Jau rašydamas apie pirmąjį lietuvių kalba pasirodžiusį šio rašytojo romaną „Bankokas 8“, kurį, kaip ir šią knygą, išleido „Baltos lankos“, sakiau, kad J.Burdettas – vienas įdomiausių šiuolaikinių netradicinio detektyvo kūrėjų. Perskaitęs „Bankoko tatuiruotę“ galiu tai tik patvirtinti – autorius ir toliau nuosekliai plėtoja praėjusioje knygoje pradėtas temas, tačiau pasikartojimais jį apkaltinti vargu ar pavyktų. Sudėtingose susiliejančių istorijų pynėse – Tailando kriminalinis pasaulis, prostitucija, narkotikai, CŽV, „al Qaeda“ ir karas su terorizmu, meilės istorijos, japonas tatuiruotojas ir, žinoma, budistinė filosofija, kuri – pagrindinio herojaus Sončajaus Džitpličipo gyvenimo pagrindas.
J.Burdettas, kaip ir visuomet, knygos veiksmą pradeda staigiai – Bankoko viešbutyje randamas sumaitotas amerikiečio kūnas. Įtariama, kad jį galėjo nužudyti policininko Sončajaus Džitpličipo motinai priklausančiame viešbutyje dirbanti prostitutė. Negana to, situacija dar labiau komplikuojasi, kuomet paaiškėja, kad nužudytasis – CŽV agentas, dirbęs neramiame musulmoniškame Tailando regione. Šia istorija susidomi ne tik vietos policija, kuri, kaip jau žinoma iš praėjusio romano, iki pašaknių korumpuota, bet ir JAV pareigūnai, o musulmonų bendruomenė stengiasi nusikratyti įtarimų šešėlio. Visame šiame įvykių sūkuryje dar verda ir Tailando armijos bei policijos kova dėl prekybos narkotikais kontrolės, o tiriant nusikaltimą įvykio gijos veda ir į Japonijos nusikalstamą pasaulį ir išpuolius Indonezijoje.
Autorius keičia ne tik temas, įvykių vietas (skirtingai nei pirmoje knygoje, kur veiksmas vyko tik Tailande, čia nusikeliama ir į JAV) bei keliauja laiku – viskas tarsi pagal budistinį priežasties-pasekmės principą susiję. Sončajus jaučia, kad jeigu sąsajos yra ne šiame gyvenime, jos galbūt atkeliavusios iš praėjusių inkarnacijų.
Skirtingai nuo įprastinių trilerių, skaitant „Bankoko tatuiruotę“ atrodo nebe taip svarbu, kas įvykdė nusikaltimą, kokios buvo to priežastys. Viso ko valdovė čia yra tamsi, kone magija persmelkta atmosfera. Ir į nusikaltimus, blogus darbus Sončajus žiūri iš budistinės pusės – kartais viskas turi įvykti būtent taip, žmogus pagerina savo karmą arba pasmerkia save ateities kančioms kituose atgimimuose.
Minėjau, kad „Bankoko 8“ kiek primena Michelio Houllebecq'o kūrybą. Šioje knygoje tokios paralelės bent jau man išryškėja dar labiau. Ypač skyriuose, kuriuose šaipomasi iš vakarietiškos kultūros, jos tuščiaviduriškumo, vidinių tikslų praradimo. Ir, žinoma, aprašant vakariečių sąmonės pokyčius, kurie prasideda sulig jiems bandant perprasti tailandietišką gyvenimo būdą ir filosofiją. Vieniems tai tampa išsilaisvinimu iš griežtų vakarietiškų moralės gniaužtų, kitiems – keliu žemyn opijaus dūmuose.
Žinoma, J.Burdetto socialinės kritikos ir satyros taikiniu tampa ir Tailando visuomenė, jos sistema, ir ši knyga, manyčiau, yra neblogas būdas bent jau knygos puslapiuose patirti tos šalies autentiškumą. Nemažai prieštaringų minčių sukelia ir autoriaus vaizdžiai, išsamiai aprašomi viešnamiai ir prostitučių požiūris į darbą – manau, jis daugeliui skaitytojų gali pasirodyti visai kitoks, nei įprasta manyti Vakaruose, kur šios darbuotojos laikomos aukomis ir sekso vergėmis. Knygoje Bankokas gali pasirodyti geidulinga, kriminalinė prietemų zona, tačiau „Bankoko tatuiruotės“ pabaigoje autorius, tarsi atsiprašydamas dėl tokio Tailando vaizdavimo, rašo, kad prostitucijos mastai Bankoke iš tiesų ne didesni nei bet kuriame kitame didmiestyje, o jis pats su policijos korupcija nėra susidūręs, nors ir nemažai skaitęs apie tai.
Lyginant su praėjusia knyga, bent jau man „Bankoko tatuiruotė“, net ir nepaisant jos daugiasluoksniškumo, pasirodė kiek nuoseklesnė, su aiškesne pagrindine linija, knyga. Tuo tarpu pagrindinis herojus Sančajus čia – mažiau linkęs į budistinę savianalizę. Dėl to kai kurie skaitytojai netgi kaltino autorių, kad čia yra „mažiau Sančajaus“.
Bet kuriuo atveju, tamsioji J.Burdetto Bankoko kriminalinė serija – bene įdomiausia, ką tenka skaityti šio žanro ribose (kurios šio autoriaus atveju labai smarkiai išplečiamos) pastaruoju metu. Tai egzotiška, mistiška, filosofiška, kandu ir įtraukia taip, tarsi stebėtum gerai sukurptą įtemptą filmą.
