Dabar populiaru
Publikuota: 2013 kovo 28d. 16:28

Knygoje apie režisierių Almantą Grikevičių – lietuvių kinematografijos raida sovietmečiu

Almantas Grikevičius
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Almantas Grikevičius

„2008-aisiais išleidęs pokalbių knygą su prof. E.Gudavičiumi pagalvojau, kad man labai įdomu, kaip istorijos vaizdinius kuria žmonės, kurie nėra istorikai“, – šių metų „Vilniaus knygų mugėje“ paklaustas apie tai, kodėl susidomėjo kino kūrėju Almantu Grikevičiumi, prisipažino istorikas Aurimas Švedas, knygos „Epizodai paskutiniam filmui. Almantas Grikevičius“ bendraautoris.

NAUJIENAS APIE KNYGAS, KONKURSUS IR NAUJAUSIŲ KNYGŲ RECENZIJAS SEKITE TINKLE „FACEBOOK“. SPAUSKITE ČIA!

„Jie savo darbais – kino filmais, piešiniais, tekstais – kartais padaro net didesnį poveikį nei viena ar kita istoriko monografija ar kokia nors labai gera itin siauram ratui žinomam žurnale paskelbta publikacija. A. Grikevičius man pasirodė labai istoriškas režisierius. [...] Man buvo naujiena, kad jis inspiravo lietuviško kino epo atsiradimą“, – sakė A.Švedas.

Knyga „Epizodai paskutiniam filmui. Almantas Grikevičius“ (aut. Aurimas Švedas ir Lina Kaminskaitė-Jančorienė) suteikia galimybę pažinti A.Grikevičiaus (1935–2011) – vieno ryškiausių 7–9-ojo dešimtmečių lietuvių kino kūrėjų – asmenybės brandos ir kūrybos kelią.

Knygos autoriai pasirinko sakytinės istorijos žanrą ir pabrėžia besistengę ne tik perteikti faktus, bet taip pat stengęsi suprasti, kaip istoriją pasakojantis žmogus prisimena įvairius dalykus.

„Interviu ir sakytinė istorija domisi skirtingais dalykais. Visų pirma ateinantis į interviu žmogus kelia sau klausimą sužinoti, kaip buvo iš tikrųjų. Sakytinės istorijos tyrimo metu stengiausi sužinoti, kaip buvo iš tikrųjų, bet tuo pat metu itin svarbu yra suprasti, kaip „čia“ ir „dabar“ žmogus prisimena tam tikrus dalykus, kokias emocijas išgyvena prisimindamas, ką ir kodėl jis nutyli, ką sureikšmina. Taigi prisiminimo istorijai svarbus ne tik įvykis, bet ir prisiminimo būdas. Čia svarbu pamatyti platesnį kontekstą.

Interviu metu pokalbio dalyvis suvokiamas kaip informacijos šaltinis, su kuriuo galima elgtis įvairiai. [...] Sakytinėje istorijoje būtinai reikalingas dviejų žmonių bendradarbiavimas, ir pokalbio dalyviai turi lygias teises atkurti tam tikrus istorijos vaizdinius, pasiūlyti savo įvykių versiją“, – pabrėžia A.Švedas.

Kaip pastebi knygos leidėjai, A.Grikevičiaus pasakojimas leidžia pažvelgti į lietuvių kinematografijos raidą sovietmečio epochoje ir naujai išvysti ją kūrusių asmenybių, A.Grikevičiaus bendrakeleivių, draugų, kolegų ir mylimų priešų, portretus: Vytauto Žalakevičiaus, Sauliaus Macaičio, Regimanto Adomaičio, Juozo Budraičio, Vytauto Paukštės, Gedimino Girdvainio, Algimanto Puipos ir kt.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės