Knygos recenzija. Išgyventi laukiniame pasaulyje – beprotybė ar romantiškas idealizmas?

Vieną dieną pasiturintis, puikiai besimokantis jaunuolis viską meta, atiduoda pinigus labdaros organizacijai ir patraukia autostopu į kelionę po JAV, sau tikslu išsikėlęs siekį kuo labiau priartėti prie gamtos. Vėliau jo kūną medžiotojai randa Aliaskoje. Kas buvo šis klajūnas, kokie motyvai skatino jį atmesti civilizacijos taisykles ir kokias lemtingas klaidas jis padarė, – į tai „Baltų lankų“ išleistoje knygoje „Į laukinį pasaulį“ bando atsakyti amerikiečių žurnalistas Jonas Krakaueris.
knyga
knyga

Chriso McCandlesso istorija praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje JAV (o po to, kai Seanas Pennas sukūrė didžiulio populiarumo sulaukusį filmą, ir visame pasaulyje) sukėlė gausybę klausimų, o jis pats kai kuriems žmonėms tapo kone legenda. Taigi, kas jis buvo? Kiekvienas turėjo savo nuomonę. Vieniems tai – jaunuolis, drąsiai sekęs paskui savo svajonę, kitiems – tiesiog nesubrendęs, egoistiškas, savo jėgų neapskaičiuojantis žmogus.  J.Krakaueris šioje knygoje stengiasi nestoti nei į vieną pusę – jo tikslas pateikti visą surinktą informaciją apie šį jaunuolį ir palikti sprendimą jums patiems.

„Į laukinį pasaulį“ galima būtų vadinti kruopščiai atliktu žurnalistiniu tyrimu. Autorius, remdamasis artimųjų, Ch.McCandlesso kelyje sutiktų žmonių pasakojimais, išlikusiomis nuotraukomis, dienoraščių fragmentais stengiasi atkurti šio jaunuolio, atsisakiusio savo tikrojo vardo ir visiems prisistačiusio Aleksu, kelius po to, kai jis paliko namus, jo psichologinį portretą ir stengiasi suprasti, kokia jėga jį vertė taip užtikrintai veržtis iš miesto, iš patogaus gyvenimo į laukinę nežinomybę.

Ch.McCandlessas prieš mus stoja visų pirma kaip idealais, tvirtai savo susikurtomis vertybėmis tikintis žmogus. Levas Tolstojus, Henry's Davidas Thoreau, Jackas Londonas – jų knygos, propaguojamas gyvenimo būdas, raginimas iš gyvenimo aistringai imti kuo daugiau, atsisakant privilegijų neabejotinai pastūmėjo jaunuolį pasirinkti tokį gyvenimo būdą. Keliaudamas po JAV, gyvendamas gatvėse, gamtoje, dažnai neturėdamas ko pavalgyti jis jautėsi laimingas ir sakė, kad iš šono toks gyvenimas galbūt ir gali pasirodyti pamišėliškas, tačiau pripratus prie to, supranti visą jo prasmę ir neįtikėtiną grožį.

Tačiau visos klajonės po valstijas tebuvo jo pasirengimas lemtingajai kelionei į Aliaską 1992 metais, tiesiai į laukinės gamtos širdį. Šis planas beprotiška avantiūra atrodė net ir vietiniams Aliaskos gyventojams – į gamtą jis išėjo nepasiruošęs, turėdamas tik šiek tiek maisto ir beveik be tinkamų drabužių. Tvirtai idealistiškai tikėdamas, kad jam pavyks išgyventi laukinės gamtos prieglobstyje. Tačiau gamta jo klaidų neatleido.

Mintys, kylančios skaitant šiuos epizodus Aliaskoje, panašios į įspūdžius po Wernerio Herzogo dokumentinio filmo „Žmogus grzilis“, kurio herojus savo pašaukimą randa Aliaskoje tarp meškų, tačiau neįvertina nuožmių gamtos taisyklių ir žūva. Režisierius davė aiškią pamoką, kad laukinė gamta sunaikina ja pernelyg romantiškai pasitikinčius ir tinkamai nepasiruošusius. Ch.McCandlesso istorija veda prie tos pačios minties.

Ch.M.Candlessas, mirdamas iš bado, atsisveikinimo raštelyje visgi rašė, kad jis nugyveno laimingą gyvenimą. Taigi, ir ši istorija, matyt, nebūtinai yra apie pralaimėjimą.

Tačiau tai – tik viena iš išvadų. Kyla ir daugiau klausimų – kiek toli gali vesti siekis išsilaisvinti iš aplinkos; kur yra riba tarp heroizmo, idealizmo ir paprasčiausio jaunatviško kvailumo; galiausiai, kiek žmogus yra atsakingas už savo artimuosius ir ką reiškia ryšių su jais nutraukimas. Juk Ch.McCandlesas, išvykęs į kelią, tėvų neįspėjo, paliko juos nežinioje, nusprendęs, kad pradeda naują gyvenimą ir jokie artimieji apie tai neturi žinoti.

Be abejo, Ch.McCandlesso istorija ne unikali. Ir J.Krakaueris tai parodo, aprašydamas ir kitus panašaus likimo atsiskyrėlius, atsidavusius laukinei gamtai ir jai pralaimėjusius. Knygoje cituojamas Gene'as Rosellinis, galiausiai priėjęs tokios išvados: „Supratau, kad tokiems žmonėms, kokie mes esame, išgyventi iš to, ką teikia gamta, neįmanoma“.

Tačiau jokios tokios patirtys ir išvados niekada neįtikindavo naujų laisvės idėja ir siekiu susilieti su pirmaprade gamta užsikrėtusių romantikų.

Ch.M.Candlessas, mirdamas iš bado, atsisveikinimo raštelyje visgi rašė, kad jis nugyveno laimingą gyvenimą. Taigi, ir ši istorija, matyt, nebūtinai yra apie pralaimėjimą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius