Dabar populiaru
Publikuota: 2018 sausio 21d. 21:22

Knygos recenzija. Smalsumą kurstantis ir odą šiurpinantis „Egzorcistas“

Knyga „Egzorcistas“ 15min recenzija
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Knyga „Egzorcistas“

Knyga, tapusi ne vieno kino filmo pagrindine idėja. Pasakojimas, tapęs klasika. Ir šiurpas, kuris kartas nuo karto perbėga per kūną, kai skleidžiami knygos puslapiai. Toks yra Williamo Peterio Blatty romanas „Egzorcistas“, kurį išleido leidykla „Sofoklis“, o iš anglų kalbos vertė Jurga Brastavičiūtė.

Pradžioje reikėtų paminėti, kad tai yra knyga iš leidyklos leidžiamų knygų serijos „Kultinės knygos“. Iš šios serijos kūrinių 15min yra apžvelgęs ir pristatęs ne vieną knygą. Štai bent kelios jų: Marko Haddono „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“ (recenzijos ieškokite čia), Luke'o Rhinehearto „Kauliukų žmogus“ (recenzija), Lorenzo Carcaterra „Pragaro virtuvės vaikėzai, arba Miegaliai“ (recenzija).

Romanas „Egzorcistas“ pirmą kartą išleistas 1971 metais. Po dviejų metų metų pasirodė ir pirma knygos ekranizacija, kuriai scenarijų parašė pats knygos autorius W.P.Blatty – už šį adaptuotą scenarijų jis gavo „Oskaro“ apdovanojimą. Parašyti romaną apie egzorcizmą W.P.Blatty įkvėpė studijų metais katalikiškame Džordžtauno universitete išgirsta demono apsėdimo istorija, kuri buvo pavadinta kaip realus įvykis. Neatsitiktinai ir paties romano veiksmas vyksta aplinka šią švietimo įstaigą.

Šioje universiteto aplinkoje staiga vietos jėzuitų bažnyčioje prasideda religiniai išniekinimai, apie kuriuos pranešama policijos pareigūnams. Kas įtariamasis – nežinoma. Tačiau puse lūpų kalbama, kad tai susiję su velnio garbinimo apeigomis. Tuo pat metu, greta jėzuitų esančioje gatvėje dideliame name gyvena garsi aktorė Krisė, kartu su dukra Rege ir dviem namų tvarkytojais. Dvylikametė Regė staiga pradeda keistai elgtis, o jos elgesį lydi įtartini garsai palėpėje. Sunerimusi Krisė kreipiasi į gydytojus, kurie bando nustatyti Regės diagnozę. Visgi nesėkmingai. Blaškydamiesi tarp receptų, medikai kalba apie isterijos priepuolius, psichiatriją ir visus paranormalius reiškinius, susijęs su mergaitės elgesiu, bando paaiškinti moksliškai. Tačiau mokslas šioje situacijoje, pasirodo, yra bedantis – net ir medikai, matydami, kaip Regė staugia žvėries balsu, nenustodama kalbėti nešvankybių ir nestokoja neįtikėtinos fizinės jėgos, siūlo ieškoti kunigo.

Krisė nedrąsiai kreipiasi į jėzuitų kunigą Karą, kuris pats viduje blaškosi tarp tikėjimo Dievu ir psichiatrijos mokslo. Apžiūrėjęs Regę jis nenoriai, bet sutinka – egzorcizmas yra bene vienintelis pasirinkimas norint išgelbėti Regę, nors mažai tikėtina, kad ir šios apeigos, apie kurias nenoriai kalba pati bažnyčia, gali padėti. Taip prasideda kunigų kova su mergaitės viduje tūnančiu demonu.

Knygos viršelis/Pirmasis romano „Egzorcistas“ viršelis (1971 m.)
Knygos viršelis/Pirmasis romano „Egzorcistas“ viršelis (1971 m.)

