Naujienas apie knygas ir konkursus rasite ir tinkle „Facebook“. Spauskite čia.
Naujosios Zelandijos rašytojo Lloyd Jones knyga „Perduokite pasaulį man“ yra odisėja, neturinti nei pradžios, nei pabaigos, kuria skaitytojas keliauja lėtai ir yra visiškai užsupuojamas egzistencinių „bangų“. Kiek pažinus kito pasaulis, ypač jei jis pilnas tylos ir paslapties, bet tuo pačiu viduje kviečiantis ir garsiai šaukiantis iš skausmo. „Žinojau, kurioje namo dalyje ji yra. Vieną dieną jai tai pasakiau, o ji praslinko grindimis lyg šešėlis. Jai nelabai pasisekė“ (p. 93).
2012 metais leidykla „Metodika“ taip pat išleido dar vieną rašytojo Lloyd Jones romaną „Ponas Pipas“, kuris paremtas tikrais istoriniais faktais ir kuris šį rašytoją išgarsino visame pasaulyje. Ši knyga 2007 metais pateko netgi į trumpąjį Bookerio premijos sąrašą. Žinoma, šio autoriaus knygų sąrašas tikrai neapsiriboja tik šiomis dviem į lietuvių kalbą išverstomis knygomis.
Prieš išleidžiant romaną „Perduokite pasaulį man“ dideliu tiražu, iš pradžių buvo išleista tik 100 egzempliorių. Tikslas buvo toks, kad žmonės perskaitę knygą turėjo ją perduoti kitiems, – kad knyga, kaip ir pagrindinės knygos herojės pasaulis, keliautų per rankas. Taip pat buvo sukurtas interaktyvus žemėlapis, kur skaitantys knygą skaitytojai pažymėtų, kurioje pasaulio vietoje yra skaitoma knyga. Šie šimtas egzempliorių po pasaulį keliauja iki šiol.
Knygos „Perduok pasaulį man“ siužetinė linija yra pakankamai paprasta – pagrindinė knygos herojė, apie kurią ilgą laiką žinoma tik tai, kad ji yra iš Afrikos, yra juodaodė ir dėvi mėlyną paltą, palieka darbą Tuniso viešbutyje ir nusprendžia keliauti į Berlyną. Pagrindinė tokio sprendimo priežastis yra tai, kad viešbutyje sutiktas turistas Žermeinas priverčia moterį patikėti, jog jis ją įsimylėjo, o vėliau klastos būdu iš moters atima kūdikį. Taigi vienintelė mintis ir tikslas, palaikantis moters gyvenimą, yra noras susirasti ir pamatyti savo vaiką („kaip noriu pasimatyti su sūneliu, jį susigrąžinti. Prieš tokį poreikį nublanksta visa kita“, p.164). Kelionės metu jos laukia egzistenciją išjudinantys susidūrimai su kitais, o po vieno iš jų – bevardė moteris tampa Inesa.
Neabejotinai, vienas didžiausių knygos pliusų yra vaizduotę masinanti ir intrigą kurianti romano konstrukcija. Visas moters vaizdinys ir gyvenimas ilgą laiką knygoje kuriamas sekant kitų pasakotojų balsais. Jų galima suskaičiuoti 14 – tai inspektorius, sunkvežimio vairuotojas, Alpių medžiotojas ir gidas, ibų ordino pastorius, senyva sraigių kolekcininkė ir kt. Jie nėra tolygūs pasakotojai, tačiau vienodai praradę kažkokią dalį gyvenimo per susitikimus su Inesa. Tuo tarpu atrodo, jog pagrindinė herojė yra tik išgyvenantis, egzaltacijos laukimu gyvenantis personažas. „Negaliu prisiversti apie tai net galvoti.“ (p. 239)
Kiekvienas susitikimas su kitu tampa dar viena mozaikos detalė, tačiau ilgą laiką lieka neaišku, ar surinkęs detales skaitytojas sudėlios teisingą paveikslą. Kyla klausimas, kiek kito matoma tikrovė yra tikra? Taigi visa siužetinė linija yra itin nestabili, fragmentiška, o moters gyvenimas keliauja iš vienų rankų kitas.
Kartais gali atrodyti, jog ne visi personažai yra vienodai paslankūs ir išryškinantys pagrindinės herojės liniją, tačiau jų visų skirtumas visada veda į priekį. Įdomu, jog Žeimeinas niekada ir negauna teisės išsakyti savęs, jis telieka šios didelės istorijos maža detale, paveikusia tiek daug pasaulių.
Rašytojas Lloyd Jones teigia, jog istorija yra įkvėpta realių faktų, o tiksliau žinios, kurią jis perskaitė laikraštyje apie emigrantus iš Vakarų Afrikos. Vėliau rašytojas bandė įsivaizduoti, kaip desperatiškai turi jaustis emigrantas, jei netgi nusprendžia perplaukti Ramųjį vandenyną. Ta mintis kuri niekaip neapleido rašytojo vaizduotės ir sukūrė siurealistinį knygos pasaulį.
Užtikrinu, kad pradėjus skaityti knygą „Perduokite pasaulį man“, ją bus sunku padėti į šalį ir apie ją nebegalvoti. Kadangi iki pat pat paskutinio knygos sakinio jūsų neapleis noras „pasiimti“ pagrindinės herojės pasaulį.
