Dabar populiaru
Publikuota: 2020 vasario 12d. 12:32

Knygų mugėje – Lotynų Amerikos literatūros grando ir Ch.Bukowski mokytojo knygos

bendras
Partnerių nuotr./Knygų naujienos

Artėjant Knygų mugei, leidyklos stengiasi, kad iki jos Lietuvos leidybos padangėje pasirodytų kiek galima daugiau literatūros žvaigždžių ir ryškiai šviečiančių tekstinių asteroidų. Svarbiausia per paskutinius 25-erius metus ispaniškai parašyta knyga iš Lotynų Amerikos, retai Lietuvoje leidžiama užsienio poezija, kultinio rašytojo Charleso Bukowski mokytojo romanas, išsami studija savižudybės tema bei kovos už gyvūnų teises bangą sukėlęs veikalas – tokias naujienas Vilniaus knygų mugės lankytojams pasiūlys leidykla „Kitos knygos“.

Svečias iš Šiaurės

Vienas pagrindinių šios knygų mugės svečių – skandinavų rašytojas Kim Leine. Neseniai išleistas jo istorinis romanas „Amžinybės fjordo pranašai“ (vertė Ieva Toleikytė) pasirodė ankstyvą 2019 m. rudenį, bet jau spėjo patraukti didžiulį gerbėjų būrį ir sulaukė tiražo pakartojimo. Knyga pasakoja apie danų misionierių gyvenimą XVIII a. Grenlandijoje.

Ne mažiau įtraukianti ir autoriaus gyvenimo istorija – užaugęs Norvegijos miškuose Jehovos liudytojų komunoje, jis ilgus metus praleido Grenlandijoje, sirgo depresija ir buvo priklausomas nuo narkotikų. Susitikimas su Kimu Leine vyks vasario 22 d. 14 val. Vilniaus knygų mugėje, 5.1 salėje.

Lotynų Amerikos literatūros didysis

Čilės rašytojo Roberto Bolaño (1953–2003) romanas „2666“ kritikų pripažintas svarbiausiu per pastaruosius 25 metus ispanų kalba parašytu kūriniu. R.Bolaño, kaip anksčiau G.G.Márquezas, tapo įtakingiausiu savo kartos Lotynų Amerikos rašytoju ir užima nenuginčijamą vietą pasaulio literatūros istorijoje. Knygoje telpa visa, kas svarbiausia autoriaus kūryboje ir gyvenime: nenuspėjama, kvapni ir žiauri Lotynų Amerika, detektyvinis elementas, nutrūktgalviškos kelionės ir meilė.

„2666“
„2666“

Meksikos ir JAV pasienio miestelis traukia neramias sielas – literatūros kritikai, ieškantys paslaptingo rašytojo Beno fon Arčimboldžio pėdsakų, žurnalistas, gavęs pirmą rimtą užduotį Meksikoje, detektyvas, sekantis paskui mylimąją, našlys filosofas... Miestelyje jau dešimtmetį dingsta moterys, dažnai visai jaunos, ir jų nesuskaičiuojamai daug.

Paskutinis monumentalus R.Bolaño romanas sudarytas iš penkių dalių. Jose ataidi ir pinasi pagrindiniu XX a. kultūros temų atgarsiai. Literatūra, kaip ir žiaurumo apraiškos, rašytojui – tai gaivališkos jėgos, įprasminančios gyvenimą.

Ch.Bukowskio dievas

„Fante buvo mano dievas“, – taip apie savo svarbiausią mokytoją rašė Charlesas Bukowski. John Fante (1909–1983) – italų kilmės JAV rašytojas, apsakymų ir filmų scenarijų autorius, bytnikų pirmtakas, laikomas vienu iš pagrindinių XX a. Los Andželo rašytojų. Jam būdinga išskirtinė rašymo maniera – amerikietiškasis tikroviškumas.

Ch.Bukowski atrado J.Fante’ę, viešojoje bibliotekoje aptikęs jo kūrinį „Paklausk dulkių“ (liet. 2008) – tai viena iš romanų ciklo, dar vadinamo „Bandinio kvartetu“, dalių. Šiuo ciklu J.Fante ir išgarsėjo. Knygoje „Sulauk pavasario, Bandini“ (liet. 2014) Arturas Bandinis dar berniukas, „Kelyje į Los Andželą“ jis – jaunas vaikinas, trokštantis, kad pasaulis jį įvertinų.

„Kelyje į Los Andželą“ (vertė Gediminas Pulokas) jaunas, įžūlus ir ambicingas Arturas Bandinis neabejoja: visą tiesą apie gyvenimą nesusipratusiai žmonijai jis galėtų išrėžti tapdamas rašytoju. Tačiau, kad išliktų pats ir padėtų motinai ir seseriai, privalo sunkiai dirbti. Nesvarbu, ar būtų pardavėjas, ar žuvų fabriko darbininkas, ar indų plovėjas, – Arturas niekur neužsilaiko, visi darbai atrodo beprasmiai. Jis beprotiškai trokšta meilės ir sekso, bet moterys jo nepastebi. Pikta tikrovė abejinga visiems Bandinio norams.

„Kelias į Los Andželą“
„Kelias į Los Andželą“

Šiuolaikinė Kinijos poezija

Ne dažnai į lietuvių kalbą verčiama šiuolaikinė užsienio poezija. Tad iš Yi tautos atšakos, nuosių, gyvenančių Kinijos pietvakariuose, kilusio poeto Jidi Majios poezijos rinktinė „Aš snieginis leopardas“ – įvykis Lietuvos literatūros pasaulyje. Rinktinės sudarytojas ir vertėjas Dominykas Norkūnas, vertėja Sonata Paliulytė, įvadą parašė Jidi Majią pažįstantis poetas Tomas Venclova.

Jidi Majios eilėraščių rinktinė – saitas tarp Lietuvos ir vienos iš 55-ių Kinijos tautinių mažumų – kalnuose gyvenančios Yi tautos (nuosių). Nuosių kultūroje išsaugota daug senovinių animistinės pasaulėjautos elementų. Gimimą, santuoką ir mirtį ten iki šiol palydi šamanai, Yi žmonės gerbia kalnų, medžių ir akmenų dvasias ir keturis pasaulio sąrangos elementus – žemę, orą, ugnį ir vandenį. Sniegas nuosių kultūroje susijęs dvasia, kuri įkūnija aukščiausias individo arba šeimos dorybes ir siekius. Grakšti ir šviesi J. Majios poezija perteikia tūkstantmetę nuosių išmintį, savitai atliepdama kiekvienos mažos, bet savo identitetą išlaikiusios tautos patirtį.

„Nuosiai sugebėjo išsaugoti savo kalbą ir unikalias tradicijas, praturtinančias žmonijos kultūros paveldą. J.Majios poezijoje Yi mitologija ir poetika, pateikiamos šiuolaikine kalba, sukuria kultūrų amalgamą, kuri skaitytojo sieloje palieka ilgalaikį įspūdį“ – rašo T. Venclova.

Sukėlė gyvūnų teisių bangą

„Gyvūnų išlaisvinimas“ – vieno žymiausių moralės filosofų Peterio Singerio knyga, atskleidžianti nepagražintą pramoniniu būdu išnaudojamų gyvūnų gyvenimą. Šiai knygai įžangą parašė vienas įtakingiausių šių laikų mąstytojų, knygų „Sapiens“, „Homo Deus“ ir kt. autorius – Yuval Noah Harari, į lietuvių kalbą išvertė Tadas Juras. 1975-aisias išleista knyga sukėlė didžiulį susidomėjimą ir paskatino gyvūnų teisių gynėjus pradėti pasaulinį judėjimą. Per kelis knygos gyvavimo dešimtmečius žmonijos požiūris į gyvūnus pradėjo keistis: vis daugiau besirenkančių vegetarizmą ar veganizmą, protestuojama prieš drabužius iš natūralios odos ir kailio, stengiamasi kovoti prieš eksperimentus su gyvūnais ir kt. Klimato kaitos bei ekologinės krizės akivaizdoje ši knyga tampa dar aktualesnė.

„Gyvūnų išlaisvinimas“
„Gyvūnų išlaisvinimas“

Nepagražindamas detalių autorius aprašo bandymų su gyvūnais eigą, siaubingas sąlygas fermose, kuriose gyvuliai auginami maistui, sistemingą jų išnaudojimą pramogai ir kitas žmonių veiklas, sukeliančias kančią gyvūnams. Autorius kviečia susimąstyti, jog žmogiškų savybių neturėjimas nepaverčia gyvūnų menkesne gyvybės forma. „Klausimas ne tas, ar gyvūnai geba protauti ar kalbėti. Svarbiausias klausimas, ar jie gali patirti kančias?“ – filosofą Jeremį Benthamą savo knygoje cituoja Singeris.

