Dabar populiaru

Naujausios

Publikuota: 2017 balandžio 1d. 20:01

Knygos recenzija. Dailiaus Dargio „Juodosios mafijos našlės“

Knyga „Juodosios mafijos našlės“ 15min recenzija
Knyga „Juodosios mafijos našlės“

Darbas, virtęs malonumu. Regis, taip galima apibūdinti Dailiaus Dargio literatūrinį kelią, kuris prasidėjo žurnalistiniais straipsniais apie kriminalinį pasaulį. Dabar D.Dargis džiugina pasakojimais, kurie virto knygomis. „Tikrosios Daktarų istorijos“ autoriaus kūrinius galima vertinti įvairiai, tačiau abejingų jie nepalieka – šios knygos sukelia susidomėjimą arba ironišką šypseną, tačiau apatijos tam rasti sunku. Panašu, kad ir naujausia knyga „Juodosios mafijos našlės“ (išleido „Šviesos takas“) atitinka šį apibūdinimą.

D.Dargis skaitytojams geriausiai pažįstamas dėl savo garsiosios kriminalinės knygos „Tikroj Daktarų istorija“. Tačiau ne ką mažiau dėmesio sulaukė ir kitos autoriaus knygos, pavyzdžiui, „Vilniaus bomberio išpažintis“ arba „13 tamsaus lietuviško verslo paslapčių“. Po pastarosios knygos pasirodymo buvo stojusi tyla ir D.Dargis grįžo su jau šešta knyga „Juodosios mafijos našlės“. Leiskimės į pažintį su šiuo kūriniu.

Visų pirma, tiems skaitytojams, kurie dar nėra susipažinę su D.Dargio knygomis, reikėtų pasakyti, kad naujausias jo darbas nėra grožinės literatūros kūrinys. Nors ir galėtume spėlioti, kad knygos pavadinimas primena romaną, tačiau nieko bendro su šiuo žanru neturi – tai knyga apie Lietuvos kriminalinio pasaulio lyderių mylimąsias, drauges, motinas. Kitaip tariant, dailiąją lytį, kuri sukiojasi aplink prieštaringai vertinamos reputacijos žmones.

Knyga pradedama Lietuvos mafijos bosu vadinamo Henriko Daktaro sūnaus Enriko istorija apie vedybas, kurias santūriai nušvietė Lietuvos žiniasklaida. Su kiekvienu nauju puslapiu autorius skaitytoją įtraukia ir kartu primena jau senokai primirštas kriminalines istorijas.

Regis, kad Enriko Daktaro paminėjimas jau pačioje knygos pradžioje nėra atsitiktinis – nemažoje dalyje knygoje pateikiamų pasakojimų figūruoja Daktarų giminė arba Henriko Daktaro bendražygiai.

D.Dargis knygoje remiasi kriminalinio pasaulio atstovų artimųjų pasakojimais, viešai skelbta informacija apie teismus, sulaikymus ir pan., o visko epicentre – našlėmis likusios moterys. Vienos iš jų sutiko bendrauti su knygos autoriumi, kitos norėjo ramybės ir atsisakė kalbėtis apie savo praeitį ir žuvusius mylimuosius, sūnus.

Teodoro Biliūno/Žmonės.lt nuotr./Knygos autorius Dailius Dargis
Teodoro Biliūno/Žmonės.lt nuotr./Knygos autorius Dailius Dargis

Kartu su šiais pasakojimais autorius pateikia Lietuvos kriminalinio pasaulio atstovų gyvenimo suvestines – santraukas apie jų asmenybę, kriminalinę karjerą ir jos pabaigą.

Šis knygos aspektas, liečiantis aptakius pasakojimus ne apie pačias, kaip knygos pavadinime įvardijamas mafijos našles, o apie su jomis susijusius nusikaltėlius, kiek trikdo – skaitant iškyla abejonės jausmas, kad visgi pasakojimo epicentras yra ne nusikaltėlių mylimosios ir jų gyvenimas, bet tie patys nusikaltėliai, kuriuos D.Dargis yra ne kartą aprašęs savo knygose.

Tačiau šis įspūdis, skaitant knygą, blėsta palaipsniui – dalies šių našlių gyvenimo neįmanoma papasakoti be pačių jų mylimųjų kriminalinio dosjė.

Tarp šių nusikalstamo pasaulio atstovų, kurie minimi knygoje, yra Vitos Pliadytės-Jakutienės mylimasis Deimantas Bugavičius, kuris 2015 metais buvo nušautas Kaune, Sigito Čiapo vairuotojas Vincas Varnas, kalbama apie į Niujorką emigravusių Giedrę Rusytę ir t.t. Neretai šie pasakojimai prasideda istorijomis, nutikusiomis Kauno Vilijampolės mikrorajone, kur susiformavo Daktarų grupuotė.

