Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 09 08, 11:38

Knyga „Kasdienybės statistika“: koronavirusas, viagra ir pramiegotos krizės

Ar kada nors pastebėjote, kad kiekvienas, važiuojantis lėčiau už jus, yra idiotas, o kiekvienas, važiuojantis greičiau, yra maniakas? Šiame juokelyje slypinčią problemą knygos „Kasdienybės statistika“ autorius, žinomas ekonomistas, populiarios BBC Radio 4 laidos „Daugiau ar mažiau“ autorius, Financial Times skiltininkas Timas Harfordas vadina naiviuoju realizmu, rašoma pranešime spaudai.
Knyga
Knyga / Leidyklos nuotr.

Tai mūsų instinktyvus polinkis tikėti, kad matome tikrovę tokią, kokia ji yra, be jokių filtrų ar klaidų. Neretai per daug pasitikime savo patirtimi ir atmestinai vertiname tuos, kurie mato tam tikrus dalykus kitaip.

Gajausi mitai, didžiausios ir keisčiausios apgaulės istorijoje bei būrys charizmatiškų asmenybių, supratusių statistikos ir faktų galią, kartais net labai skaudžią. Ką tik lietuviškai pasirodžiusioje knygoje „Kasdienybės statistika“ T.Harfordas veda skaitytojus dezinformacijos, pseudomokslo, iškreiptos logikos labirintais ir pateikia 10 taisyklių, padėsiančių susigaudyti manipuliacijų kupiname pasaulyje.

Fran Monks nuotr./Timas Harfordas
Fran Monks nuotr./Timas Harfordas

Monumentali apgaulė

Olandų dailės ekspertas, išskirtinai daug išmanęs apie XVII amžiaus meistro Jano Vermeerio kūrybą, Abrahamas Brediusas nė nesuabejojo, kad netikėtai atrastas paveikslas „Kristus su apaštalais Emause“ yra J.Vermeerio kūrinys. Negana to, pats geriausias šio olandų meistro kūrinys. Atrastas paveikslas garsiojo darbo „Mergina su perlo auskaru“ autoriui buvo nebūdingas, tačiau A.Brediusas per savo ilgą veiklos biografiją buvo demaskavęs ne vieną gerai paslėptą klastotę, tad niekas nesuabejojo eksperto sprendimu.

Vėliau paaiškėjo, kad minėtas paveikslas – klastotė, nutapyta ant senos drobės ir sutvirtinta bakelitu likus vos keliems mėnesiams iki paveikslą išvydo A.Brediusas. Šis padirbtas paveikslas apgavo ne tik A.Brediusą, bet ir visą olandų meno pasaulį. Netrukus kūrinys buvo parduotas už 520 000 guldenų Boijmano muziejui Roterdame. Šiais laikais tai prilygtų 10 milijonų svarų sterlingų. Maža to, šis paveikslas atvėrė kelią – nemažai panašios stilistikos paveikslų buvo priskirti J.Vermeeriui. Tai buvo monumentali apgaulė.

Kaip toks ekspertas kaip A.Brediusas galėjo taip aklai apsikvailinti pamatęs akivaizdžiai padirbtą meno kūrinį? Knygoje „Kasdienybės statistika“ T.Harfordas atskleidžia, kad bandant suprasti supantį pasaulį mūsų jausmai gali užtemdyti mūsų žinias. A.Brediusas buvo teisus sakydamas, kad akimirką, kai išvydo paveikslą, buvo sunku kontroliuoti jausmus. Niekas neturėjo daugiau įgūdžių ar žinių šioje srityje už A.Brediusą, bet klastotojas puikiai sugebėjo išnaudoti tuos įgūdžius ir žinias savo naudai.

Knygos „Kasdienybės statistika“ autorius pasitelkia šią istoriją, nes ji paaiškina, kodėl perkame daiktus, kurių mums nereikia, pasirenkame netinkamus partnerius ir balsuojame už politikus, kurie galiausiai išduoda mūsų pasitikėjimą. Kitaip sakant, ši istorija paaiškina, kodėl mes taip dažnai pasiduodame statistiniams teiginiams, kurie akivaizdžiai neteisingi. Esame šališki.

„Viagra“ ir netikėti atradimai

„Kasdienybės statistikos“ autorius T.Harfordas pripažįsta, kad dažniausiai klaidas darome, kai mums trūksta duomenų, ir pateikia vieną mėgstamiausių pavyzdžių – sildenafilio atradimą. Iš pradžių šis vaistas buvo bandomas tik su vyrais kaip vaistas nuo krūtinės anginos, tačiau norimų rezultatų neparodė. Vis dėlto daugelis klinikiniame tyrime dalyvavusių vyrų pranešė apie nuostabų šalutinį poveikį – erekciją. Tas vaistas buvo pavadintas „Viagra”, o visa kita jau žinote.

Išskyrus tai, kad neseniai atlikti pavieniai tyrimai su moterimis parodė, kad sildenafilis gali būti veiksmingas mažinant menstruacijų sukeliamus skausmus. Šis atradimas turėtų būti tinkamai patikrintas atliekant išsamų klinikinį tyrimą, tačiau esmė ta, kad moterys niekada neturėjo galimybės sužinoti atsitiktinės „Viagros“ naudos, kadangi nedalyvavo pirminiuose sildenafilio tyrimuose. Akivaizdu, kad jei bandant vaistų efektyvumą širdies anginos gydymui būtų dalyvavę tiek pat vyrų ir moterų, tuomet šių vaistų potencialas gydyti mėnesinių skausmus galbūt būtų toks pat akivaizdus kaip jų poveikis erekcijai.

T.Harfordas knygoje „Kasdienybės statistika“ šią istoriją pasakoja norėdamas parodyti, kad formulė N=Visi dažnai yra tik viliojanti iliuzija. Taip, dideli duomenų rinkiniai gali atrodyti išsamūs ir, žinoma, gali būti be galo naudingi, bet negalima užsiliūliuoti, kad dabar jau tikrai turime viską, kas mums svarbu. Visada privalome klausti, ko trūksta, ir tai tik viena priežastis, kodėl su didžiaisiais duomenimis reikia elgtis labai atsargiai. Didieji duomenys reiškia didelį ir dar iki galo neištyrinėtą pokytį ir apibrėžti tą pokytį reikia labai akylai.

Meluoti pasitelkiant statistik

Praėjusio amžiaus šeštame dešimtmetyje pasirodė vienas pirmųjų išsamia statistika pagrįstų mokslinių darbų, įrodančių, kad cigarečių rūkymas sukelia plaučių vėžį. Tuo metu buvo manoma, kad plaučių vėžio atvejų stipriai padaugėjo dėl automobilių išmetamųjų dujų ir neįprastai derva atsiduodančių naujai nutiestų kelių.

Išsiaiškinti tikrąją plaučių vėžio priežastį padėjo išsamūs moksliniai tyrimai ir susisteminti duomenys. Tačiau tabako lobistai visokiais būdais stengėsi, kad šie tuo metu sensacingi tyrimų rezultatai nepatektų į viešumą, nes tai kėlė didžiulę grėsmę tabako pramonei.

Pasakodamas šią istoriją „Kasdienybės statistikos“ autorius T.Harfordas parodo, kad šiandien žmonės abejoja statistika, nes ja neretai pasiremiama meluojant. Paviešinus tyrimų duomenis, tabako pramonės atstovai prieš daugiau nei pusę amžiaus ėmėsi taktikos, kuri labai populiari iki šių dienų.

Didžiausias jų tikslas buvo ne įtikinti rūkalius, kad cigaretes rūkyti saugu, bet priversti visus abejoti statistiniais įrodymais, kad rūkyti yra pavojinga. T.Harfordas pabrėžia, kad toks požiūris pavojingas: tai tas pats, kas sakyti, kad žmonės gali meluoti vartodami žodžius, todėl daugiau niekada neskaitysiu jokios knygos.

T.Harfordas išskiria pagrindinę taisyklę, padėsiančią pakeisti požiūrį į statistiką – įsitikinti, kad abejojate tam tikrais duomenimis ne todėl, kad nesutinkate su jų turiniu. Arba atvirkščiai, sutinkate su viskuo, kadangi jums patinka tai, ką matote.