„Mėsai auginami gyvūnai varžosi su miškais dėl tos pačios žemės. Kadangi pasiturinčios šalys nepasotinamai trokšta mėsos, žemės ūkio verslas gali mokėti daugiau nei tie, kurie nori išsaugoti ar atsodinti miškus. Mes tiesiogine prasme lošiame iš mūsų planetos ateities dėl mėsainių“, – sako filosofas P.Singeris.

Apie savižudybę kitu kampu

Vakarų šalyse, pasak statistikos, savižudybės dažnesnės nei žmogžudystės ir kiek retesnės nei mirtys per eismo įvykius. Kultūrologas, rašytojas Grigorijus Čchartišvilis (išgarsėjęs stilizuotais detektyviniais romanais ir apysakomis, kurias pasirašo Boriso Akunino literatūriniu pseudonimu) išsamioje savo studijoje išnagrinėjo istorinius, geografinius, teisinius, religinius ir filosofinius savižudybės aspektus skirtingose kultūrose įvairiomis epochomis.

Knygoje apžvelgiama ne tik krikščioniška Vakarų ir Rusijos kultūra, bet ir budistų, judėjų požiūriai, kalbama apie vokišką, prancūzišką, japonišką savižudybės tipus.

Rašytojai, pasak G.Čchartišvilio, pasirinkti kaip sapiens grupė, tinkamiausia plačiai apžvalgai, nes jie palieka daugiausia žodinių paaiškinimų. Jų laiškus, dienoraščius ir kūrinius autorius naudoja kaip medžiagą suicido reiškiniui geriau suvokti.

G.Čchartišvilis pabrėžia, kad ši knyga – ne mokslinis traktatas, o esė, kurią galima skaityti norima tvarka. Pirmoje dalyje apžvelgiami savižudybės kaip reiškinio vertinimai įvairiose kultūrose, antroje – analizuojamas šiam žingsniui pasiryžtančio žmogaus charakteris, savanoriško pasitraukimo priežastys. Trečią knygos dalį sudaro 370 trumpų iš gyvenimo pasitraukusių rašytojų biografijų.

Kitų knygų“ renginiai Vilniaus knygų mugėje

Vasario 20 d. 18 val. Stepheno Hawkingo knygos „Trumpi atsakymai į sudėtingus klausimus“ pristatymas su mokslo žurnalistais Goda Raibyte ir Adomu Rutkausku bei astronomu, fizikos mokslų daktaru Jokūbu Sūdžiumi.

Vasario 21 d. 12 val. diskusija apie Walto Whitmano poezijos rinktinę „Žolės lapai“ su poetais Kornelijumi Plateliu ir Rimu Užgiriu bei rinktinės sudarytojais ir vertėjais Mariumi Buroku ir Kasparu Pociumi.

Vasario 21 d. 13 val. Grigorij Čchartašvili knygos „Rašytojas ir savižudybė“ pristatymas su rašytoju Dariumi Pocevičiumi ir akademikais Gintautu Mažeikiu bei Beatriče Vankevičiūte.

„Rašytojas ir savižudybė“
„Rašytojas ir savižudybė“

Vasario 21 d. 15 val. Kinijos poeto Jidi Majios eilėraščių rinktinės „Aš snieginis leopardas“ pristatymas su poetu Tomu Venclova, rinktinės sudarytoju ir vertėju Dominyku Norkūnu, vertėja Sonata Paliulyte ir VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto lektoriumi Baliu Astrausku.

Vasario 22 d. 14 val. susitikimas su Kim Leine, romano „Amžinybės pranašų fjordas“ autoriumi. Dalyvauja vertėja Ieva Toleikytė ir Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro vedėja Ieva Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė. Po susitikimo 15 val. „Kitų knygų“ stende autorius dalins autografus.

Vasario 22 d. 16 val. Metų knygos nominantės „kai aš buvau malalietka“ autorė Virginija Kulvinskaitė „Kitų knygų“ stende dalins autografus.

Vasario 22 d. 16 val. Roberto Bolaño romano „2666“ pristatymas su literatūros kritike Jūrate Čerškute, filosofu Kristupu Saboliumi, kūrybingumo dėstytoju Tomu Ramanausku bei iš ispanų kalbos romaną išvertusia Alma Naujokaitiene.

Vasario 22 d. 17 val. Peterio Singerio knygos „Gyvūnų išlaisvinimas“ pristatymas su gyvūnų teisių organizacijos „Tušti narvai“ vadove Gabriele Vaitkevičiūte, Seimo nariu Simonu Gentvilu, KTU dėstytoju Lukas Jasiūnas ir žurnalistu Karoliu Vyšniausku.

Pranešimas spaudai
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Maistas