Dabar populiaru
Publikuota: 2020 balandžio 17d. 18:45

Knygos recenzija. Delios Owens „Ten, kur gieda vėžiai“ – trys „už“ ir trys „prieš“

Delios Owens knyga „Ten, kur gieda vėžiai“ 15min recenzija
15min nuotr. / Delios Owens knyga „Ten, kur gieda vėžiai“

Perkamiausia praėjusių metų knyga pasaulyje. Taip pristatomas amerikiečių rašytojos Delios Owens romanas „Ten, kur gieda vėžiai“. 2018 metų vasaros pabaigoje pirmą kartą išleista knyga pateko tarp pasaulinių bestelerių tiek 2018, tiek ir 2019 metais. Skaičiuojama, kad pernai iš viso šios knygos buvo nupirkta daugiau nei 4 mln. egzempliorių – kaip rašė „The New York Times“, daugiausia pasaulyje ir taip grožinės, ir negrožinės literatūros kūrinių.

Šiemet ir mūsų šalies knygynų lentynas pasiekė šis didelio susidomėjimo pasaulyje sulaukęs romanas. Lietuvoje D.Owens knygą „Ten, kure gieda vėžiai“ išleido leidykla „BALTO“, iš anglų kalbos vertė Anita Kapočiūtė, o knygoje publikuojamus eilėraščius – Vidas Morkūnas.

Knyga pasakoja apie mažo miestelio pakraštyje gyvenančią Kają Klark – Pelkių dukra vadinamą merginą, kuriai likimas negaili išbandymų. Iš pradžių ją palieka motina – iš namų ji išeina neapsikentusi turėto gyvenimo, palūžusi nuo likimo vingių. Po to namus, esančius miestelio pakraštyje, palieka keturi broliai ir seserys, kurie buvo Kajos atrama ir džiaugsmas. Galiausiai namus palieka ir tėvas – prasigėręs pokerio žaidėjas.

Kaja, dar nė dešimties metų neturinti mergaitė, auganti beveik laukinėje gamtoje, lieka viena – be finansinės paramos, be artimųjų, kurie galėtų ją apginti. Tačiau ji nepasiduoda – atrėmusi visus išbandymus ne tik sugeba užsitikrinti savo finansinį užnugarį, tačiau geba iš naujo atrasti meilę, artimo žmogaus šilumą bei netgi išmokti rašyti. Tačiau viską apverčia miesto pažibos Čeiso Endriuso mirtis – 1969 rudenį jo kūnas randamas prie ugniagesių bokšto, o pagrindine įtariamąją tampa Kaja.

Trys „prieš“

  • Suku būtų paneigti, kad šis romanas tarsi alsuoja Holivudo idėjomis. Kaja romane atskleidžiama kaip jautri, pažeidžiama ir vieniša mergina, kuri užaugusi itin skurdžiai galiausiai subrendusi gali sau leisti daugiau nei kada nors galėjo apie tai svajoti. Ar tai nėra svajonės išsipildymas Holivudo stiliumi? Matyt, neatsitiktinai Holivudo aktorės Reese Witherspoon kompanija įsigijo teises ekranizuoti šį D.Owen romaną. Skaitytojai galės išvysti, ar ši ekranizacija bus verta dėmesio, ar priešingai – taps dar vienu nusivilti priverčiu pagal knygą sukurtu filmu.

  • Romanas labai kinematografiškas – sunku tai paneigti. Tačiau kartu ir gana lengvai nuspėjamas, atrodo, kad jo fragmentai jau matyti ir girdėti praeityje. Visa istorija sudėliota pagal laiko patikrintas taisykles – šeimos drama, meilės atradimas bei praradimas, meilės trikampis, nusikaltimas, kurio kaltininku vadinamas nuo vietos bendruomenės atsiskyręs asmuo. Galiausiai – šis nusikaltimas kelia jau girdėtus klausimus: ar teisingumas šiame pasaulyje išties atstovauja teisingumą ar požiūrį į teisingumą? Kodėl žmogus, ieškantis laimės savu keliu, yra sunkiai suprantamas likusios bendruomenės? Galiausiai – kodėl bendruomenė laikosi taisyklės, kad kiekvienas jos narys turi gyventi taip pat, kaip likusi bendruomenė? Tai tik keli klausimai, tačiau juos pradėjus gvildenti – nesunku užbėgti romano veiksmui už akių.

