kaip priminimas skaitytojams, kad praeitis nėra tik archyvuose įkalintas pasakojimas – ji vis dar veikia mūsų tapatybę ir ateities pasirinkimus.
Antanas Terleckas „Šiferio byla“
Bendravardis disidento Antano Terlecko anūkas žvelgia į menkai tyrinėtą, bet didžiosios dalies Lietuvos šeimų gyvenimus negrįžtamai pakeitusį istorijos etapą knygoje „Šiferio byla“. Knygos autorius, Vilniaus universiteto istorijos fakulteto dėstytojas dr. Antanas Terleckas gilinasi į okupacijos metų istoriją ir kolektyvizacijos įtaką Lietuvai.
Anuomet vieniems kolektyvizacija buvo didžiausia šeimos tragedija, kitiems –skausmingas iššūkis tapęs perėjimu iš socialistinės ekonomikos į laisvąją rinką. Autorius apžvelgia visuomenę skaldančią kolektyvizacijos temą, to meto pasipriešinimo judėjimus, kaimo ir jo gyventojų transformacijas, kraštovaizdžio pokyčius ir kelia klausimą – kokias šio brutalaus laiko pasekmes jaučiame iki šiol?
Norbertas Černiauskas „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“
Istorikas Norbertas Černiauskas kviečia lietuvius šaltą žiemą iškeisti į atsiminimų vasarą – tą, po kurios mūsų šalis niekada nebebuvo tokia kaip anksčiau. 1940-ųjų vasara buvo paskutinė nepriklausomos valstybės vasara, kurią autorius kviečia pamatyti ne per istorinius procesus ar geopolitinius žaidimus, o ją išgyvenusių žmonių akimis.
Knyga „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ – tai penkiolikos dienų mozaika, vaizduojanti visuomenę su visomis kasdieninėmis problemomis, apsipratusią su tuo, kad kažkur Europoje vyksta karas, o dienraščių puslapiai ir radijo pranešimai šiek tiek baugina.
Tai knyga apie žmones, kurie planavo vasaros atostogas, mokyklų ar universitetų išleistuves, žmones, kurie norėjo sportuoti, ilsėtis, keliauti, pažinti, atrasti, žmones, žmones, kuriems vasara yra pats darbymetis ūkyje. Šalyje laukė daug reformų ir naujovių, tačiau 1940-ųjų vasara buvo kitokia.
Virginija Šukytė „Pilkieji didvyriai: slaptos ir pavojingos knygnešių kelionės“
Lietuva kupina ją mylinčių patriotų, pasiryžusių vardan savo tėvynės susidurti su didžiausiais pavojais. Apie paslaptingus didvyrius, kurie 1864 m.-1904 m., Lietuvai esant Rusijos imperijos sudėtyje, platino rašytinį lietuvišką žodį, pasakoja prozininkė ir žurnalistė Virginija Šukytė knygoje „Pilkieji didvyriai: slaptos ir pavojingos knygnešių kelionės“.
Per 40 spaudos draudimo metų Lietuvoje veikė 2000 knygnešių, buvo išleista ir išplatinta 1830 pavadinimų leidinių lotyniškais rašmenimis, kurių bendras tiražas siekė 6 milijonus egzempliorių. Tad kaip knygnešiai apgaudavo ir suklaidindavo persekiotojus? Kur slėpdavo nelegalią spaudą? Kokių nuotykių ir vargų patyrė? Kaip caro valdžia juos baudė už knygų kontrabandą? Autorė kviečia visus, kurie brangina gimtąją kalbą, prisiminti, kaip anuomet sunkiai buvo kovota už jos išsaugojimą.
Valdas Rakutis, Žilvinė Petrauskaitė „Nenugalimos karūnos“
Karo istorikas Valdas Rakutis ir žurnalistė Žilvinė Petrauskaitė susivienijo, siekdami skaitytojams papasakoti, kas iš tiesų XVIII amžiuje dėjosi už Abiejų Tautų Respublikos sienų. Tais laikais, savo rankose valdžią sutelkę Europos valdovai ne tik leido pinigus beprotiškai asmeninei ištaigai, bet ir vykdė įvairias valstybės reformas, dėjusias pagrindus pramonės perversmui.
Tuo tarpu šviesiausi Lietuvos protai, suvokdami, kad valstybė išgyvena nuopuolį, aktyviai dairėsi aplink, kurios sėkmingos valstybės modelį būtų galima pasiskolinti.
Skaitytojai sužinos, kurios valstybės karalius iš taupumo uždraudė laidoti mirusiuosius karstuose, esą šiems pagaminti tik švaistoma mediena, kuris Lietuvos kunigaikštis savo valdose mėgino kurti karalystę, panašią į Prūsiją, ar kurios valstybės valdovas, keršydamas jo nepalaikančioms senosioms giminėms, gerbiamam žmogui prievarta užkabindavo ant kaklo medalį su užrašu: „Girtuoklis“ ir tas privalėdavo jį nešioti.
Knygoje „Nenugalimos karūnos“ autoriai kviečia iš arčiau susipažinti su valdingais karaliais ir jų keistenybėmis bei įtaka Lietuvos valstybei.
„Lietuvos istorija kiekvienam“
Kaip atsirado šiuolaikinė Lietuva ir kodėl mūsų valstybė yra ne atsitiktinumų ar šalutinių aplinkybių išraiška, bet ne vieną šimtmetį brandintas, nuolatinės visų piliečių kovos už laisvę ir nepriklausomybę rezultatas? Atsakydami į šiuos klausimus, Lietuvos istorikai knygoje „Lietuvos istorija kiekvienam“ glaustai perteikia dramatiškas ir pergalingas mūsų valstybės vystymosi aplinkybes bei ją kūrusių žmonių pastangas.
Pasak vieno iš knygos sudarytojų, prof. habil. dr. Alfonso Eidinto, šiuo leidiniu autoriai siekė parodyti, kad dramatiškose ir sudėtingose situacijose, valstybės kūrėjai, kartu su savo šalies žmonėmis, eidami per okupacijų duobes ir atkurtos Nepriklausomybės įkalnes bei nuokalnes – nuo pat Lietuvos vardo pirmojo paminėjimo iki Lietuvos tapimo visateise Europos Sąjungos nare – rūpinosi valstybės sukūrimu ir jos išlikimu.
Tai knyga, skirta kiekvienam, norinčiam suprasti Lietuvos praeitį bei siekiančiam sukurti šviesesnę ateitį.
