Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 15d. 18:45

Literatūros agentas Benas Bėrantas: „Knyga pirmiausia turi patikti man pačiam“

Benas Bėrantas Interviu
Asmeninio archyvo nuotr. / Benas Bėrantas

Kai bėgimo entuziastai siekia įveikti maratono distanciją, rašytojui ir vieninteliam Lietuvoje vaikų literatūros agentui Benui Bėrantui maratonas reiškia darbą tarptautinėse vaikų knygų mugėse. Apie agentavimo pradžią, kompetencijas ir labiausiai verčiamus lietuvių vaikų knygų kūrėjus – pokalbyje su literatūriniame gyvenime aktyviai veikiančiu B.Bėrantu.

Benai, kaip kilo mintis užsiimti vaikų literatūros agento veikla? Kaip viskas atrodė pačioje pradžioje, kas buvo sunkiausia?

– Apie literatūros agentus buvau girdėjęs dar studijuodamas leidybą, o pirmą kartą akis į akį susidūriau dirbdamas leidykloje „Nieko rimto“, kai važiuodavau į tarptautines muges ieškoti naujų knygų. Ši profesija iškart mane sudomino, tik tuo metu dar nebuvau iki jos užaugęs, o ir Lietuvoje trūko į pasaulinę rinką orientuotų vietinių kūrėjų. Tačiau situacija pasikeitė, ir štai jau dveji metai kaip įgyvendinau savo svajonę bei dirbu nepriklausomu vaikų literatūros agentu. Dabar lietuvių literatūra vaikams išgyvena jei ne aukso, tai bent sidabro amžių. Vien ką reiškia tai, kad kitų metų Bolonijos knygų mugės, didžiausios pasaulyje knygų vaikams mugės, vizualinį identitetą kuria lietuvių dailininkė Rasa Jančiauskaitė.

Iš pradžių buvo panašiai kaip pasakose: ir išėjo literatūros agentas Benas į platųjį pasaulį laimės ieškoti. Išėjau su keletu lietuviškų knygų nežinodamas, ko tikėtis. Dabar vis dažniau grįžtu su džiuginančiomis naujienomis. Apskritai literatūros agento darbas reikalauja daug kantrybės, pastangų ir užsispyrimo, nes norint pasiekti tam tikrą lygį reikia ne vienerių metų įdirbio, bet man šį procesą pagreitino iki tol sukaupta leidybinė patirtis ir leidėjų bei autorių pasitikėjimas.

Kokiais keliais lietuvių vaikų rašytojų knygos gali pasiekti užsienio skaitytojus? Ar šia veikla Lietuvoje tu užsiimi vienintelis?

– Užsienio leidykla dažniausiai įsigyja vertimo ir leidybos teises iš knygą jau išleidusios Lietuvos leidyklos. Kai kurios leidyklos turi leidėjų užsienyje ieškančius darbuotojus, kai kurios renkasi literatūros agento paslaugas. Agento privalumas tas, kad jis visą dėmesį skiria būtent leidėjų užsienyje paieškai, kai tuo tarpu leidykloje dirbančiam žmogui dažnai tai būna vienas iš daugelio darbų. Šiuo metu Lietuvoje esu vienintelis nepriklausomas literatūros agentas, dirbantis su knygomis vaikams, tačiau vertimo ir leidybos teises parduodu ne vien aš. Paprastai tarptautinėse knygų mugėse būna maždaug septyni tuo užsiimantys lietuviai.

Kokių žinių ir patirties reikia turėti norint dirbti šį darbą? Turbūt nepakanka tik gerai mokėti anglų kalbą ir žinoti vieną kitą populiarią mūsų autorių knygą vaikams?

– Manau, kad kuo literatūros agentas labiau visapusiškai išsilavinęs, tuo jam geriau sekasi. Šiame darbe taip pat praverčia mokėti kuo daugiau kalbų – nors visas pasaulis bendrauja angliškai, kai kurių redaktorių širdis lengviau pasiekti jų gimtąja kalba. Labai svarbūs ir geri komunikaciniai, diplomatiniai, derybiniai įgūdžiai. Be to, literatūros agento gyvenimas neatsiejamas nuo kelionių. Ir jei dabar įsivaizdavot saulėtą pajūrį ir gaivinantį kokteilį rankoje, turiu nuvilti: keliaujant į knygų muges jose praleidžiama visa diena, tad pasideginti laiko nelieka.