  • Banalumas. Jo knygoje neišvengiama. Keliaujant istorijos puslapiais šabloniškų frazių apie žmogaus elgesį, meilę ir laimę galima rasti pakankamai daug. Norėtųsi, kad kūrinys, kuris pas skaitytoją keliauja su žinute, kad tai perkamiausia knyga praėjusiais metais pasaulyje, neturėtų banalumo, o priešingai – galėtų kurti savo istoriją, pasiūlyti savas citatas ir fragmentus, kurie gali tapti mūsų bendravimo kultūros dalimi. Tad Kajos požiūris į gyvenimą yra ne kas kita, kaip šabloniškas žvilgsnis į kasdienybę. Žvilgsnis, kurį mes esame regėję ne vienoje istorijoje – ir literatūrinėje, ir kine, ir net savame realiame pasaulyje.

Trys „už“

  • Visų pirma, knyga labai primena Jono Krakauero pasakojimą „Į laukinį pasaulį“ („Into the Wild“). Kajos gyvenimas alsuoja laisve – čia susiduria nepriklausomo gyvenimo ir gyvenimo, kurį mes dabar suprantame kaip mūsų kasdienybę, priešprieša. Kaja romane tarsi dar kartą primena, kad be kreditinių kortelių, televizijos ar interneto galime ne tik būtų laimingi, tačiau ir gebėti atrasti kitą pasaulį, kitą erdvę, kitą įkvėpimo ir malonumų šaltinį. Taip pat įdomus žmonių ir gyvūnų lyginimas – kuo jie skiriasi, o kuo yra panašūs.

  • Gamta. Pati knygos autorė D.Owens yra zoologė. Sunku būtų paneigti, kad nors ir gana paviršutiniškai, tačiau D.Owens įdomiai pristato gamtą kaip vietą, kuri yra mūsų visų namai. Jos pasakojimuose apie vietos fauną ir florą atsiskleidžia tikrasis grožis, kuris ne mums visiems yra spėtas pažinti – ir vargu ar bus pažintas. Kartu Kajos prižiūrimas literatūrinis pasaulis kelia ir šiltus jausmus – jis tarsi mums, žmonėms, primena, kokie mes esame egoistai ir kaip naikindami gamtą iš jos siekiame tik naudos sau. Šis žmogiškos moralės aspektas pasakojime ryškus. Kartu tai yra dviejų visuomenių akistata – tos, kuri yra įpratusi gyventi ir susikūrusi priimtinas normas, ir tos, kuri nenori gyventi pagal nustatytas ribas.

  • Nuoširdumas ir gėris. Negalima nepaminėti jausmų ir vertybių, kuriais alsuoja romanas. Knyga išties kelia jautrias emocijas, yra labai paveiki, todėl tikrai patiks jautrių istorijų mėgėjams. Užvertus kūrinį dar kartą norisi ramiai atsisėsti ir pergalvoti ne tik Kajos gyvenimo liniją, tačiau ir savo būtį – ar tikrai padarome dėl savęs ir savo artimųjų viską, ką galėtume padaryti? Galbūt ši istorija gali padėti jums į savas vertybes pažvelgti nauju žvilgsniu.

Pabaigai

Tai romanas, kuris, matyt, neatsitiktinai tapo tokiu populiariu – jame susiduria žmogus su gamta, bendruomenė prieš vieną žmogų, jėga ir silpnybė, mūsų vertybės prieš net tokį, sakyčiau, nihilistišką požiūrį. Jame akis į akį stoja mūsų kasdienybės stereotipai ir mūsų vidinės laisvės siekis. Tačiau nereikia vengti pasakymo, kad ši istorija yra populiariosios kultūros istorija.

Knyga patiks tiems skaitytojams, kurie nori kasdienybę, net ne literatūrinę, bet ir savąją, atrasti naujai. Į kūrinį atkreipti dėmesį turėtų ir skaitytojai, kuriems patinka įsimintini literatūriniai gamtos peizažai, laisvės idėjų pasakojimai bei kūriniai, kurie net slapčia verčia tikėti, kad nėra fikcija – taip tarsi tapdami įkvėpimu, jog aplink mus netrūksta gražių ir prasmingų istorijų.

Man pačiam ši knyga tapo kelione ne tik per Kajos gyvenimą, bet ir per gamtos pasaulį. Pasaulį, kuris savyje turi daug gėrio, kurio mes dažnai nepastebime. O galėtume ir net turėtume akyliau jame įžvelgti pozityvių atspindžių. Tačiau ir kelione, kuri atveria mūsų kasdienybės trūkumus, kad ir kokie jie banalūs būtų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Video

03:10
01:04
12:56

Esports namai

URBAN˙/