– Papasakokite apie savo, kaip rašytojos, kelio pradžią. Kada kilo noras kurti knygas vaikams?
– Būdama maža kurdavau istorijas ir piešdavau – norėjau tapti rašytoja ir dailininke. Dabar rašau ir suaugusiesiems, o kurti vaikams pradėjau todėl, kad kuriant jauniesiems skaitytojams galima lengvai derinti tekstą ir piešinius. Rašydama vaikams supratau, kad ši sritis suteikia labai daug galimybių. Gera vaikiška knyga gali būti įdomi ir suaugusiesiems. Vaikiškos knygos gali tam tikra prasme griauti nusistovėjusias normas.
– Kaip jums kilo idėja parašyti knygą „Kai mano tėtis tapo krūmu“?
– Mano seneliams, tėvams ir man teko padėti pabėgėliams. Pirmojo pasaulinio karo metu mano seneliai rūpinosi belgų pabėgėliais, dirbo su rusų pabėgėliais. Per Antrąjį pasaulinį karą mano tėvai buvo įrengę slėptuves ir priglaudę žmones savo namuose Nyderlandų šiaurėje. Kai vyko Bosnijos karas, mūsų namuose gyveno jauna bosnių šeima.
– Kaip trumpai apibūdintumėte šią knygą?
– Tai knyga, pasižyminti rimtu humoro jausmu, vaizduote ir skatinanti tvirtai abiem kojomis stovėti ant žemės.
– Kokia yra pagrindinė šios knygos žinia skaitytojams?
– Rašydama įprastai negalvoju, kokią konkrečią žinią noriu perteikti. Perteikiu savo rašymo ir mąstymo būdą. Bet iš patirties bendraujant su vaikais įvairiose šalyse žinau, kad jie tikrai gali turiningai pasikalbėti su manimi apie karą ir taiką.
– Knyga pasakoja apie karą, tačiau apžvelgia jį vaiko, kuris nesupranta visų realijų, akimis. Kodėl pasirinkote tokią perspektyvą?
– Kadangi knyga visų pirma skirta vaikams, turėjau į viską žvelgti iš jų perspektyvos, mąstyti kaip jie. Vaikai dažnai yra jautrūs ir gerai užfiksuoja aplinkos ir emocinius signalus. Jie intuityviai pastebi dalykus, kuriuos suaugusieji kartais gali praleisti. Tačiau jų gebėjimas suprasti pasaulį dar tik pradeda formuotis, jie neturi tvirto struktūrinio pagrindo. Prisimenu, kai pati būdama maža klausiausi pasakojimų apie Antrąjį pasaulinį karą, negalėjau suprasti, kaip tokie dalykai gali vykti.
– Jūsų kūrinys parodo, kad suaugusieji ne visada yra pasiruošę kalbėti su vaikais apie karą. Ar knygos gali vaikams padėti suprasti tokius sudėtingus ir tamsius pasaulio dalykus?
– Tikiuosi, kad taip. Mano knyga „Kai mano tėtis tapo krūmu“ taip pat gali parodyti, kaip svarbu net ir tokiose situacijose gebėti pasitelkti humorą. Bosniai, kurie karo metu buvo apsistoję mano namuose, nuolat juokaudavo apie savo „karo šeimininkus“. Tai yra bejėgių stiprybė.
– Pagrindinė knygos veikėja Toda per savo kelionę išgyvena daug nuotykių – kai kurie iš jų yra gana šviesūs ir linksmi, tačiau kiti slepia niūrią tikrovę. Kaip subalansavote šias skirtingas emocijas, rašydama knygą?
– Man tai natūraliai pavyksta rašant. Kai imu rašyti, į galvą ateina labai daug minčių – jas vadinu dovanomis. Per daugybę rašymo metų atradau savo kūrybos stilių. Žmonės dažnai man sako, kad jie gali atpažinti mano stilių ir vaikiškose knygose, ir suaugusiesiems skirtuose kūriniuose. Manau, kad tos šviesos ir tamsos pusiausvyros aš siekiu ir gyvenime.
– Ar buvo kokių nors iššūkių, kuriuos turėjote įveikti, rašydama knygą apie karą vaikams? Kiek tai turėjo įtakos jūsų pasirinkimui pasakoti istoriją pasitelkiant humorą?
– Daugelis mano vaikiškų knygų yra rimtomis, sunkiomis temomis, bet jos parašytos ir skaitomos lengvai. Tai toks rašymo būdas, kurį italų rašytojas Italo Calvino apibūdino kaip „apgalvotą lengvumą“.
– Ką patartumėte tėvams, kurie šiuolaikiniame pasaulyje vis dar vengia su vaikais kalbėti karo tema?
– Vaikai gerai pastebi tai, kas vyksta, bet jie negali visko suprasti. Galbūt tėvai kartu su vaikais galėtų perskaityti šią knygą? Esant didžiuliam informacijos srautui, tėvai negali paslėpti vaikų nuo pasaulio ir to, kas vyksta jame. Net ir mums, suaugusiesiems, dažnai yra nesuvokiama tai, ką daro šio pasaulio galiūnai. Bet kai vaikas gauna šilumos ir pasitikėjimo, tai padeda atsikratyti baimės. Svarbu nepamiršti skirti laiko mažiems, bet reikšmingiems, džiuginantiems užsiėmimams drauge su vaikais.
Apdovanota knyga ir Lietuvos literatūriniame lauke neliko nepastebėta – IBBY Lietuvos skyriaus Geriausių 2024 m. knygų vaikams ir paaugliams apdovanojimuose knygos vertėja Birutė Avižinienė už reikšmingiausią verstinę knygą vaikams pelnė Eugenijos Stravinskienės premiją.
