Dabar populiaru
Publikuota: 2015 vasario 26d. 12:31

Lina Ever: Knygų mugės atgarsiai su fotografiniais inkliuzais

Lina Ever Vilniaus knygų mugėje
Renato Neverbicko nuotr. / Lina Ever Vilniaus knygų mugėje

Berlyne saulėta. Kvepia pavasariu. Užtūpti lauko kavinių staleliai ant saulės. Pievelėse žydi snieguolės ir krokai. Žolė žaliavo visą žiemą. Viskas atrodo daug švariau ir spalvingiau nei Vilniuje. Keista, bet grįžus į Berlyną vėl jaučiuosi kaip ramiame savame kaime, vėl nedūzgia telefonas, niekas nekviečia „ant kugelio“, nelaukia susitikimai, su niekuo neprivalau išgerti vyno. Žmonių aplinkui daug, bet su jais mandagiai prasilenkiame ir jie nepajėgia išblaškyti mano minčių. Atsiverčiu kompiuterį ir galiu vėl būti kartu su savo žodžiais, iš kurių vėl ausiu istorijų kilimus, vėliau galbūt praversiančius kitiems. Knygų mugėje įsitikinau, kad tai, ką darau, kažkam vis tik reikalinga.

Kaip sakiau per leidyklos suorganizuotą autorių vakarienę sekmadienį, ši mugė buvo vienas įspūdingesnių mano pirmųjų kartų ir viršijo visus lūkesčius.

Prieš dešimtmetį esu kelioms draugėms prasitarus, kad vieną dieną grįšiu čia kaip dalyvė. Lygiai prieš metus, kai mano romanas vis dar gulėjo stalčiuje, o manęs visai nedžiugino tie skrydžiui į Vilnių sutaupyti pinigai, aš pasakiau vyrui, kad kitąmet tikrai skrisiu į mugę, nepaisant jokių trikdžių. Ir gal net – kaip autorius. Va taip, lydekai paliepus, man panorėjus, ir įvyko. Sugrįžau į mugę su savo knyga, su savo renginiu ir autografų dalinimo valandėlėmis. Bet apie tai tuoj papasakosiu plačiau.

Man mugė prasidėjo jau trečiadienį renginiu Panevėžyje. Galėčiau ilgai pasakoti apie renginio organizavimo nesėkmes ir apie tai, kad nepagalvojau, jog Panevėžy į prekybos tinklus žmonės eina tik savaitgaliais, o trečiadienio vakarą jų kur kas lengviau būtumėme suradę bibliotekose.

Renato Neverbicko nuotr./Lina Ever Vilniaus knygų mugėje
Renato Neverbicko nuotr./ Panevėžyje

Bet, nepaisant to, kad knygyno vedėja apie renginį buvo informuota tik iš vakaro, o plakatą pakabinome patys likus valandai iki jo pradžios, pardavėjos buvo geranoriškos, žurnalistai susidomėję, o žmonių susirinko ne taip jau mažai ir pokalbis buvo jaukus ir šeimyniškas.

Šypsojausi, atsakinėjau į klausimus, mano teta panevėžietė pravirkdė savo smuikelį ir jautriai papasakojo apie mano vaikystę šiame mieste. Smagu buvo pasirašyti knygą klasės auklėtojui, anglų mokytojai, klasiokei, draugės draugei ar draugės sesei.. Vis tik savame mieste ir sienos padėjo.. Tačiau pamoka išmokta – viską, ką ne pats organizuoji, būtina patikrinti. Ir net tada, kai tau sako, kad viskas tikrai sutarta, reikia netikėti ir šauti kontrolinį skambutį renginio vietos vadovui. O greičiau ir patikimiau vis tik būtų organizuotis pačiam. Bent jau kol nesi Čekuolis...

Renato Neverbicko nuotr./Lina Ever Vilniaus knygų mugėje
Renato Neverbicko nuotr./Panevėžyje

Ketvirtadienį knygų mugės atidarymą ir pirmąją jos dieną praleidau. Nežinojau, kaip labai svarbu yra stovėti šalia savo knygos, kai pro stendą žygiuoja prezidentė ir premjeras, o jiems iš paskos – fotografai ir operatoriai. Nors manau, kad po Tapino narvo prezidentė tikrai nebūtų stabtelėjus prie lietuviškų romanų skyriaus. Nebent būčiau padariusi nuogo konservatorių premjero nuotrauką... Tą, kurią nufotografuoja Kormoranas mano romane...

Pamoka išmokta – viską, ką ne pats organizuoji, būtina patikrinti. Ir net tada, kai tau sako, kad viskas tikrai sutarta, reikia netikėti ir šauti kontrolinį skambutį renginio vietos vadovui. O greičiau ir patikimiau vis tik būtų organizuotis pačiam. Bent jau kol nesi Čekuolis..

 

Vietoj to visą dieną dirbau su kitomis nuotraukomis – Marijos ir Jurgio Šlapelių namuose kabinome Renato Neverbicko ir Ramūno Danisevičiaus parodą "Vilnius-Berlynas". Atėjo laikas ją pademonstruoti ir Lietuvos žiūrovams.

Nuo pat pradžių buvo toks sumanymas – parodom darbus Berlyno publikai, bet po to būtinai vežame į Vilnių. Vakarėlis buvo šaunus, berlynietiško stiliaus – su menu pirmame aukšte ir su DJ ir alumi septyniolikto amžiaus rūsyje. Su turbūt nuo to amžiaus gyvenančiais pelėsiais ant sienų.

Publika panašiai pasiskirstė – menininkai viršuje, jaunimėlis – rūsy. Kas bandė ateiti per patį kalbų sakymą, jautėsi kaip troleibuse – durys tik atsidarydavo ir vėl užsidarydavo, o įkelt kojos nebuvo galima. Nors tie, kurie stovėjo arčiau, tikrai galėjo pasislinkti ir padaryti vietos naujai ateinantiems. Bet troleibuse veikia savi dėsniai ir nieko čia nepadarysi.

Dainiaus Labučio nuotr./Lina Ever Vilniaus knygų mugėje
Dainiaus Labučio nuotr./Su abiem – Ramūnu (kairėje) ir Renatu 

Ilgai nekalbėjom, įdomiau buvo individualiai su žmonėmis pabendrauti. Džiaugiuosi, kad tiek jų, tiek spaudos atsiliepimai apie tokią iš pirmo žvilgsnio keistą parodos koncepciją sujungti du autorius ir du miestus yra teigiami. Kaip per atidarymą kalbėjo Lietuvos fotografų vadas Jonas Staselis, R.Danisevičius yra duetų meistras ir aš jį teisingai pasirinkau šiam projektui.


Penktadienį pašoku anksti, išgeriu vaistų, numušu temperatūrą ir išsiruošiu į LRT, kur mane iškart pasitinka „Labas rytas, Lietuva“ asistentė ir vedasi į grimerinę. Dar vienas pirmas kartas – tiesioginiame eteryje.

Ignas klausimų neišduoda, sako, tiesiog pasikalbėsim. Jis taip gražiai šypsosi ir mandagiai kalba, kad net nekyla mintis pradėti bijoti. Šypsausi, įsitveriu į „Labo ryto“ firminį puodelį ir pilu mintis kaip žirnius. Svarbiausia – nepradėti kosėti, svarbiausia – neprarasti minties gijos. Dešimt minučių labai nedaug, būčiau norėjusi ir daugiau papasakoti, bet šypsodamasi atsisveikinu ir nemeluodama pasakau, kad buvo malonu.


Pas mamą išgėrusi kavos ir sukirtusi sumuštinį su baltu varškės sūriu jaučiuosi visai gerai. Su užtušuotas paakiais ir jauduliu pilve važiuoju į parodą. Nedrąsiais žingsneliais užeinu ir sėlinu prie savo leidyklos stendo. Sėdi Tapinas prie savo pabaisų, išdidžiai stovi Urbonaitė, ant baro kėdės prie savo knygų sėdi Narmontaitė. Prie Tapino nutįsusi gerbėjų eilė. Nusprendžiu pasilabinti vėliau, nes nežinojau, kad vėliau bus pati tikriausia apgultis.

Šypsausi, labinuosi, nedrąsiai klausiu, ar kas teiraujasi „Objektyve meilė“. Bijau išgirsti neigiamą atsakymą. Bet pardavėja linkčioja ir sako, kad pradėjo eiti žmonės ir klausti tos, kur šiandien telike buvo.

Stendas didelis, savo knygos nematau. Lietuviški romanai – tik prasigrūdus už narvo. Šypsausi, labinuosi, nedrąsiai klausiu, ar kas teiraujasi „Objektyve meilė“. Bijau išgirsti neigiamą atsakymą. Bet pardavėja linkčioja ir sako, kad pradėjo eiti žmonės ir klausti tos, kur šiandien telike buvo.

Kita kategorija žmonių nuorodą į mano knygą gavo vakarykščiame žurnale „Žmonės“. Pasivaikštom, aplankom vaikų salę, nuperku savo mažajam kelias knygas, sutinkam dešimt pažįstamų, grįžtam. Ir tada manoji redaktorė mane čiumpa ir sako – ateik pastovėti į stendą. Aš kukliai traukiu pečiais, sakau, kad man skirtas autografų laikas tik rytoj. Ji sako, eikš ir viskas, daug geriau perka, kai autorius stovi stende.

Greitai sukrauna keturias eiles manųjų knygų, padeda lentelę su mano pavardę ir iš tikro, žmonės pradeda eiti. „Čia ta, kur „Žmonės“ rašė, ai neprisimenu, kažkur užsienį gyvena, gal Norvegijoje“, – šnibžda viena. „Oi, aš apie jus skaičiau “Motery“, – drąsiai prisistato kita. Trečios kikena ir sako, kad telike aš storesnė atrodžiau.

Va taip po truputį mezgasi bendravimas su skaitytojais. Pasirašau pirmąsias dvidešimt knygų ir pasijuntu išsėmusi visas jėgas. Prižadu grįžti vakare, nes apsibraukiau daug renginių. Tačiau pakilusi temperatūra nepaleidžia manęs iš lovos – atleiskit A.Žagrakalyte, L.Katkau, U.Radzevičiūte, S.Kubelka, kad taip ir nepasirodžiau jūsų renginiuose.


Šeštadienis – didžioji diena. Mano pirmasis tikras viešas renginys. Įšoku į suknelę, bandau pati maskuoti ligos ženklus ant veido, nutaisau nugalėtojo šypseną ir nusistebiu, nes vėl nebeturiu jokio baimės jausmo. Su Jolita ir Nomeda susitinkame pusvalandį iki renginio ir plepame apie visai nesvarbius dalykus.

Renato Neverbicko nuotr./Lina Ever Vilniaus knygų mugėje
Renato Neverbicko nuotr./Lina Ever Vilniaus knygų mugėje

Nomeda (Marčėnaitė) klausimų nerodo ir sako neapkrauti galvos galimais atsakymais, o tiesiog atsipalaiduoti ir šypsotis. Ir dar lūpas pasidažyti. Patikiu ja, nes pati švyti. Jolita (Herlyn) irgi rami arba sugeba meistriškai paslėpti jaudulį. Bet jokios panikos net ir tada, kai matome, kaip kemšasi žmonės į mūsų renginio vietą. Neįtikėtina, salė pilnut pilnutėlė. Ir dar tarpdurys pilnas. O taip bijojom, kad gretimoje salėje vykstantis Parulskio pasirodymas pasiglemš dalį mūsų auditorijos.

Renato Neverbicko nuotr./Lina Ever Vilniaus knygų mugėje
Renato Neverbicko nuotr./Lina Ever Vilniaus knygų mugėje

Neįtikėtina, salė pilnut pilnutėlė. Ir dar tarpdurys pilnas. O taip bijojom, kad gretimoje salėje vykstantis Parulskio pasirodymas pasiglemš dalį mūsų auditorijos.

Tos 45 minutės pralekia žaibiškai. Klaipėdos mero Kongo valdomo trimito garsai užduoda reikiamą romantišką toną. Nomedos balsas minkštas, tačiau ji puikiai valdo ir mus, ir publiką. Dar kartą įsitikinu, kaip svarbu patyręs moderatorius.

Publika susidomėjusi, tik pačioje pabaigoje keletas išeina. Matau kelis savus veidus. Pritariančiu žvilgsniu linksi antroje eilėje sėdinti draugė. Bet didžioji dauguma – visai nepažįstami veidai. Mes pasakojame apie savo vyrus ir savo herojus, atsakinėjame į klausimus apie gyvenimą svetur ir rašymo įgūdžius, diskutuojame apie vyrų ir moterų literatūrą. Po to šypsomės, dėkojame, bendraujame, kviečiame į stendą.

Renato Neverbicko nuotr./Lina Ever Vilniaus knygų mugėje
Renato Neverbicko nuotr./Va tiek gerbėjų sulaukėm

Negalime nulipti laiptais žemyn, nes ten tiesiog užsikimšę. Man svaigsta galva ir jaučiu vėl kylant temperatūrą. Sukaupusi jėgas įsitaisau stende. Eilė nesirikiuoja, bet žmonių nemažai. Matyt, atrodau tikrai nekaip, tad kažkas iš leidyklos pasiūlo pailsėti ir papietauti jų kambarėlyje. Ir tikrai, po to dvi valandas stende atlaikau visai nesunkiai.

Kalbuosi su žmonėm. Kas nuoširdžiai susidomėjęs mana knyga, bet neturi pinigų, išraitau autografą ant atviruko. Bus atminimui. Žmonės prieina patys įvairiausi ir ne vien moterys. Pamojuoju pro šalį bėgančiam „Panoramos“ operatoriui ir jis po kelių minučių grįžta su žurnalistu. Vis dar pusiau transe pasakoju į atkištą mikrofoną, ką man reiškia dalinti autografus. Ir negaliu patikėti, kad visi žodžiai po trijų valandų paleidžiami į eterį per žiūrimiausią žinių laidą reportaže iš knygų mugės. Tiesiai po Šiškino politinių svarstymų. Luck of the begginers? Turbūt.

Sekmadienį nusprendžiu nueiti į Saros Poisson knygos pristatymą. Vėluoju, vos įmanoma surasti salę. Džiaugiuosi, kad mūsų renginys nebuvo nukištas į tokią tolybę, nes į jį neateis joks atsitiktinis lankytojas. O man atrodo jie labai svarbūs – atsitiktinis lankytojas, atsitiktinis pirkėjas, atsitiktinai mano knygą pas draugą paėmęs žmogus. Dažniausiai jie būna lemtingi.

Sekmadienį jau ramiau. Žmonių antplūdis taip ir neprasideda. Yra laiko pasišnekučiuoti su atsitiktiniais lankytojais, su pardavėjomis, su kolegomis. Nusiperku kelias knygas, padėkoju visiems ir važiuoju namo ilsėtis. Paskutinis mugės akcentas – leidyklos vakarienė su autoriais „La Boheme“. Ir vėl esu kupina euforijos ir dėkingumo likimui, kad leido su tokia šaunia kompanija susėsti prie vieno stalo. Jau vien dėl to buvo verta parašyti knygą. Ir atiduoti beveik visas jėgas ją pristatinėjant.

Algio Kriščiūno nuotr./Lina Ever Vilniaus knygų mugėje
Algio Kriščiūno nuotr./Leidyklos vakarienė su autoriais „La Boheme“

Įsipaišau į būrį šaukiančių, kad knygų mugė autoriui pati tikriausia šventė. Ir nors šį kartą pritrūko sveikatos švęsti, mėgaujuosi kiekvienu prisiminimu, kiekviena pažintimi, kiekvienu į pasaulį paleistu autografu. Kai kurios išvados ir rekomendacijos „žaliam“ dalyviui – kitame įraše.

Algio Kriščiūno nuotr./Lina Ever Vilniaus knygų mugėje
Algio Kriščiūno nuotr./Leidyklos vakarienė su autoriais „La Boheme“

Šis Linos Ever tekstas paskelbtas jos tinklaraštyje berlynodienorastis.blogspot.com

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Verslas

Nuo kosmoso iki kalėdinės pasakos: pažvelkite, kaip darbo aplinką puošia sostinės įmonės

Verslas

Žygaičių kaimynystėje – pirmasis ir vienintelis gyvūnų krematoriumas

Kultūra

Kodėl rūpintojėlis slepiasi už vyčio?

Sportas

Vilniaus futbolo atstovas apie padėtį LFF: kol tylu, tol visiems gerai

Gyvenimas

Sužadėtuvių žiedų tendencijos, kurios dominuos 2019-aisiais

„Atsarginiai“: brolių Lavrinovičių staigmena, J.Valančiūno atostogos ir geriausi NBA visų laikų duetai

Gyvenimas

Medžio drožėjas Raimundas Blažaitis savo kūrinius paskleidė po visą pasaulį

Vardai

Evai Longoriai Tomo Cruise'o namai nepatiko: parduoda iš aktoriaus įsigytą vilą

Kalėdinis „Eurovaistinės“ bėgimas 2018

Kultūra

Žurnalo Kaunui kūrėjai lipo plytomis, uodė kvapus ir ieškojo miesto pėdsakų

Gyvenimas

Kalėdų džiaugsmas: kaip papuošti namus ir įnešti į juos šventinės nuotaikos?

Vardai

Inetos Stasiulytės ir Deivido Meškausko namuose sužibo eglė: po žaliaskare – pirmagimė Marija

Maistas

Kepame meduolius ir imbierinius sausainius: 10 pačių įvairiausių receptų

Vardai

Su seserimis ir pussesere uždainavęs R.Kirilkinas: „Galbūt daugiau to niekada nebepakartosime“

Kultūra

Europos kino apdovanojimuose triumfavo P.Pawlikowskio „Šaltasis karas“

Gazas

Viena rečiausių „Porsche“ mašinų pasaulyje kvepia kava

Vardai

54 kilogramus numetusi R.Antonovienė nepaliauja stebinti: pakeitė šukuoseną ir pasiputlino lūpas

Sportas

Škotijoje – žaibiškas Vykinto Slivkos įvartis į Glazgo „Celtic“ vartus

Aktualu

Klimato kaitos konferencija Katovicuose: trys pagrindiniai rezultatai

24sek

Niujorke nuklydusios žvaigždės išpažintis – po pirmojo mačo vakarėlis su 60 žmonių

Naujienos

Aktualu

Kandidato į prezidentus programą paruošęs Ūpo Dėdė: „Ginsiu benamius, nes pats toks buvau“

Verslas

Žygaičių kaimynystėje – pirmasis ir vienintelis gyvūnų krematoriumas

Kultūra

Kodėl rūpintojėlis slepiasi už vyčio?

Gyvenimas

Sužadėtuvių žiedų tendencijos, kurios dominuos 2019-aisiais

Sportas

Vilniaus futbolo atstovas apie padėtį LFF: kol tylu, tol visiems gerai

„Atsarginiai“: brolių Lavrinovičių staigmena, J.Valančiūno atostogos ir geriausi NBA visų laikų duetai

Verslas

Nuo kosmoso iki kalėdinės pasakos: pažvelkite, kaip darbo aplinką puošia sostinės įmonės

Gyvenimas

Medžio drožėjas Raimundas Blažaitis savo kūrinius paskleidė po visą pasaulį

Kalėdinis „Eurovaistinės“ bėgimas 2018

Vardai

Evai Longoriai Tomo Cruise'o namai nepatiko: parduoda iš aktoriaus įsigytą vilą

Kultūra

Žurnalo Kaunui kūrėjai lipo plytomis, uodė kvapus ir ieškojo miesto pėdsakų

Vardai

Su seserimis ir pussesere uždainavęs R.Kirilkinas: „Galbūt daugiau to niekada nebepakartosime“

Gyvenimas

Kalėdų džiaugsmas: kaip papuošti namus ir įnešti į juos šventinės nuotaikos?

Vardai

Inetos Stasiulytės ir Deivido Meškausko namuose sužibo eglė: po žaliaskare – pirmagimė Marija

Maistas

Kepame meduolius ir imbierinius sausainius: 10 pačių įvairiausių receptų

Vardai

Simas ir Oksana Jasaičiai: „Nesame storžieviai, matome, koks pasaulis yra aplink mus“

Kultūra

Europos kino apdovanojimuose triumfavo P.Pawlikowskio „Šaltasis karas“

Gazas

Viena rečiausių „Porsche“ mašinų pasaulyje kvepia kava

Vardai

54 kilogramus numetusi R.Antonovienė nepaliauja stebinti: pakeitė šukuoseną ir pasiputlino lūpas

Aktualu

Turkija: D.Trumpas sakė apie svarstomą galimybę išduoti Ankarai F.Guleną

Vardai

Gera keliauti kartu

Kviečiame anties

Šiemet buvau geras

Maistas

Dovanoju sveikatą

Sveikata