Dabar populiaru
Publikuota: 2020 sausio 7d. 16:34

Kokios lietuvių autorių knygos pasieks užsienio skaitytojus?

Frankfurto knygų mugė
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Frankfurto knygų mugė

Metų pradžia – tradiciškai tinkamas laikas įvairiausioms prognozėms. Remiantis Lietuvos kultūros instituto Vertimų skatinimo programos 2019-ųjų metų rezultatais, galima numatyti, kokios Lietuvos autorių knygos artimiausiais metais stovės Lenkijos ir Jungtinės Karalystės, Graikijos, Nyderlandų, Sakartvelo ir daugelio kitų šalių knygynų lentynose. 33 autorių kūrinių vertimai į 18 kalbų – tiek naujų langų atsivers pasauliui į literatūrinę Lietuvą.

Daugiausia vertimų – į lenkų kalbą

2019 m. Vertimų skatinimo programos lėšomis finansuoti vertimai į albanų, anglų, bulgarų, čekų, estų, graikų, kartvelų, ispanų, italų, latvių, lenkų, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, rusų, ukrainiečių, vokiečių kalbas. Dominuoja vertimai į lenkų kalbą (5), nedaug atsilieka ukrainiečių (4), vokiečių, rusų, ispanų ir latvių (po 3) kalbas. Po du vertimus finansuota į ispanų ir estų kalbas, po vieną į likusias.

2019 m. Vertimų skatinimo programai Lietuvos kultūros institutas skyrė beveik 92 tūkstančius eurų. Šiomis lėšomis finansuoti literatūros kūrinių (knygų) ir jų ištraukų vertimai. Bandomieji vertimai yra atliekami siekiant supažindinti užsienio leidėjus su Lietuvos literatūra. Labai dažnai, praėjus vieneriems-dvejiems metams, bandomieji kūrinių ištraukų vertimai paskatina užsienio leidyklas apsispręsti dėl literatūros kūrinių vertimo ir išleidimo savo šalyse.

Paraiškas knygų vertimams programai pateikia užsienio šalių leidėjai, bendradarbiaudami su vertėjais ir kūrinių autoriaus teisių turėtojais. Įvertinus leidyklos motyvaciją, vertėjo kompetenciją ir pasirinkto kūrinio literatūrinę bei kultūrinę vertes, šios programos lėšos paskirstomos paraiškas pateikusioms leidykloms. Kasmet finansuojama apie 30 knygų vertimų į užsienio kalbas.

. 2019 m. finansuotų Lietuvos literatūros vertimų palyginimas pagal kalbas.
. 2019 m. finansuotų Lietuvos literatūros vertimų palyginimas pagal kalbas.

Lenkijos leidėjus labiausiai domina šiuolaikinė grožinė Lietuvos literatūra: Kristinos Sabaliauskaitės, Sigito Parulskio, Herkaus Kunčiaus, Birutės Jonuškaitės kūriniai. Ukrainos, Latvijos ir Vokietijos leidėjus – šiuolaikinė proza (Virginijos Kulvinskaitės, Valdo Papievio, Undinės Radzevičiūtės, K. Sabaliauskaitės literatūra) ir modernioji klasika (Antano Škėmos kūryba), literatūra vaikams (Jurgos Vilės ir Linos Itagaki „Sibiro haiku“, Evelinos Daciūtės ir Aušros Kiudulaitės „Laimė yra lapė“, Kotrynos Zylės „Sukeistas“). Rusijos leidyklos, kaip ir ankstesniais metais, dėmesį kreipia į negrožinės literatūros kūrinius (Jono Meko dienoraščiai), poeziją (Jono Strielkūno kūryba) ir knygas vaikams.

. 2019 m. finansuotų Lietuvos literatūros vertimų palyginimas pagal kalbas.
. 2019 m. finansuotų Lietuvos literatūros vertimų palyginimas pagal kalbas.

Pagal žanrus 2019-ųjų metų Vertimų skatinimo programos statistika pasiskirsto taip: finansuota 20 grožinės literatūros (61% visų finansuotų) kūrinių, 9 vaikų ir paauglių knygų (27%).

4 negrožinės literatūros (12%) kūrinių vertimai iš lietuvių kalbos pasieks skaitytojus dvidešimtyje pasaulio šalių: Albanijoje, Brazilijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Ispanijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Latvijoje, Lenkijoje, Nyderlandų Karalystėje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Sakartvele, Šveicarijoje, Ukrainoje, Vokietijoje.

2019 m. finansuotų Lietuvos literatūros vertimų geografija
2019 m. finansuotų Lietuvos literatūros vertimų geografija

Grožinės literatūros vertimai: užsienio leidyklas įkvepia Lietuvos autorius lydinti sėkmė

Daugiausia per 2019-uosius finansuota grožinės literatūros kūrinių vertimų – 20 romanų, novelių ir poezijos rinkinių yra verčiami (arba jau yra išversti) į 14 kalbų: albanų, čekų, estų, graikų, ispanų, italų, kartvelų, latvių, lenkų, olandų, prancūzų, rusų, ukrainiečių, vokiečių.

Užsienio leidėjus drąsina Lietuvos rašytojų kūrinius lydinti sėkmė. Štai Vokietijos leidykla „Guggolz Verlag“, įkvėpta didžiulio prieš dvejus metus išleistos Antano Škėmos „Baltos drobulės“ populiarumo, imasi naujos šio rašytojo knygos – literatūros vertėja Claudia Sinnig verčia atrinktus A.Škėmos trumposios prozos tekstus. Pasak vertėjos, naują vertimą ji planuoja baigti balandžio mėnesį, darbo su „Balta drobule“ patirtis jai ne tik labai padeda su naujuoju vertimu, bet ir daro įtaką tekstų atrankai.

Kita Vokietijos leidykla – „KLAK Verlag“, 2017 metais savo skaitytojus jau pradžiuginusi Mikalojaus Vilučio ir Eugenijaus Ališankos kūriniais – 2020-ųjų Leipcigo knygų mugėje ketina pristatyti Valdo Papievio romaną „Odilė, arba Oro uostų vienatvė“ (vert. Markusas Roduneris). Kitas V. Papievio romanas „Eiti“ bus išleistas Prancūzijoje. Vertėjos Carolinos Paliulis išverstą kūrinį išleis leidykla „Le Soupirail“.

Alvydo Šlepiko romano laikas

Į geriausių 2019-ųjų istorinių romanų dešimtuką Jungtinės Karalystės dienraščio „The Times“ atrinktas Alvydo Šlepiko romanas jau yra verčiamas ir į čekų kalbą. Vertimų skatinimo programos lėšomis finansuojamas Věros Kociánovos vertimas bus jau 8-asis šio romano vertimas į užsienio kalbas. Šiuo metu „Mano vardas – Marytė“ savo gimtosiomis kalbomis jau gali skaityti anglai ir amerikiečiai, lenkai, latviai, estai, olandai, ukrainiečiai, vokiečiai.

Sausio 8-ąją romanas pasirodo Prancūzijoje – Marijos Elenos Bacevičiūtės verstą knygą leidžia garsioji „Flammarion“.

Pasak V. Kociánovos, Čekijoje A. Šlepiko romanu susidomėjo „Odeon“ – leidykla, kuri pasižymi stipriomis tradicijomis ir kokybišku knygų leidybos planu: „Jau tai savaime knygai yra gera pradžia. Manau, kad vilko vaikų likimai ir apskritai pabėgėlių tema yra labai aktuali ir įdomi skaitytojams Čekijoje, o Alvydo Šlepiko lakoniškas ir ekspresyvus stilius puikiai tinka tokiam pasakojimui. Aš kaip vertėja labai džiaugiuosi, kad galiu prisidėti prie jos pasirodymo čekų kalba, nors liko dar nemažai darbo“, - pasakojo V. Kociánova.

Vertimų estafetė

Kristinos Sabaliauskaitės tetralogijos „Silva rerum“ tęsinio laukia jos talento gerbėjai Lenkijoje – trečiąją serijos dalį į lenkų kalbą vers Kamilas Pecela, išleis solidžioji Krokuvos leidykla „Wydawnictwo Literackie“. Latvių kalba kitais metais pasirodys naujasis K. Sabaliauskaitės bestseleris „Petro imperatorė“, kurį verčia Dāce Meiere – visų keturių „Silva rerum“ dalių vertėja į latvių kalbą. Naują romaną išleis didžiausia Latvijos leidykla „Zvaigzne ABC“.

Pasak Dācės, „Petro imperatorės“ stilius, balsas, ritmas visiškai kitoks negu „Silva rerum“: „Aš dar nesu supratusi, būtent kaip visa tai galų gale skambės latviškai. Kol kas tęsiasi tas vertimo etapas, kai rašau visiškai juodą juodraštį ir daug skaitau apie romano istorinį laikotarpį. Laukiu dienos, kai atsibusiu ir staiga atsibus ir romano latviškasis tekstas: tada pradėsiu viską perrašinėti iš pradžios“, - dalijosi vertėja.

„Kristina Sabaliauskaitė Latvijoje turi labai daug gerbėjų, manau, kad ir šį romaną jie pasitiks su didžiuliu susidomėjimu“, - teigia Dāce Meiere.

Populiarumo tarp užsienio leidėjų nepraranda Europos literatūros prizu įvertintas Undinės Radzevičiūtės romanas „Žuvys ir drakonai“. Literatūros vertėjo Petro Bilynsky‘io į ukrainiečių kalbą verčiamą romaną išleis Lvovo leidykla „Bright Books“. Šia kalba taip pat pasirodys naujasis Virginijos Kulvinskaitės romanas „Kai aš buvau malalietka“ (ver. Vladyslav Zhurba, leid. „Navchalna Knyha – Bohdan“).

Neslūgsta susidomėjimas Giedros Radvilavičiūtės talentu – lapkritį Estijoje pasirodė jos novelių rinktinė „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“ (vert. Tiiu Sandrak, leid. „Kultuurileht/Loomingu Raamatukogu“). Vertimų skatinimo programos lėšomis finansuoti net 5 šio novelių rinkinio vertimai į anglų, estų, italų, norvegų, vokiečių kalbas.

Opi istorinė tematika

Sovietinės okupacijos temas liečiančią Romualdo Granausko knygą „Šventųjų gyvenimai“ į kartvelų kalbą verčia 2019 m. šv. Jeronimo premija įvertinta Nana Devidzė (leid. „Academic Press of Georgia“). Nacistinio režimo nusikaltimus – Anitos van der Molen verčiamas Balio Sruogos memuarinis veikalas „Dievų miškas“, kurį išleis Nyderlandų Karalystės leidykla „Sterck & De Vreese“.

Europos pokario istorija domina ir kitų šalių leidėjus. Pasirinkimų dilemą nacių okupacijos metais apmąstantis Sigito Parulskio romanas „Tamsa ir partneriai“ šiemet pasirodo iškart dviejose šalyse – Albanijoje ir Lenkijoje.

Vertėjos Elisos Ivanos išverstą romaną Albanijoje išleis „Ombra“, Lenkijoje – Izabelos Korybut-Daszkiewicz vertimas nuo sausio 22 d. pasirodo leidykloje „Wydawnictwo Czarne“. Kaimyninėje Lenkijoje dar praėjusią vasarą spėjo išeiti drąsios Herkaus Kunčiaus istorijos epizodų interpretacijos „Lietuviškos apybraižos“ (vert. Kamil Pecela, leid. „Warsztaty kultury“), o netrukus savo skaitytojus pasieks Agnieszkos Emilios Rembiałkowskos išverstas Birutės Jonuškaitės romanas „Maranta“ (leid. „Fundacja Pogranicze“).

