Dabar populiaru
Publikuota: 2019 sausio 31d. 14:51

Kas Juozą Budraitį atviliojo į teatro sceną

Knyga „Juozo Budraičio teatrinis likimas“
15min nuotr. / Knyga „Juozo Budraičio teatrinis likimas“

Garsus Lietuvos aktorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Juozas Budraitis daugeliui yra žinomas kaip kino aktorius, drauge su bendražygiu Regimantu Adomaičiu išgarsėjęs tokiais filmais kaip „Niekas nenorėjo mirti“, „Jausmai“ ir kitais. Tačiau ką tik pasirodžiusioje teatrologės Daivos Šabasevičienės knygoje „Juozo Budraičio teatrinis likimas“, kurią išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, atskleidžiama teatrinė aktoriaus kūryba ir vaidmenys, aplinkybės, paskatinusios garsų kino aktorių ateiti į teatrą.

Kine pradėjęs vaidinti 1958 m., J.Budraitis į teatro sceną užlipo tik po dvidešimties metų. Apie pirmąjį pakvietimą vaidmeniui Henriko Ibseno „Statytojas Solnesas“ (režisierius Jonas Vaitkus) pasakoja pats knygos herojus: „Kai perskaičiau tą pjesę, supratau, kad čia yra man labai svarbūs dalykai, apie kuriuos aš daug galvojau ir kuriuos norėtųsi pagarsinti, bet bijai, kadangi tai – per daug intymu. Man pasirodė, kad teatras yra ta vieta, kurioje gali taip atsiriboti ir nuo savęs, ir nuo kitų, kad galų gale gali išrėkti, kas tau labai skauda. Nebijodamas to atsidengimo ir apkaltinimo, kad čia yra tavo asmeniškas dalykas. Bet kada yra rampa, žiūrovas negali iki galo suprasti, ar tai yra asmeninė išpažintis, ar imitacija. Šis dalykas mane ir suviliojo.“

Naujoje knygoje aktorius atvirauja ir apie kitus teatro vaidmenis, sukurtus 1979–2018 metais – tai Solnesas Henriko Ibseno spektaklyje „Statytojas Solnesas“, Šarūnas iš Vinco Krėvės „Šarūnas“, Leninas iš Michailo Šatrovo „Mėlynieji žirgai raudonoje pievoje“, Ričardas iš Williamo Shakespeare’o „Ričardas II“, Krepas iš „Paskutinė Krepo juosta“ ir kiti.

Daiva Šabasevičienė knygoje „Juozo Budraičio teatrinis likimas“ profesionaliai apibendrina J.Budraičio vaidmens kūrimo strategijas, aktoriaus asmenybės, vaidmens ir personažo santykius bei aktoriaus kūrybinių principų organišką ryšį su režisieriaus pasaulėžiūra, leidusį J.Budraičiui tapti šio laikotarpio autorinio teatro režisūrinių ieškojimų protagonistu.

Be teatro temos knygoje taip pat pateikiamos pokalbių su J.Budraičiu ištraukos, skelbiamas pluoštas aktoriui skirtų minčių, kuriomis pasidalijo jį ir jo kūrybą artimai pažįstantys menininkai. Dramaturgas Marius Ivaškevičius, aktorius Regimantas Adomaitis, režisieriai Jonas Vaitkus, Gintaras Varnas, Šarūnas Bartas, Oskaras Koršunovas ir kiti. Pasak režisieriaus Oskaro Koršunovo, spektaklyje „Paskutinė Krepo juosta“ dėl savo ypatingo talento, subrandinto gyvenimo patirties ir intelekto, J.Budraitis tapo egzistencinės beketiškos filosofijos simboliu.

D.Šabasevičienės knygoje apie J.Budraitį esančios nuotraukos atskleidžia dar vieną aktoriaus talentą, dar vieną kasdienybės vaidmenį – fotografavimą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Kviečiame anties

Video

01:06
02:24
01:41

Esports namai

Maistas