Dabar populiaru
Publikuota: 2019 kovo 15d. 17:14

Kaip Lietuvos, Latvijos ir Estijos literatūra skinasi kelią Jungtinėje Karalystėje

Baltijos šalys Londono knygų mugėje
Rūtos Statulevičiūtės-Kaučikienės nuotr. / Baltijos šalys Londono knygų mugėje

Kovo pradžioje Jungtinės Karalystės Vertėjų asociacija paskelbė, kad nesibaigianti „Brexito“ suirutė paskatino britų skaitytojus atrasti žemyninės Europos literatūrą. Sužinojome, kad per paskutiniuosius metus Britanijoje parduodamos verstinės grožinės literatūros skaičius išaugo dvigubai ir pasiekė... 5,6 procentus visų karalystėje išleidžiamų romanų ir poezijos knygų.

Į šį kuklų skaičių patenka ir 19 Lietuvos autorių knygų, išleistų Lietuvos kultūros institutui pristatant mūsų šalį Londono knygų mugės specialiojoje Baltijos šalių programoje „Market Focus“ 2018 metais.

Šių metų Londono knygų mugėje vykusioje diskusijoje „Literatūros vertimai: Baltijos šalių literatūra Jungtinėje Karalystėje“ įžvalgomis dalijosi Sigito Parulskio romaną „Tamsa ir partneriai“ išleidusios „Peter Owen“ leidyklos vyriausiasis redaktorius Simonas Smithas, Alvydo Šlepiko knygą „Mano vardas – Marytė“ netrukus išleidžiančios leidyklos „Oneworld“ vadovė Juliet Mabey, Aušros Kaziliūnaitės ir Mariaus Buroko poezijos knygas, o taip pat Baltijos šalių poezijos rinktinę britams pristačiusios „Parthian“ leidyklos steigėjas Richardas Daviesas bei Latvijos autorių poezijos vaikams seriją išleidusios leidyklos „Emma Press“ vadovė Emma Wright.

Rūtos Statulevičiūtės-Kaučikienės nuotr./Baltijos šalys Londono knygų mugėje
Rūtos Statulevičiūtės-Kaučikienės nuotr./Baltijos šalys Londono knygų mugėje

Nacionalinio rašytojų centro Noridže programų direktorė Kate Griffin pokalbio dalyvių teiravosi, kodėl jie apsisprendė leisti Baltijos šalių autorių kūrinius, kaip pasirinko savo skaitytojams pristatyti konkrečius rašytojus ir poetus, teiravosi apie jų ateities planus.

Baltijos šalių literatūra padeda užpildyti istorijos spragas

Leidyklos „Oneworld“ vadovė J. Mabey susidomėjo Lietuvos literatūra dėl artėjančio Baltijos šalių dalyvavimo Londono knygų mugėje 2018-aisiais. Žiniasklaidos dėmesys išskirtinėmis teisėmis mugėje prisistatančių šalių literatūrai suteikia galimybę pasiekti platesnę skaitytojų auditoriją ir ją sudominti iki tol nežinotų autorių kūryba. Anot britų leidėjos, A.Šlepiko romaną „Mano vardas – Marytė“ ji pasirinko dėl mažai žinomos II Pasaulinio karo istorijos apie vadinamuosius vilko vaikus. „Tai labai svarbi knyga, leidžianti pažvelgti į žmonių kančias, apie kurias mes visiškai nieko nežinojome, nes tuo metu dalyvavome Šaltajame kare“, – pasakoja J.Mabey.

„Peter Owen“ leidykla taip pat pasirinko skaudžius II Pasaulinio karo istorijos aspektus liečiantį S.Parulskio romaną „Tamsa ir partneriai“. Nors tai pirmoji „Peter Owen“ išleista Lietuvos autoriaus knyga, tačiau Baltijos šalių regioną leidykla atrado daug anksčiau, pradėjusi leisti Estijos rašytojo Indreko Hargla‘o istorinę mokslinės fantastikos knygų seriją „Apothecary Melchior“ (Vaistininkas Melchioras), narpliojančią kriminalinius įvykius XV amžiaus Taline. Ši serija yra sėkmingai verčiama ne tik į anglų, bet ir į kitas užsienio kalbas.

Rūtos Statulevičiūtės-Kaučikienės nuotr./Sigitas Parulskis „Darkness & Company“
Rūtos Statulevičiūtės-Kaučikienės nuotr./Sigitas Parulskis „Darkness & Company“

Literatūrai kelią pas užsienio skaitytoją nutiesia kokybiški vertimai ir profesinė empatija

Visi diskusijoje dalyvavę britų leidėjai pripažino, kad Baltijos šalių kultūros institutų ir literatūros centrų tikslingi ir taiklūs knygų siūlymai, parengti pagal JK leidėjų profilį, profesionaliai paruošta informacija apie siūlomas versti knygas ir rekomenduojami vertėjai padėjo apsispręsti leisti Baltijos šalių rašytojų knygas.

Anot J.Mabey, jai ypač naudingos buvo vizito Lietuvoje metu Lietuvos kultūros instituto pateiktos išsamios siūlomų knygų „bylos“: kokybiškos vertimų ištraukos, knygų sinopsiai, autorių biografijos, pažintis su pačiais autoriais ir jų leidėjais, rekomenduojami vertėjai. „Tai buvo neįtikėtina sėkmė, kad galėjome rinktis net iš trijų vertėjų, kurie pateikė savo verstas Alvydo knygos ištraukas. Galimybė gauti kontaktus, ryšius ir gerą vertimą – neįkainojama. Gyvi susitikimai su vertėjais, kurių metų šie trumpai ir koncentruotai pristato siūlomą versti knygą suteikia daug naudingos informacijos. Ir išties nuostabu, kad tokį išsamų informacijos rinkinį galima gauti iškart, kad nereikia jos ieškoti ir versti su ne itin patikimu „Google“ vertėju, – bendradarbiavimo pradžią su Lietuvos kultūros institutu prisiminė J.Mabey.