Pasak Agnieszkos, ši knyga yra ypatinga: „Vienas dalykas, gana sudėtinga yra jos konstrukcija – čia daug veikėjų ir jų balsų, nors pagrindinė veikėja tarsi sujungia visas istorijas. Be to, ji parašyta bendrine lietuvių kalba su Punsko lietuvių tarmės intarpais. Tokį stilių reikia versti labai atsargiai, nes tarmės statusas Lenkijoje yra truputį kitoks nei Lietuvoje – tai yra ne tik kilmės vietos nurodymas, bet ir socialinis statusas, ir literatūros tradicijos. Sakykime, negaliu išversti Birutės Jonuškaitės punskiečių herojų kalbos Lenkijos kalniečių tarme arba Silezijos tarme. Šis darbas reikalauja daugiausiai dėmesingumo“, - darbo subtilumais dalijosi vertėja.

Seniausias 2019-aisiais finansuotas kūrinys – Kristijono Donelaičio „Metai“. Sotirioso Souliotiso į graikų kalbą verčiamą poemą išleis leidykla „Saixpirikon“. Vertimų skatinimo programos lėšomis jau finansuoti „Metų“ vertimai į ispanų, italų, olandų, prancūzų kalbas.

Pastebėti 2018-2019 metų vertėjai ir vertimai

  • 2018 metų Šv. Jeronimo premija Izabelai Korybut Daszkiewicz „už profesionalius vertimus ir lietuvių literatūros sklaidą Lenkijoje“.
  • Literatūrinio žurnalo „Literatura na Świecie“ apdovanojimas Izabelai Korybut Daszkiewicz už geriausią 2018 metų prozos vertimą į lenkų kalbą – Kristinos Sabaliauskaitės „Silva rerum“ II.
  • Literatūrinio žurnalo „Literatura na Świecie“ apdovanojimas Izabelai Korybut Daszkiewicz už geriausią 2018 metų prozos vertimą į lenkų kalbą – Kristinos Sabaliauskaitės „Silva rerum“ II.
  • 2018 metų „Poezijos pavasario“ prizas Agnieszkai Rembiałkowskai už lietuvių poezijos vertimus į lenkų kalbą.
  • 2018 metų „Poezijos pavasario“ prizas Agnieszkai Rembiałkowskai už lietuvių poezijos vertimus į lenkų kalbą.
  • 2018 metų „Poezijos pavasario“ prizas Agnieszkai Rembiałkowskai už lietuvių poezijos vertimus į lenkų kalbą.
  • Romo Kinkos į anglų kalbą išverstą Alvydo Šlepiko knygą „In the Shadow of Wolves“/ „Mano vardas – Marytė“ dienraštis „The Times“ paskelbė geriausiu 2019 metų birželio istoriniu romanu.
  • Delijos Valiukėnas į anglų kalbą išversta Dalios Grinkevičiūtės memuarų knyga
  • „Shadows on the Tundra / „Lietuviai prie Laptevų jūros“ pateko į 2019 metų Oksfordo-Weidenfeldo vertimų prizo trumpąjį sąrašą.
  • 2018 m. „Debiuto“ premija Paulinai Vituščankai už Ričardo Gavelio romano „Вiленскi покер“ / „Vilniaus pokeris“ vertimą į baltarusių kalbą.
  • 2018 metais kultūrinė svetainė Čekijoje iliteratura.cz Jurgio Kunčino romaną „Tūla“ išrinko mėnesio knyga ir nominavo Čekijos vertėjų sąjungos premijai.
  • Už Jurgio Kunčino romano „Tūla“ vertimą į čekų kalbą Vertėjų sąjungos Josefo Jungmanno premija.
  • Už Lietuvos literatūros vertimus į vokiečių kalbą vertėjui Corneliui Heliui skirta 2019 m. Austrijos valstybės premija.
  • Corneliaus Hellio į vokiečių kalbą išverstas Undinės Radzevičiūtės romanas „Das Blut ist blau“ / „Kraujas mėlynas“ pateko į Austrijos nacionalinio radijo ir televizijos renkamą geriausių knygų dešimtuką ir buvo pripažintas geriausia 2019-ųjų birželio mėnesio knyga.
  • Marijos Marcinkutės į anglų kalbą išversta Jaroslavo Melniko novelių rinktinė „The Last Day“/ „Rojalio kambarys“ išrinkta į The Rubery Book Award apdovanojimo, teikiamo už geriausius vertimus į anglų kalbą, išleistus pačių autorių arba mažųjų nepriklausomų leidyklų, trumpąjį sąrašą.
  • Už Jono Meko „Laiškų iš niekur“ ir Rūtos Vanagaitės knygos „Mūsiškiai“ vertimus į rusų kalbą vertėja Aleksandra Vasilkova pateko į geriausių 2018 metų vertėjų trumpąjį sąrašą, kasmet renkamą Rusijos literatūrinio vertimo meistrų gildijos.
  • Vertėja į latvių kalbą Dace Meiere už Kristinos Sabaliauskaitės romano „Silva rerum“ IV vertimą išrinkta 2019 metų Latvijos literatūros prizo „Literatūras gada balva“ finalininke.
  • Vertėjos Antonios Penchevos į bulgarų kalbą išversta Sauliaus Šaltenio knyga „Žydų karalaitės dienoraštis“ Bulgarijoje pateko į geriausių 2018 metų užsienio knygų penketuką.
  • Evelinos Daciūtės ir Aušros Kiudulaitės knyga vaikams „The Fox on the Swing“ /„Laimė yra lapė“ (vertėja į anglų kalbą Laima Vincė Sruoginis, The Translation Bureau) įvertinta 2019 metų „The Batchelder“ apdovanojimu.
  • Už itin aktyvią 2018–2019 metų vertėjo veiklą Lietuvos kultūros instituto diplomu apdovanojamas vertėjas į lenkų kalbą Kamilas Pecela.
  • Už 2018–2019 metų lietuvių poezijos vertimus ir gausybę lietuvių prozos, poezijos, kritikos straipsnių vertimų leidiniui The Vilnius Review Lietuvos kultūros instituto diplomu apdovanojamas vertėjas į anglų kalbą Rimas Uzgiris.

Poezijos vertimai: nuo klasikos iki šiandienos

Finansavimas 2019 m. paskirtas 4 poezijos rinktinių vertimams. Jono Strielkūno poezijos knygą „Amžinybė turgaus pakraštyje“ į rusų kalbą verčia Georgijus Jefremovas (leid. „Probel-2000“), Sigito Parulskio poeziją į italų kalba – Pietras U. Dinis (leid. „Edizioni Joker“).

Tomo Petrulio eilėraščiai ukrainiečių kalba prabils bendradarbiaujant vertėjams Mariui Burokui ir Yury‘ui Zavadskyi‘ui (leid. „Krok“). Vertėjos Carmen Caro Dugo sudarytą ir išverstą poezijos rinktinę praėjusį rudenį išleido Ispanijos leidykla „Renacimiento“. Rinktinėje publikuojami 33 Lietuvos poetų – Kazio Binkio, Salomėjos Nėries, Antano Miškinio, Henriko Radausko, Jono Meko, Janinos Degutytės, Sigito Gedos, Nijolės Miliauskaitės, Donaldo Kajoko ir kitų – eilėraščiai.

Pasak Carmen Caro Dugo, daugelis ištikimų leidyklos „Renacimiento“ skaitytojų yra poezijos mylėtojai: „Jau sulaukiau vienos kitos skaitytojų pastabos, jie džiaugiasi, kad yra tokia leidykla, kuri pristato skaitytojams iki šiol negirdėtą poeziją, kuri jiems atveria naują pasaulį“.

Vaikų ir paauglių literatūros vertimai: konkurencija dėl „Sibiro haiku“

Didžiausio dėmesio sulaukė unikali Jurgos Vilės ir Linos Itagaki grafinė novelė „Sibiro haiku“ („Aukso žuvys“, 2017) – 2019 m. finansuoti jos vertimai net į 4 užsienio kalbas: anglų (vert. Jūra Avižienis, leid. „SelfMadeHero“), latvių (vert. Dace Meiere, leid. „Liels un mazs“), rumunų (vert. Alina Nuca, leid. „Editura Frontiera“), vokiečių (vert. Saskia Drude, leid „Baobab Books“). 2018-aisiais skyrus finansavimą „Sibiro haiku“ vertimams, po metų knyga buvo išleista ir sėkmingai pristatyta Italijoje ir Prancūzijoje.