Romane religija gretinama su mokslu, o daugiausia dėmesio skiriama ne pačiai kovai su nežemiška jėga, tačiau medicininei dvylikametės analizei. Nesant specialistu sunku vertinti, kiek knygoje pateikiamos teorijos apie depresiją, psichikos sutrikimus ir psichologiją yra realios, tačiau jos romane pateiktos labai įtaigiai. Skaitytojui nepaliekama vietos abejonėms net ir tomis akimirkomis, kai, regis, jau nebėra net ir mokslinio paaiškinimo – bent kažkokia hipotezė, paremta tyrimais, egzistuoja. Ir šis romano pasakojimo aspektas sustiprina tikroviškumo jausmą.

Kalbant apie romano nuotaiką negalima nepaminėti, kad skaitant bent keletą kartų tenka atsiversti galinį knygos viršelį ir mintyse pakartoti ten parašytus žodžius: „Tikros apsėdimo istorijos įkvėptas...“. Kiek tai tikra – nežinia. W.P.Blatty neabejotinai savo girdėtą egzorcizmo istoriją įpynė į literatūrinius drabužius, tačiau susidomėjimo knyga tai tikrai neslopina. Dažnai knygos susilaukia kitokio vertinimo ir dėmesio, kai atkreipiamas dėmesys, kad jos paremtos tikrais įvykiais. Turint omenyje, kad šį kartą kalbame apie egzorcizmą, kas, pripažinkime, visuomenėje laikome vienu didesnių muilo burbulų, tai jau savaime kursti didelį smalsumą.

Romanas „Egzorcistas“ pirmą kartą išleistas 1971 metais. Po dviejų metų metų pasirodė ir pirma knygos ekranizacija, kuriai scenarijų parašė pats knygos autorius W.P.Blatty – už šį adaptuotą scenarijų jis gavo „Oskaro“ apdovanojimą.

„Egzorcistas“ nėra toks niūrus, kaip galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Filme niūrumo, regis, daugiau. Knygoje labiau perteikiamas nežinomybės, dvejonės jausmas. Vidinės jėzuitų kunigo Karo diskusijos tarp tikėjimo ir apatijos Dievui, verčia ir patį skaitytoją ieškoti atsakymo, kiek pasitikėti galime religija.

Ar knyga yra baisi? Bent keliose vietose galime pajusti, kaip per kūną perbėga šiurpas. Visgi reikėtų pripažinti, kad mūsų skonio receptoriai jau atbukę, mat tokias knygoje minimas scenas, kaip, pavyzdžiui, namo palėpėje girdimi paslaptingi garsai ar šlykštumas, kurį perteikia apsėsta mergaitė, mūsų nebestebina. Mūsų vaizduotė jau yra pakankamai daug mačiusi kino filmų, kuriuose ir pasisotino, ir ateičiai davė peno nesišlykštėti į nebijoti tam tikrų dalykų. Tačiau jei knygos turinį įvertintume 1971 metų kontekste, kada knyga pirmą kartą buvo išleista, viskas būtų priešingai. Bet kuriuo atveju, skaitant ją užplūsta dvejopi jausmai – smalsumas ir savotišką baimę keliantis atsargumas.

Romanas patiks tiems, kurie laisvalaikiui renkasi neįpareigojančius, daug dėmesio nereikalaujančius skaitinius. Tuo pačiu „Egzoricistas“ patiks tiems, kurie mėgsta mistines istorijas ir greito, įtempto veiksmo knygas. Nors šio romano trileriu pavadinti negalima, tačiau įtampos jame tikrai netrūksta.

Smagaus skaitymo.

TAIP PAT SKAITYKITE: Knygos recenzija. H.Kocho „Vasarnamis su baseinu“ – ciniška ir klastinga išpažintis

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Mados infekcija

Maistas

Eurovizija 2018

Sveikata

Euromaster

„Susitikime lauke“