Statistika ir pramiegotos krizės

Tačiau jei statistika gali tiek daug, kodėl prognozuotojai nenumatė 2008 metų pasaulinės finansinės griūties? Arba kodėl į jų prognozes ir duomenis niekas nekreipė dėmesio? To knygoje „Kasdienybės statistika“ klausia T.Harfordas ir pateikia paprastą atsakymą – dauguma

prognozuotojų nebuvo pakankamai motyvuoti rengti tikslių prognozių, nes daliai finansų sektoriuje esančių žmonių to paprasčiausiai nereikia. Tarkim, daugelio bankų atstovų pagrindinė užduotis – įtraukti savo banko ekspertus į vakaro žinias ir atrodyti jose reikšmingai. Neretai tokių institucijų tikslas visai nėra prognozių tikslumas.

Tiesa, tikrai negalima sakyti, kad niekas nematė ateinančios krizės ir apie ją nekalbėjo. Dar 2004 metais Financial Times atkreipė dėmesį į tai, kad pasaulio finansų sistema panašėja į ledkalnį, kurio paviršiuje blizga lengvai matomos ir dažnai aptariamos vertybinių popierių rinkos, o giliau slepiasi didelės ir nematomos skolų ir išvestinių finansinių priemonių rinkos.

Vertybinių popierių rinkos nuolat skelbia įvairius skaičius taip pat ir kasdienius rinkos užsidarymo duomenis, tačiau vieną svarbiausių parametrų, nusakančių išvestinių finansinių priemonių rinkos dydį, nepateikia taip dažnai. Dėl to apie šią rinką nebuvo informuojama pakankamai, o joje besikaupiančias blogos naujienos nebuvo išgirstos, nors būtent jos atsidūrė katastrofiškų įvykių centre 2008 metais.

Tad ką daryti su faktais, jei jie nebūtinai parodo gresiančias problemas? Kai kurie komentatoriai tvirtina, kad geriausias vaistas nuo blogų naujienų – tiesiog liautis skaičius laikraščius. „Kasdienybės statistikos“ autorius ragina kreipti daugiau dėmesio, kaip ir kokią informaciją vartojame.

Pasak T.Harfordo, jei esate priklausomas nuo naujienų, tuomet geriau domėtis ne greičiau ir daugiau, bet giliau ir plačiau. Sunku, kai tenka susidurti su nerimą keliančiomis naujienomis, bet yra labai mažai naujienų, kurias mums reikia sužinoti nedelsiant, tad geriau tą dėmesį skirti informacijai apie situaciją keliuose ar perspėjimams apie ekstremalias oro sąlygas.

Dažniausiai pasidomėję tomis pačiomis naujienomis po valandos sužinosime tą patį. Tokia pati situacija buvo pirmosiomis pandemijos dienomis, kai mokslininkai sakė, kad bent kelių dienų senumo faktai apie Covid-19 yra kur kas patikimesni nei naujausios žinios, kurios gali net suklaidinti. Čia T.Harfordas pateikia patarimą: kad ir kiek daug naujienų skaitytumėte, pasistenkite skirti pakankamai laiko „lėtesnei“, laiko patikrintai informacijai.

Tuomet imsite pastebėsite tokius dalykus – gerus ir blogus – kuriuos kiti ignoruoja. Ir dar vienas svarbus patarimas – dažniausiai mus klaidina ne skaičiai, o žodžiai.

„Pranešimas spaudai“ – tai naujienų agentūrų, juridinių ir fizinių asmenų sukurti bei platinami pranešimai apie paslaugų, gaminių, įmonių ar įstaigų naujienas ir pan. Spręsdama dėl turinio publikavimo UAB „15min“ atsižvelgia į informacijos aktualumą, naudą visuomenei, viešąjį interesą. Už šio turinio skelbimą UAB „15min“ nėra atlyginama. Redakcija turi teisę pranešimus redaguoti, trumpinti, papildyti, šalinti tekste esančias nuorodas ir pavadinimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą