Tai yra geriausia NPR/FRESH AIR, WASHINGTON POST, THE NEW YORKER, AND TIME MAGAZINE pripažinta metų knyga, New York Times ir Amazon bestseleris bei skaitytojų puikiai įvertinta istorija, pakerėjusi visą pasaulį – išversta į 23 kalbas ir išleista daugiau kaip milijono kopijų tiražu. Knygą į lietuvių kalbą vertė Daumantas Gadeikis, išleido leidykla ,,Terra Publica“.
Naujas vardas geriausiųjų lentynoje?
Tad susipažinkime iš arčiau su knygos autoriumi Jamesu McBrideʼu ir užsukime pasižvalgyti į „bakalėją“, nes ten, bakalėjoje ant kalvos, vyksta svarbiausi šios knygos susitikimai.
Knyga ,,Dangaus ir žemės bakalėja“ – ne pirmoji Jameso McBrideʼo knyga, bet kaip tik ji iššovė žinią apie naują literatūros talentą knygų pasaulyje. Ir tai nutiko ne dėl socialinių medijų, kaip dabar įprasta ar populiaru. McBrideʼas šlovę pelnė juodu rašytojo darbu ir talentu, todėl daug literatūros kritikų jam prognozuoja ilgalaikę sėkmę. Tai rodo ir dar viena šio autoriaus knyga – ,,Deacon King Kong“, kartojanti ,,Dangaus ir žemės bakalėjos“ sėkmę ir atkreipianti svarbių literatūros nuomonės formuotojų JAV prezidento Baracko Obamos ir TV įžymybės Oprah Winfrey dėmesį.
Taigi ši knyga – dar viena gera investicija į jūsų vertingiausių knygų lentyną. Neseniai pranešta, kad Stevenas Spielbergas kurs filmą pagal šią knygą, o tai fantastiška žinia šio režisieriaus gerbėjams ir diskusijų, kas geresnis – knyga ar filmas, dalyviams.
Geriausios knygos gimsta iš įpakuotos tikrovės?
McBrideʼas nėra įprastas mūsų laikų rašytojas – jis nepalaiko ryšių su kitais rašytojais, nesinaudoja socialiniais tinklais ir ne tik rašo, bet ir muzikuoja. McBrideʼas puikiai groja saksofonu ir yra grojęs keliose muzikos grupėse. Viena iš jų – „Rock Bottom Remainders“, visi jos nariai yra muzikuojantys rašytojai.
Kaip teigia pats Jamesas, „Dangaus ir žemės bakalėja“ labai asmeniška knyga. Nors ir pasakoja išgalvotų veikėjų istoriją, joje galima įžvelgti ir rašytojo gyvenimo vingius. „Bakalėjos“ idėja gimė iš jaunystės laikų, kai būdamas devyniolikos autorius laikraštyje pamatė skelbimą, kuriame neįgalių vaikų stovykla ieškojo indų plovėjo. Trumpas darbas vasarą išsiplėtė į keturias savaites, o pats Jamesas indų neplovė – stovyklos savininkas suprato, kad vaikinas tokiam darbui per gudrus, ir įdarbino jį kaip vieną iš stovyklos vyresniųjų. Pasak Jameso, šis darbas pakeitė jo gyvenimą, o su kai kuriais stovyklautojais jis vis dar palaiko ryšius. Rašytojas pradėjo kurti savo išgyvenimais paremtą knygą apie stovyklą prieš daugiau nei 15 metų, bet, anot jo, „kaip ir dauguma grožinės literatūros darbų tai virto kažkuo kitu“ ir skyrius apie stovyklautojus pakeitė pasakojimas apie 30-ųjų ir 70-ųjų JAV, kurioje, nors ir vyrauja neteisybė, darnios ir mylinčios bendruomenės jėga viskas įveikiama. Vis dėlto, kaip sako rašytojas, įtraukimo, meilės ir priėmimo pamokos, kurias jis išmoko stovykloje, juntamos visoje „Dangaus ir žemės bakalėjoje“ ir tai suteikia knygai tikroviškumo ir vilties, kad ateitis bus šviesi.
Dar viena sąsaja su rašytojo gyvenimu – veikėja Chona, bakalėjos savininkė žydė. Poliomielitas suluošino jos kūną – viena jos koja buvo trumpesnė už kitą, dėl to moteris turėjo nešioti specialų batą su pakulne. Chonos portretas įkvėptas McBrideʼo močiutės, taip pat dėl poliomielito negalią turėjusios žydų kilmės lenkės, kuri savo vyro buvo įkalbėta emigruoti į JAV. Apie tai McBrideʼas yra sakęs: „Norėjau, kad mano močiutė turėtų gyvenimą, kuriame ji būtų mylima.“
Taigi keletas minučių pakeliui į bakalėją
Knygos „Dangaus ir žemės bakalėja“ veiksmas prasideda 1972 metais Potstaune, Pensilvanijoje (JAV). Ruošiant sklypą statybos darbams, šulinio dugne aptinkami žmogaus griaučiai. Kieno jie ir kaip ten atsidūrė?
Užminęs šią mįslę, autorius įtraukia į meistriškai suregztą ir netikėtumų kupiną knygos siužetą ir skaitytojus nukelia beveik 50 metų atgal į skurdų Čiken Hilio rajoną, kuriame savo gyvenimą kuria marga bendruomenė: imigrantai žydai (tarp jų ir litvakai), italai, lenkai, afroamerikiečiai ir save tikraisiais žemyno senbuviais laikantys bastūnų, užkariautojų ar nusikaltėlių palikuonys.
Kultūriškai margos bendruomenės gyvenimas sukasi apie žydo Mošės vadovaujamą teatrą, atvirą visoms rasėms, ir jo žmonos Chonos valdomą „Dangaus ir žemės“ bakalėją. Šioje parduotuvėje ir Chonos širdyje užuovėją randa kurčias juodaodis berniukas Dodas, dėl savo negalios priverstas slapstytis nuo valdžios atstovų, kuriems pavesta jį uždaryti į psichiatrijos ligoninę. Kad išgelbėtų likimo nuskriaustą berniuką, susivienyti gali visi, netgi tie, kurie atrodo nesutaikomi.
Romane susipynusios veikėjų istorijos atskleidžia baltosios, krikščioniškosios Amerikos paribiuose gyvenančių žmonių vargus ir ko jiems tenka imtis, kad išgyventų. Tačiau kartu primena, kad net tamsiausiais laikais mus palaiko dangus ir žemė – meilė ir bendruomenė. Ir nors McBrideʼas niekada neužmiršta rasizmo, antisemitizmo ir kitų fanatizmo formų, kamuojančių jo personažus, jis išlieka optimistas.
Knygoje autorius meistriškai įpynė ir hebrajišką posakį „tikkun olam“, reiškiantį „taisyti pasaulį“. Kalbėdamas su The Washington Post žurnalistais jis užsiminė apie šio posakio svarbą: „Man jis labai patinka. Man patinka jo nekaltumas, tyrumas ir tai, kad jis veikia. Frazėje „taisyti pasaulį“ telpa daug. Kaip jūs gydote pasaulį? Pradedate nuo ten, kur esate.“
