Ar į šventę mus būtinai kažkas turi pakviesti? O gal ją galime susikurti patys – iš mažų, išsibarsčiusių pasaulio gabalėlių? Naujoje knygoje „Mažoji Lu ir konfeti“ Jurga Vilė pasakoja apie mergaitę, kuri renka konfeti – spalvotas žvaigždeles, juosteles, blizgius rutuliukus – ir iš jų kuria savo pasaulį. Trylikos knygų, iš jų dešimties vaikams, autorė prisipažįsta, kad šią istoriją ilgai nešiojosi su savimi – gal net ne siužetą, o jausmą, kurį lydėjo žodis „konfeti“, kartotas lyg burtažodis.
Kas ta Mažoji Lu?
„Šią istoriją, kaip ir daugelį kitų, kurios nebūtinai virsta knygomis, nešiojausi su savimi ilgai. O gal net ne visą istoriją, o dar labai neapibrėžtą pasaulį, jausmą. Dažnai kartodavau sau žodį „konfeti“ – lyg burtažodį. Pastebėdavau ant žemės išmėtytus blizgius rutuliukus, juosteles, žvaigždeles. Jau seniai mane domina rinkimo tema, kurią labai gražiai savo filme „Rinkėjai ir rinkėjos“ nagrinėja prancūzų režisierė Agnès Varda. Nuo grūdelių, išsibarsčiusių rugienojuose po rugiapjūtės ar pamestų bulvių arimuose iki įspūdžių, patirčių, įkvėpimų, draugų rinkimo į ratą.“
Rašytoja išduoda, kad Mažosios Lu personažas yra įkvėptas tikros asmenybės: „Mažosios Lu personažą įkvėpė menininkė Rūta S., renkanti įvairių formų konfeti. Aš juos pavadinau: pasaulio gabalėliais. Kiek kartais nedaug reikia, kad mūsų kasdienybė įgautų naujų spalvų, kitą išraišką, kitą blizgesį. Mažoji Lu primena ir Mažąją Miu iš Tuvės Janson knygelių apie muminukus, ir Pepę Ilgakojinę, tikrą daikteliautoją. Mažoji Lu pastebi, kad laikui bėgant švenčių mažėja, mažėja ir švenčių trupinėlių. Žmonės daug dirba ir turi kalnus reikalų. Šioje knygoje svarbus ir kalnų motyvas, ne vieną jų Mažajai Lu reikės perkopti, kad pasiektų tikslą ir įgyvendintų savo svajonę.“
Moko susikurti šventę patiems
„Dažnai šventės vienišam žmogui tampa sunkiausiu laikotarpiu, kuriame atsiveria dar didesnė vienatvės bedugnė. Vaikystėje labai mėgau Anderseno pasaką „Mergaitė su degtukais“, žinoma, kad ją čia prisimenu. Taip, šventę galime sukurti patys, nešiotis su savimi, ji gali tapti mūsų kasdiena. „Paprastuose dalykuose stebuklai slypi,“ – sako konfeti meistras Vinčenzas Mažajai Lu. Jis kelia tausojimo, tvarumo klausimus, sugalvoja gaminti konfeti iš senų laikraščių. Knygoje taip pat svarbios praradimo, meilės, draugystės, tikėjimo temos. Mažoji Lu – tikriausiai našlaitė, bet labai greitai susiranda draugų, susikuria aplink save pasaulėlį, kuriame jaučiasi lyg šeimoje. Prisiliečiu ir prie benamystės temos, jau užkabintos knygoje „Šuo, kuris išeina naktį“. Ten sutikome apsiskaičiusį benamį, nakvojantį ant suolelio ir keliaujantį su savo biblioteka. Čia keliame klausimą: kas yra mūsų namai? Kaip juos galime atpažinti?“, – dalinasi autorė apie ką jai ši istorija.
Kelionė per kalnus link savo svajonės
Ši, kaip ir ankstesnės Jurgos Vilės knygos, pilna detalių, autorę kūrybai įkvėpusių prisiminimų bei literatūrinio konteksto: „Knygoje nėra telefonų, televizorių, internetų ar mašinų, nesigirdi miesto triukšmo... Bet yra daug gamtos, kaimų, keičiasi metų laikai. Čia taip pat rasite gamtinių konfeti, tyros, nekainuojančios šventės, vidinio džiugesio. Čia išsiverš ugnikalnis, kris sniegas ir meteorų lietus, tekės upė... Nusidrieks peizažai: nematyti, atpažįstami, sufantazuoti. Kartu su skaitytojais prisijaukinsime vietas, objektus: seną laikraščių kioską su bokšteliu, apleistą traukinio vagoną, Vinčenzo atželiantį kaimą.
Norisi tikėti, kad mūsų knygoje kuriamas pasaulis nėra utopija. Kad visa tai dar gyva. Kad žmonės vis dar skaito popierinius laikraščius, o vėliau juos išradingai panaudoja. Šis pasaulis – lyg ilgesys mūsų vaikystei, Astridos Lindgren Varnų salai. Kioskininkė Pilė stebi, kas vyksta aplinkui ir rašo dienoraštį, nes nori nepamiršti. „Pasaulis ne toks ir didelis, o mes ne tokie ir maži.“ Tokiu Pilės užrašu baigiasi knyga. Visiems mums skirta vieta po saule. Jei jos dar neradome, turime teisę ieškoti. O siekdami tikslo ir svajonių galime labai daug. Net jei esame Coliukės dydžio.“
Knygos dailininkei Laimai Matuzonytei tai antroji knyga. Autorės kartu kūrė Molėtų krašte vykusioje rezidencijoje „Parašyta Molėtų krašte“, kur gimė ne tik tekstas, bet ir vizualus Mažosios Lu pasaulis. Dailininkė knygą piešė spalvotais pieštukais, o įkvėpimo ieškojo kalnų peizažuose bei kelionių prisiminimuose. L.Matuzonytė prisipažįsta, kad kurdama iliustracijas dažnai pati jautėsi panaši į Mažąją Lu.
Šventiškas knygos spektaklis Vilniaus knygų mugėje
Ne nuobodų knygos pristatymą, o tikrą šventę visada atnešanti į Vilniaus knygų mugę kūrybingoji Jurga Vilė ir vėl pasiruošusi jus nustebinti. Knygos pristatymas vyks Vilniaus knygų mugėje vasario 28 d., šeštadienį, 14 val. Skaitytojai bus pakviesti į gyvą, muzikos ir improvizacijų kupiną renginį: „Kioskininkės Pilės laikraščių kioskas šįkart taps lėlių teatro scena. Vaidins abi knygos autorės, taip pat ištikimas draugas aktorius Povilas Laurinkus. Kviesime jaunuosius skaitytojus leistis į kelionę kartu su Mažąja Lu ir jos draugu baltu asiliuku. Skaitysime knygos ištraukas, ekrane atgims iliustracijos, gyvai skambės ilgesingos fleitos melodijos, kurias improvizuos fleitininkė Dominyka Šeibok. Sužinosime įdomios informacijos apie tai, kodėl žmonės jau nuo senų senovės mėtė į orą įvairiausius dalykėlius, kodėl konfeti tapo šventės simboliu. Pabaigoje visi kartu iššausime netradicinį konfeti, pagamintą iš senų laikraščių. Valio!“