Šiemet tikrai aktyviai Lietuvos autorių kūrinius į latvių kalbą verčianti D. Meierė džiaugiasi darbu su „Sibiro haiku“: „Mūsų istorija yra labai panaši. Atrodo, kad tam tikra prasme Jurga Vilė ir Lina Itagaki sukūrė knygą ir apie daugybės Latvijos šeimų likimą. Tai yra nuostabus ir sukrečiantis kūrinys. Manau, kad autorės sėkmingai pristatinės knygą mūsų šalyje, savo knyga ir pasakojimais skatins vaikus ir paauglius susidomėti tuo, ką patyrė jų seneliai ir proseneliai“.

Kita populiarumą užsienio leidėjų tarpe išlaikanti knyga – Evelinos Daciūtės ir Aušros Kiudulaitės bestseleris „Laimė yra lapė“. Šiais metais finansuoti 2 jos vertimai į estų ir ukrainiečių kalbas. Iš lapių į ukrainiečių kalbą istoriją verčia Vladyslavas Zhurba (leid. „Black Sheep“), į estų – Tiina Kattel (leid. „Päike ja Pilv“). Įspūdinga Kęstučio Kasparavičiaus knygų vertimų į 27 pasaulio kalbas kolekciją papildys dar vienas naujas vertimas į bulgarų kalbą: vaikus nudžiugins Antonios Penchevos verčiama „Braškių diena“ (leid. „Gea libris“).

Užsienio leidėjų dėmesio 2019-aisiais sulaukė naujausias Kotrynos Zylės romanas „Sukeistas“. Dacės Meierės vertimą į latvių kalbą išleis Latvijos leidykla „Janis Roze Publishers“. Rebekos Unos knygą „Atjunk“ galės skaityti ir Rusijos paaugliais – jiems knygą į rusų kalbą verčia Alexandra Vasilkova (leid. „Samokat“).

Negrožinė literatūra: žmogiškumo istorijos

Negrožinės literatūros kūriniai taip pat sulaukia užsienio leidyklų susidomėjimo. 2019 metais finansuoti 5, prieš metus – 6 negrožinių kūrinių vertimai. Kaip ir grožinės literatūros kategorijoje, taip ir šioje pastebimas leidėjų noras leisti tas knygas, kurios jau sulaukė pripažinimo kitose šalyse.

Irenos Veisaitės ir Aurimo Švedo pokalbių knygos „Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ vertimai 2019-aisiais jau pasiekė skaitančius lenkiškai (finansuota 2019 m., vert. Beata Kalęba, leid. „Fundacja Pogranicze“), vokiškai (finansuota 2018 m., vert. Claudia Sinnig, leid. „Wallstein Verlag“) ir rusiškai (šįkart be Vertimų skatinimo programos finansinės paramos; vert. Anna Gerasimova, leid. „Probel 2000“).

Rusijoje bus išleisti ir Jono Meko „Laiškai iš niekur“ (vert. Alexandra Vasilkova, leid „Baltrus“), Brazilijoje – Laimono Briedžio monografija „Vilnius. Savas ir svetimas“ (vert. Fernando‘as Tononas Klabinas, leid. „Editora Hedra“).

Ispanijos leidykla „Ediciones Palabra – ciudadela libros“ ispanakalbiams skaitytojams pristatys Dalios Grinkevičiūtės memuarus „Lietuviai prie Laptevų jūros“, kuriuos į ispanų kalbą verčia dvi talentingos vertėjos – Carmen Caro Dugo ir Margarita Santos. Tai bus jau 7-asis Vertimų skatinimo lėšomis finansuotas D. Grinkevičiūtės memuarų vertimas į užsienio kalbą.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Praktiški patarimai

Skanumėlis

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/