Dabar populiaru
Publikuota: 2015 gruodžio 15d. 22:29

Knygos recenzija. Haruki Murakami „Vyrai be moterų“

„Vyrai be moterų“ 15min recenzija
Knygos viršelis\ / „Vyrai be moterų“

Metams artėjant į pabaigą Haruki Murakami gerbėjai turėjo gerokai apsidžiaugti – „Baltos lankos“ išleido dar vieną Japonijos autoriaus apsakymų rinkinį „Vyrai be moterų“ (iš japonų kalbos vertė Gabija Čepulionytė). Tai jau antras rašytojo apsakymų rinkinys, lietuvių kalba pasirodęs per pastaruosius metus.

Kiek anksčiau buvo išleistas „Dramblys pradingsta“. Pažvelkime atidžiau – kuo skiriasi šie H.Murakami apsakymų rinkiniai?

Žvelgiant į H.Murakami kūrybą vis tenka prisiminti jo nevykusią kovą su Nobelio literatūros premija. Tenka prisiminti ir literatūros apžvalgininkų pastabas, kad Japonijos autorius niekada šios premijos negaus, nes jo kūryba tiesiog neatitinka prestižinės premijos kriterijų. Pasak užsienio apžvalgininkų, H.Murakami kūryba jau ilgą laiką yra tame pačiame lygmenyje ir aukščiau nekopia jau kurį laiką.

Žvelgiant į šiuos du apsakymų rinkinius, kurie lietuvių kalba pasirodė paskutiniu metu, sunku nesutikti su tokiomis nuomonėmis – abiejų rinkinių apsakymai yra labai panašūs. Bene vienintelis juos skiriantis dalykas yra apimtis: „Dramblys pradingsta“ sudarė 17 apsakymų, tuo tarpu „Vyrai be moterų“ – 6 gerokai ilgesni apsakymai. Tačiau apie tai šiek tiek vėliau.

Knygoje rasite šešias istorijas, kurios tarpusavyje susipynę. Visos istorijos susijusios su vyrų ir moterų santykiais. Vienose iš jų atskleidžiamas meilės jausmas ir jos netekimas, kitose – gyvenimo nežinomybė ir neištikimybė, trečiose – kasdienė patirtis, kuri persipina su mistika.

Niekas nenuneigs, kad H.Murakami yra tikras mistikos meistras. Tai jis dar kartą patvirtina rinkinyje „Vyrai be moterų“.

Visose istorijoje pagrindiniame vaidmenyje atsiduria vyrai, kurie kovoja dėl moterų, bando jas susigrąžinti, sužavėti arba tiesiog suprasti jų elgesį. Šis lyčių santykis persipina su mistiško pasaulio simboliais, kurie kuria H.Murakami kūrybai įprastą atmosferą. Tai džiazo muzika, naminiai gyvūnai – katės, maisto ruošimas. Trumpi ir aiškūs pokalbiai bei, žinoma, gilūs personažų pamąstymai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Haruki Murakami knyga
AFP/„Scanpix“ nuotr./Haruki Murakami knyga

Ne veltui anotacijoje pažymima, kad šie šeši pasakojimai dar gilesni, dar aštresni ir pranoksta visas pranašystes.

Su tuo nesutikti sunku. Visgi yra vienas „bet“.

Skaitant „Vyrai be moterų“ susidaro spūdis, kad skaitome anksčiau lietuvių kalba išleistą H.Murakami rinkinį „Dramblys pradingsta“: labai panašios mistinės istorijos, kurios baigiasi sukeldamos daugiau klausimų nei pateikdamos skaitytojui atsakymų. Atrodo, kad apsakymai yra tiesiog nukertami lygioje vietoje.

Nors anotacijoje teigiama, kad istorijos yra tarpusavyje susijusios, šių sąsajų reikia gerokai paieškoti. Jei tikitės, kad ryšį užčiuopsite, pavyzdžiui, sekdami apsakymų veikėjų vardais, nusivilsite. Tokia paprasta sąsaja sujungti vos du apsakymai.

Kita vertus, juk tai H.Murakami. Rašytojas, šiuolaikinį pasaulį pateikiantis kaip sunkiai suvokiamų minčių darinį. Ir būtent šis nuspėjamumas yra labai ryškus.

Knygoje rasite šešias istorijas, kurios tarpusavyje susipynę

Skaitant paskutines į lietuvių kalbą išverstas H.Murakami knygas, išties užplūsta jausmas, kad skaitome vieną ilgą ir pabaigos neturinčią knygą.

Nors vos tik pasirodęs apsakymų rinkinys „Dramblys pradingsta“ atskleidė kitokią H.Murakami kūrybos pusę, naujas rinkinys „Vyrai be moterų“ viską išsklaidė ir, rodos, šis gyvasis Japonijos literatūros klasikas grįžo ten pat, kur buvo anksčiau.

Nesakau, kad naujas apsakymų rinkinys yra blogas. Anaiptol. Tai tikrai dėmesio verta knyga. Tačiau lygindami ją su kitomis H.Murakami knygomis pastebėsime, kad „Vyrai be moterų“ tėra dar viena Japonijos autoriaus knyga. Eilinė. Jam būdingo stiliaus.

Skaitytojai, kurių pirmas prisilietimas prie H.Murkami kūrybos bus per „Vyrai be moterų“, turėtų likti sužavėti šiuo autoriumi. Visgi tie, kuriems tai nėra pirmoji rašytojo knyga, gali nusivilti.

Iš šio rinkinio bene labiausiai įstrigo pasakojimai „Nepriklausomas organas“ ir „Kino“. Pirmajame pasakojama apie daktarą Tokajų, kuris neiškentęs meilės kančių aukojasi vardan to, ko niekada neturėjo. Antrajame kalbama apie vyrą Kino, kurio širdis taip pat lieka sudaužyta.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Haruki Murakami
AFP/„Scanpix“ nuotr./Haruki Murakami

Man šie du pasakojimai yra realybės pavyzdžiai, kurie kiekvieną dieną įvyksta ne tik H.Murakami puslapiuose, bet ir aplink mus visus.

Abejoti nereikia, kad 4 tūkst. knygų tiražas H.Murakami net ir Lietuvoje yra daugiau nei įveikiama riba, kuri galbūt jau bus peržengta dar neprasidėjus Vilniaus knygų mugei. Šis autorius turi daug gerbėjų, tad jo knygos bet kuriuo atveju neužsibus lentynose.

Smagaus skaitymo.

Daugiau knygų recenzijų rasite paspaudę čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Video

00:11
01:50
00:43

Dabar tu gali