Šiai nuomonei pritarė ir „Parthian“ vadovas R.Daviesas, pabrėžęs, kad „įspūdis, kurį susidarai pirmą kartą skaitydamas vertimo ištrauką – yra lemiamas, nes jei jis prastas – antro įspūdžio paprasčiausiai nebus. Per savo leidėjo karjerą esu skaitęs labai daug vertimų ištraukų, todėl galiu pasakyti, kad dažniausia leidėjų klaida – prastai parinkti ir prastai išversti pavyzdžiai. Tačiau latviai ir lietuviai pateikė labai gerus ištraukų vertimus. Ir man buvo labai sunku pasirinkti, kurių poetų, iš man pristatytų, turėčiau atsisakyti, nes visi vertimai, kuriuos gavau, buvo tiesiog puikūs, – pagyrimų vertėjui Jayde‘ui Willui nešykštėjo R.Daviesas. – Reikia suprasti, kad užsienio leidėjai nemoka vietinės kalbos, todėl mus reikia profesionalių rekomendacijų, kurios padėtų suprati, kas yra tas siūlomas poetas, kokia jo kūryba. Ir svarbiausia – padėtų rasti gerų vertėjų“.

Rūtos Statulevičiūtės-Kaučikienės nuotr./Baltijos šalys Londono knygų mugėje
Rūtos Statulevičiūtės-Kaučikienės nuotr./Baltijos šalys Londono knygų mugėje

Kita svarbi grandis – redaktoriai, kurie moka abi kalbas – ir tą, kuria yra parašytas kūrinys ir tą, į kurią jis yra verčiamas. „Negalėdamas skaityti originalo kalba, aš negaliu suprasti, kiek savito skonio prarado jau išversta knyga“, – verstinės literatūros leidybos subtilumus papildė S. Smithas. Tam pritarė ir A.Šlepiko leidėja J.Mabey ir pridūrė, kad tokiu atveju verčiamo kūrinio kokybę gali užtikrinti ir glaudus rašytojo, vertėjo ir redaktoriaus bendradarbiavimas, koks vyko rengiant „Mano vardas – Marytė“. Redaktorius padeda pritaikyti vertimą konkrečiai kalbinei tradicijai: „vienintelė problema, su kuria susidūrėme leisdami Alvydo romaną, buvo autoriaus naudojami itin trumpi sakiniai ir specialiai pakartojami žodžiai, taip pabrėžiant jų svorį. Išverstas į anglų kalbą tekstas... skambėjo prastai, neatitiko anglų kalbos literatūrinės tradicijos, todėl autoriui leidus, sakinius vertėjas Romas Kinka jungė į ilgesnius, šiek tiek keitė naudotas kalbines priemones“.

E.Wright, kurios vadovaujama leidykla pernai išleido šešių kišeninio formato Latvijos poezijos vaikams knygelių rinkinį „Bicki-books“, atskleidė, kad konkrečią seriją pasirinko ir dėl jos įkvepiančio dizaino, tačiau pritarė, kad vertėjos darbas yra labai svarbus. Pasak E. Wright, vertėjas turi perteikti tuos magiškus vaikų poezijos elementus, kurie suteikia vaikų poezijai reikšmės, o vaikams – skaitymo džiaugsmo, kurį jie prisimins visą savo gyvenimą.

Užsienio leidėjus motyvuoja ir finansinė parama

Poezijos leidyba nėra komercinė, todėl leidyklos „Parthian“ vadovas R.Daviesas pažymėjo, kad britų skaitytojams pristatyti Europos šalių poeziją jis gali tik gaudamas Europos Sąjungos programos „Kūrybiška Europa“ finansavimą. Jo apsisprendimą leisti Lietuvos, Latvijos ir Estijos poezijos seriją taip pat motyvavo ir Baltijos šalių vykdomos programos, pavyzdžiui, Lietuvos kultūros instituto Vertimų skatinimo programa, kurių lėšomis remiami literatūros vertimai į užsienio kalbas. Visi leidėjai sutarė, kad Londono knygų mugės specialioji programa „Market Focus“, suteikusi daugiau matomumo Baltijos regiono autoriams ir juos leidžiantiems JK leidėjams, irgi buvo rimta paskata.

Baltijos šalių literatūrą leis ir ateityje

Paklausti, ar Baltijos šalių literatūros leidyba buvo tik proginis projektas, ar ir ateityje ketina leisti daugiau verstinių Lietuvos, Latvijos ir Estijos rašytojų knygų, pokalbio dalyviai patvirtino, kad planų tikrai turi. Štai „Emma Press“ jau po 2018 m. Londono knygų mugės išleido Elīna‘os Brasliņa‘os knygelę vaikams „The Dog Who Found Sorrow“ (Šuo, kuris atrado liūdesį), iš akių Baltijos šalių literatūros neketina paleisti ir S.Smith. Lietuvoje nekantriai laukiame jau birželio mėnesį „Oneworld“ leidyklos pristatomo Alvydo Šlepiko romano „Mano vardas – Marytė“, Jungtinėje Karalystėje pasirodančio nauju vardu – „In the Shadow of Wolves“.

Komentarai: 1

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Sveikata