Asmeninio archyvo nuotr./Benas Bėrantas
Asmeninio archyvo nuotr./Benas Bėrantas

Kaip atrodo įprasta tavo darbo diena nuvykus į tarptautinę vaikų knygų mugę? Kiek jų per metus tenka aplankyti?

– Tarptautinės knygų mugės – tikras maratonas. Kasdien susitinku su penkiolika ir daugiau įvairių šalių leidėjų, redaktorių, kitų agentų. Po šių susitikimų dažnai vyksta oficialūs pobūviai ir vakarienės su partneriais. Ir taip tris ar keturias dienas iš eilės.

Praėjusį sezoną aplankiau dešimt knygų mugių visoje Europoje, taip pat vykau dar į penkias šalis susitikti su leidėjais. Ir iš tikro tai dar nėra daug palyginus su kai kuriais kitais agentais, kurie veikiausiai net lagamino nespėja išsikrauti, kai jau reikia vykti į kitą kelionę.

Ar literatūros agento darbas prasideda ir baigiasi tik mugėje?

– Mugių susitikimai man primena greituosius pasimatymus, kuriems reikia pasipuošti ir pasiruošti. Tuomet turi tik pusvalandį kaip įmanoma geriau pristatyti knygas ir niekada nežinai, ar užsienio leidėjai tik flirtuoja su viena ar kita knyga, ar iš tikrųjų ketina ją išleisti. Juos galima suprasti – per kelias dienas nuo viliojančių knygų gausos gali apsisukti galva, todėl daugelis apsisprendžia jau grįžę. Taigi darbas po mugės ne ką mažiau svarbus.

O kiek laiko dažniausiai praeina nuo kitų šalių leidėjo susidomėjimo konkrečia lietuvių autoriaus knyga vaikams iki jos pasirodymo užsienio kalba?

– Kai kurie redaktoriai ar leidėjai įsimyli knygą iš pirmo žvilgsnio, o su kai kuriais reikia ne kartą susitikti, vis pasakoti, kaip knygai sekasi Lietuvoje ir kitose šalyse, pateikti kuo daugiau konteksto ir naujų argumentų, kol galiausiai priimamas palankus sprendimas. O kada knyga pasirodo užsienio kalba, labai priklauso nuo paties leidėjo. Kai kurie mugėse knygas renkasi jau kitiems arba dar kitiems metams, kai kurie pasiryžę knygą išleisti čia ir dabar. Labai daug priklauso ir nuo knygos apimties, nes tekstinę išversti natūraliai trunka ilgiau nei paveikslėlių. Čia norėčiau paminėti Lietuvos kultūros institutą, kurio sėkminga veikla ir lietuviškų tekstų vertimų į užsienio kalbas skatinimo programa palengvina mano kaip agento darbą.

Praėjusį sezoną aplankiau dešimt knygų mugių visoje Europoje, taip pat vykau dar į penkias šalis susitikti su leidėjais.

Kaip atsirenki, kurias lietuvių autorių knygas vaikams siūlyti užsienio leidėjams? Kokio žanro kūriniai vaikams juos domina labiausiai ir kuriems prasimušti yra kiek sunkiau? O gal žanras tam įtakos visai neturi?

– Mano atrankos kriterijus paprastas – knyga pirmiausia turi patikti man pačiam. Juk jei ji nepalietė širdies, nepaliko pėdsako smegenų vingiuose ar neprivertė juoktis balsu, kaip galiu ją rekomenduoti kitiems? Patyrę užsienio redaktoriai iškart tai suuostų (šypsosi).

Aišku, ne visos mano atstovaujamos knygos turi vienodas galimybes būti išleistos užsienyje. Kadangi Lietuvoje turime ne vieną pasaulinio lygio iliustruotoją, lengviau sekasi paveikslėlių knygoms. Visgi nuo pat savo kaip agento karjeros pradžios maniau ir toliau manysiu, kad kiekviena knyga gali atrasti savo leidėją užsienyje ir tai tik laiko klausimas. Puikus pavyzdys – Jurgos Vilės ir Linos Itagaki knyga „Sibiro haiku“, pasakojanti iki skausmo lietuvišką istoriją, bet verčiama ar jau išversta į anglų, prancūzų, vokiečių, italų ir latvių kalbas.

Kurioje šalyje šiandien galima rasti daugiausiai lietuvių vaikų rašytojų knygų vietos kalba? O gal mūsų autorių kūrinių galima rasti ir labiau egzotiškuose kraštuose?

– Lietuvių rašytojų ir dailininkų kurtos knygos nukeliauja į vis daugiau pasaulio šalių. Jas jau skaito vaikai Prancūzijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Australijoje, Kinijoje, Taivane, Pietų Korėjoje, Kazachstane, Rusijoje, Turkijoje, Graikijoje ir dar daug kur. Galbūt nustebins, bet bene populiariausia šalis pastaruoju metu yra Rumunija, kurioje leidžiamos bent septynios lietuvių knygos vaikams.

Kurie lietuvių vaikų autoriai šiuo metu yra populiariausi užsienyje ir jų knygų yra išleista daugiausia?

– Knygų vaikams autorius ir dailininkas Kęstutis Kasparavičius yra neabejotinas rekordininkas. Jo knygos išverstos į daugiau nei 20 pasaulio kalbų! Kai kuriose šalyse Kęstučio populiarumas ne ką mažesnis nei Lietuvoje, o vaikai nekantriai laukia jo apsilankymo.

Asmeninio archyvo nuotr./Benas Bėrantas
Asmeninio archyvo nuotr./Benas Bėrantas

Lietuvoje kultine tapusi „Kakės Makės“ serija išleista trylikoje valstybių. Pastaraisiais metais daug dėmesio sulaukia Evelinos Daciūtės ir Aušros Kiudulaitės „Laimė yra lapė“, kuri skaičiuoja jau dešimt užsienio kalbų. Mano paties parašytos ir Vilijos Kvieskaitės iliustruotos knygos „Riešutortas“ ir „Baubaimė“ bus skaitomos šešiomis kalbomis, o jau minėta „Sibiro haiku“ – penkiomis, ir tai tikrai ne pabaiga. Itin didelės sėkmės visame pasaulyje sulaukė Monikos Vaicenavičienės knyga „Kas yra upė?“. Įdomu tai, kad šią knygą išleido ir jos užsienio teisėmis rūpinasi švedų leidykla, o vertimo teisės parduotos ir Lietuvai. Paminėti reikėtų ir Eleną Seleną, kuriančią erdvines knygas prancūzų leidyklai, kuri skleidžia lietuvės kūrybą po pasaulį.

Vis daugiau dėmesio tenka ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų literatūrai. Neseniai Undinės Radzevičiūtės romano „Kraujas mėlynas“ vokiškas leidimas tapo geriausia birželio mėnesio knyga Austrijoje, o Alvydo Šlepiko romaną „Mano vardas – Marytė“ taip pat geriausia mėnesio knyga pripažino britų dienraštis „The Times“. Pastaroji knyga išversta arba verčiama į anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų, italų, čekų kalbas. Undinės Radzevičiūtės knygos išverstos į anglų, vokiečių, italų, estų, latvių, rusų kalbas.

Tau tenka daug keliauti – skrydžių, būsto nuomos ir kitos išlaidos atsieina tikrai nemažai. Ar pačiam iš šio darbo įmanoma pragyventi?

– Šiuo metu literatūros agentu dirbu puse etato ir ateityje tikiuosi šią veiklą užauginti iki pilnos darbo dienos. Sulig kiekviena tarptautine muge semiuosi patirtį ir už visus autorius bei dailininkus džiaugiuosi, kai pavyksta surasti leidėją užsienyje. Žinoti, kad tavo dėka knyga keliauja po pasaulį pas skirtingų šalių vaikus yra nuostabus jausmas. Esu įsitikinęs, kad galiausiai visos pastangos atsiperka. (šypsosi)

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Dabar tu gali

Maistas