Autorius knygoje remiasi ir gerai žinomais nusikaltėlių pavyzdžiais iš užsienio. Pavyzdžiui, kultiniais amerikiečių vagimis Boninie Parker ir Clyde'u Barrow. Tačiau šios knygos ištraukos, regis, kiek prasilenkia su bendru pasakojimu, nors, tenka pripažinti, jos papasakotos išties „skaniai“. Visgi prie Lietuvos kriminalinių įvykių jos ne itin dera ir dar kartą skaitytoją verčia ieškoti tikrojo pasakojimo epicentro.

D.Dargis knygoje remiasi kriminalinio pasaulio atstovų artimųjų pasakojimais, viešai skelbta informacija apie teismus, sulaikymus ir pan., o visko epicentre – našlėmis likusios moterys.

Knyga „Juodosios mafijos našlės“ nėra vien santrauka apie nusikaltėlius ir jų moteris. Kartu tai žvilgsnis į dailiąją lytį, kurios atstovės pačios pasirinko savo gyvenimą šalia kriminalinių autoritetų. D.Dargis knygoje pateikia ir specialistų vertinimus. Pavyzdžiui, seksologas Vitalijus Žukas dalijasi įžvalgomis apie moteris, ieškančias užuovėjos pas abejotinos reputacijos vyrus. Būtent šios, kaip ir kitų ekspertų, pateikiamos įžvalgos knygai suteikia brandumo. Kaip ir fotografijos, kurios pridėtos knygos pabaigoje – nedažnai išvysite tokius kadrus.

Knygos pasakojimo stilius neįmantrus, paprastas, lengvai gliaudomas, kas suteikia galimybę greitai skaityti. Kita vertus, kas apie kriminalinį pasaulį kalba įmantriomis frazėmis? Tai labiau grožinės literatūros aspektai.

Kad ir kaip žvelgtume į knygą „Juodosios mafijos našlės“, vieningos nuomonės jai įvertinti rasti sunku. Kartu tai kiek trikdantis pasakojimas apie jau, atrodo, žinomus ir anksčiau girdėtus dalykus, kurie paskaninti našlių prisiminimais, atskleidžiančiais jų įtaką kriminalinio pasaulio autoritetams. Visgi kita medalio pusė kužda, kad sunku nustoti versti knygos puslapius – D.Dargis jau paskelbtus faktus sugeba prikelti naujam gyvenimui ir skaitytojui juos pateikti dar nedėvėtuose drabužiuose.

Kartu tai dokumentinis pasakojimas, kuris virsta istorijos liudijimu. Norintieji kurti panašaus žanro knygą apie kriminalinį Lietuvos veidą turės gerokai pasukti galvą, nes savo naujausia knyga D.Dargis padėjo didelį tašką – ši sfera jo išnarstyta iki siūlų. Iki šiol visų D.Dargio knygų parduota per 100 tūkst. egzempliorių. Šis skaičius, regis, geriausiai atspindi autoriaus populiarumą skaitytojų tarpe.

Knyga „Juodosios mafijos našlės“ dar vienas dokumentinio stiliaus pasakojimas, kuris patiks tiems, kurie mėgsta realybės dokumentiką, nori dar vienu įdomiu pjūviu pažinti „laukinio kapitalizmo“ laikų Lietuvą po pat nepriklausomybės atkūrimo, nors knygoje apstu ir dabarties įvykių. Kartu šis pasakojimas yra tarsi minienciklopedija apie Lietuvos kriminalinio pasaulio autoritetus – per jų antrąsias puses geriau galima pažinti juos pačius.

Teodoro Biliūno/Žmonės.lt nuotr./Dailius Dargis
Teodoro Biliūno/Žmonės.lt nuotr./Dailius Dargis

Jei reikėtų trumpai apibūdinti šią knygą, sakyčiau – pasakojimas apie realybę, kuri yra greta mūsų, bet mums išlieka nepastebima.

O ar ši knyga atsakė į bene esminį klausimą, kurį turėtų kelti skaitytojas – ar visgi atskleidė, kaip gyvena mafijos našlės – atsakymą ras kiekvienas skaitytojas individualiai. D.Dargis taip susuko knygos siužetą, kad jis, panašu, turėtų patenkinti įvairaus smalsumo knygų mėgėjų apetitą.

Smagaus skaitymo! Daugiau knygų recenzijų ieškokite paspaudę čia.

TAIP PAT SKAITYKITE: Knygos recenzija. Juliano Barneso „Laiko triukšmas“

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Žinau, ką renkuosi

Atnaujinkime namus

Video

Metas rinktis

Maistas

Laikas griliui

Išlaikyk atostogų ritmą

Remontas be nervų

Sveikata

Automobilių švaros centras AINAVA

Ryškiems įvarčiams

Pasaulis kišenėje

Sulčių nauda

Naujas regėjimas

Unicef vaikų bėgimas „Už kiekvieną vaiką“

Renginių gidas