Pirmiausia – knyga, su kuria leidykla grįžta prie savo ištakų: fantastikos žanro knygų su serijos ZENITAS ženklu. Pristatome pilną, be „apkarpymų“ klasikinio H.G.Wells romano „Pirmieji žmonės mėnulyje“ vertimą. Tikimės, kad skaitytojai pajus ir mėgausis ironišku rašytojo požiūriu į karalienės Viktorijos laikų Angliją, tų laikų viltis, kad Mėnulyje egzistuoja protinga gyvybė ir pastangas užmegzti su ja radijo ryšį bei pažinti rašytojo įsivaizduotą Mėnulio civilizaciją. Visa tai H.G.Wells parodo per dviejų britų nuotykius: Viktorijos laikų džentelmeno Bedfordo ir ekscentriškojo išradėjo Kavoro.
Pirmasis vylėsi pataisyti pašlijusius finansus parašęs pjesę, bet pažintis su Kavoru viską apvertė aukštyn kojom. Mat, pastarasis išrado antigravitacinę, kavoritu pavadintą, medžiagą, kurios pritaikymas, Bedfordo nuomone, galėjo atverti milžiniškas finansines (ir ne tik) galimybes. Naujieji pažįstami nusprendė pradėti išradimo taikymą nuo Mėnulio užkariavimo. Pasistatę iš kavorito kosminį lavą, jie leidosi į kelionę, manydami rasią negyvą pasaulį. Bet pirmas rytas mėnulyje parodė, kaip jie klydo.
Antroji leidyklos naujiena – serijos „Liudijimai“ knyga: Mykolo Krupavičiaus „Atsiminimai apie 1926 m. perversmą“. Prieš porą metų leidykla išleido Prezidento Kazio Griniaus atsiminimus apie perversmą. Mykolas Krupavičius savo atsiminimus rašė kaip atsakymą į juos. Juose, paskelbtuose išeivių spaudoje minint perversmo trisdešimtmetį, M.Krupavičius analizavo kelis metus Lietuvą valdžiusių krikščionių demokratų pralaimėjimo 1926 m. rinkimuose priežastis, apžvelgė perversmo priežastis ir krikščionių demokratų požiūrį į jas bei pasekmes. Artėjant perversmo 100-čiui knyga netikėtai skamba aktualiai.
Trečioji leidyklos naujiena skirta ir istorijos, ir fantastikos gerbėjams. Tai Remigijaus Misiūno alternatyviosios istorijos romanas „Vilnius – mūsų: Vilniaus atvadavimo operacija 1920 11 26 – 1921 02 02“. Alternatyvi Lietuvos istorijos linija knygoje remiasi tikru faktu: 1920 m. pabaigoje sovietų – lenkų kare pasižymėjęs 27-tos Raudonosios armijos divizijos vadas Vytautas Putna paprašė V.Lenino leidimo smogti želigovskininkams. Mūsų istorijos linijoje V.Leninas nesutiko.
Kitoje istorijos linijoje V.Leninas leido. Ir V.Putnos neva „sukilusi“ divizija, papildyta Rusijoje įstrigusiais lietuviais, įsiveržė į želigovskininkų užgrobtas žemes, kur prie jų prisijungė ir „sumaištavę“ keli tūkstančiai Lietuvos kariškių. Drauge jie išlaisvino Vilniaus kraštą ir sukūrė Vidurio Lietuvos demokratinę respubliką.
Šioje kitoje istorijos linijoje knygos autorius lieka Vilniaus universiteto profesoriumi, parengusiu leidybai ne vieną istorijos šaltinį. „Vilnius – mūsų“ – dar vienas toks. Rankraštis, kuri parašė, bet nespėjo išleisti V.Putnos sūnus, irgi Vytautas Putna jr., generolas ir karo istorikas. Knygą jis rengė remdamasis kariškių ir politikų (J.Petruičio, B.Zarankos, S.Raštikio, M.Romerio, K.Žuko ir kitų) bei V.Putnos atsiminimų fragmentais, apjungdamas juos užrašytais tėvo ir motinos, tarnavusios divizijos štabe, įspūdžiais.
Knyga – tai ir žaidimas su istorija, ir kartu gali būti akstinu dar kartą atsisukti į tikrąją mūsų istoriją ir pažvelgti į ją amžininkų akimis. Beje, leidyklos stende bus galima rasti dviejų minėtų kariškių atsiminimų knygas: pulk. J.Petruičio dvitomį „Mūsų žygiai“ ir B.Zarankos „Mano atsiminimai iš Lietuvos karų“, o taip pat kitas serijos „Liudijimai“ knygas.
