„Nepriklausomybė“ įtraukia teksto rišlumu ir keistais vidiniais sąskambiais. Ir nors jau gana greitai yra metama biseksualumo korta, tai labiau siužeto atraiža, o ne siekis pritraukti kuo daugiau dėmesio. Nes dėmesio šiai knygai, manau, pakaks (pakanka?) ir taip.
Ši knyga pilna Kauno, todėl ji labai įžeminta. Kupina konkretybių, atpažįstamų vietų, adresų, nuotaikų. Tuo tarpu siužetas kartais atrodo pernelyg taisyklingas, nė centimetru nenuklystantis į paraštę, o tai šiek tiek gąsdina ir neramina, sulaiko skaitytoją nuo vilties ir tikėjimo, kad kažkuriuo momentu prieš jį atsivers neaprėpiama gelmė. Kai viskas suskaičiuota, gelmė gali atsiverti tik televizijos ekrane arba šiuo atveju – teatro scenoje.
„Kiek tik save prisiminė, Adomas visada linkėjo tėvui mirties. Kai tik suprato, kad tai – vienintelis būdas jį efektyviai pašalinti iš savo mamos gyvenimo, ėmė mintyse kurti scenarijus – nuo kasdieniškų iki tinkamų siaubo novelei.“
Autorė žaidžia emocijomis, liečia jautrias vietas, vėl ir vėl, kad parodytų, jog jos jautrios, kad pasitikslintų, ar niekas nepasikeitė, kad užtikrintų, jog gijimo procesas nebūtų per greitas. Visos jautrios vietos galiausiai susiveda į santykius, bet su tikslu ne tik parodyti vidinę (išvirkščiąją) jų pusę, bet ir sulaukti kažkokios reakcijos.
Ji žaidžia su skaitytoju ir leidžia (liepia) jam pasirinkti pusę. Nes plaukiodamas tokioje knygoje negali likti abejingas. Šis pasirinkimas išreikštas taip stipriai, kad neįmanoma jo ignoruoti. Pasirinkimas turi būti esminis ir lydėti visos kelionės metu.
Žinoma, netrukus supranti, kad pasirinkimas tėra menamas, nes autorė seniausiai už tave viską yra parinkusi. Tačiau tau suteikiama proga įsivaizduoti, kad sprendimą priimi savarankiškai. O tai reiškia, kad džiaugsmas po pergalių bei liūdesys pralaimėjus sušvis visai kitomis, daug ryškesnėmis, spalvomis.
“- Yra prietaras, kad kai generalinė repeticija praeina šūdinai, premjera bus sėkminga. Bet įdomu, o kai repeticija normali, tik režisierius šūdinas, vis tiek galioja? – Marija kalbėjo puse lūpų, tačiau Kasparas išgirdo.“
Skaitytojas įtraukiamas tiek emociškai, tiek psichologiškai. Skaitydamas tiesiog negali liautis galvojęs apie knygos pabaigą ir nori (geidi), kad joje būtų kuo daugiau kraujo. Tam tikra prasme, visa tai su kaupu išsipildo.
Nepriklausomybė yra apie skausmą, priklausomybę ir teatrą. O pabaigoje – apie laisvės pažadą. Bet jokiu būdu ne apie pačią laisvę. Tik pažadas leidžia knygos nepamiršti ir apie ją galvoti toliau.
Kita informacija:
Puslapiai: 276 psl.
Leidykla: BALTO leidybos namai
Metai: 2025 m.
(c) veikiantis
