Sekite 15min Google
Literatūrinė fikcija dažnai kuriama iš realybės nuotrupų. Kurdami personažų psichologiją rašytojai beveik visada pasiskolina ką nors iš tikrų žmonių – kartais labai daug. Skandalas kyla tada, kai panašumas tampa pernelyg akivaizdus.
„El País“ primena, kad Evelyn Waugh romane „Sugrįžimas į Braideshedą“ socialinį karjeristą Rexą Mottramą sukūrė remdamasis Winstono Churchillio ministru Brendanu Brackenu, kurio pompastikos ir tuštybės rašytojas nemėgo.
O Trumanas Capote buvo dalies visuomenės atstumtas ir paniro į depresiją, kai romane „Answered Prayers“ atskleidė savo draugų – Niujorko aukštuomenės atstovių, vadintų „gulbėmis“ – paslaptis.
R.Cusk šią vasarą sukėlė panašią „literatūrinę išdavystę“ romanu „Life of M“, angliškai išleistu rugpjūčio 25-ąją. Kritikai jame beveik iškart atpažino Natalie Portman.
Romano herojė M kino karjerą pradeda atlikdama labai „Lolitos“ tipo vaidmenį. Jos motina reikalauja pašalinti sekso scenas. Tai primena N.Portman vaidmenį Luco Bessono filme „Leonas“ („Léon: The Professional“), kuriame aktorė būdama vos 11-os suvaidino Matildą – mergaitę, užmezgančią seksualizuotą santykį su žudiku.
M taip pat suvaidina baleriną – vieną svarbiausių vaidmenų savo karjeroje. N.Portman už vaidmenį filme „Juodoji gulbė“ („Black Swan“) pelnė virtinę apdovanojimų, tarp jų – „Oskarą“.
M dirba gerai žinomai kosmetikos bendrovei, o N.Portman yra „Dior“ ambasadorė. M gyvena Europos sostinėje, o N.Portman – Paryžiuje.
N.Portman, kuriai dabar 45-eri, yra ne tik aktorė, bet ir režisierė bei prodiuserė. Ji turi Izraelio ir JAV pilietybes, yra baigusi psichologijos studijas ir yra aistringa skaitytoja.
Aktorė anksčiau viešai reiškė susižavėjimą R.Cusk kūryba: į savo rengiamą knygų klubą buvo įtraukusi kelis rašytojos romanus, o 2024 metais dalyvavo viešoje diskusijoje apie R.Cusk kūrinį „Parade“.
N.Portman aplinka į romano pasirodymą reagavo susierzinimu ir nepasitenkinimu. Vis dėlto pati aktorė oficialiai šios istorijos nekomentavo. R.Cusk taip pat atsisakė kalbėti apie tai, ar būtent N.Portman tapo romano herojės M įkvėpimu.
„Skausmingas“ N.Portman portretas
Romane M vaizduojama kaip žmogus, nesugebantis sukurti tikro emocinio ryšio, įsitikinęs, kad „realybę galima sukonstruoti“. Ji įsitempusi, trumparegiška ir susvetimėjusi.
Kritikai pastebi paradoksą: esą R.Cusk dar kartą negailestingai pasinaudojo realiu žmogumi tam, kad galėtų rašyti apie save.
Pačioje romano pradžioje anoniminis pasakotojas M praneša ketinantis parašyti jos biografiją.
„Ir ką tu darysi? Išgalvosi?“ – atsako ji.
Knygos pabaigoje M priekaištauja autoriui, kad šis sukūrė „skausmingą“ jos portretą, kuriame ji vaizduojama kaip žmogus, „nesugebantis mylėti“.
Tačiau neįmanoma žinoti, ar romano pradžioje ir pabaigoje aprašytos situacijos iš tiesų atspindi kokį nors realų N.Portman ir R.Cusk pokalbį.
R.Cusk ir realių žmonių istorijos
59 metų Rachel Cusk gimė Kanadoje, tačiau būdama aštuonerių persikėlė į Jungtinę Karalystę. 2021 metais ji apsigyveno Paryžiuje.
Rašytoja turi daugybę gerbėjų ir yra pelniusi ne vieną apdovanojimą. Jos kūryba vis labiau tolsta nuo tradicinio romano – klasikinės realistinės literatūros elementai, tokie kaip siužetas ir personažai, joje traukiasi į antrą planą, o dėmesio centre atsiduria žmogaus patirtis ir pokalbiai.
„Nemanau, kad personažas (literatūroje – red.past.) dar egzistuoja“, – 2018 metais interviu „The New Yorker“ sakė R.Cusk.
Jos knyga „A Life's Work“, kurioje itin negailestingai aprašoma motinystė, sukėlė audringų reakcijų. Vėliau romanuose „Aftermath“ ir „Despojos“ ji aprašė savo skyrybas su fotografu Adrianu Clarke'u. Vieni kritikai šį tekstą vadino „moralinės disekcijos šedevru“, kiti – pernelyg dideliu autorės narcisizmu.
R.Cusk jau anksčiau yra sulaukusi grasinimų teisiniais veiksmais dėl pernelyg atpažįstamų realių žmonių portretų. Leidykla buvo priversta išimti iš prekybos ir sunaikinti pirmąjį jos knygos „The Last Supper: A Summer in Italy“ leidimą, nes joje aprašyti žmonės buvo pernelyg panašūs į asmenis, su kuriais rašytoja keliavo po Italiją.
Ar nutrūko N.Portman ir R.Cusk draugystė?
Žiniasklaida naująjį romaną pristato kaip galimos abiejų moterų draugystės pabaigos priežastį. Vis dėlto N.Portman aplinka anonimiškai tvirtino, kad jų ryšys buvo menkas ir niekada neperžengė profesinių santykių ribų.
„El País“ pabrėžia, kad net jei ši istorijos dalis nėra visiškai teisinga, ji skamba įtikinamai – ypač žinant ankstesnę abiejų moterų patirtį.
N.Portman jau yra turėjusi viešą ir gana audringą epizodą su kitu rašytoju. 2016 metais „The New York Times Style Magazine“ paskelbė jos elektroninį susirašinėjimą su amerikiečių autoriumi Jonathanu Safranu Foeriu. Laiškai netrukus tapo socialinių tinklų pajuokos ir memų objektu dėl tariamo abiejų pašnekovų pretenzingumo, kai jie diskutavo apie veganizmą, literatūrą ir judaizmą.
Šis epizodas galėjo tapti puikia reklama kitam Safrano Foerio romanui „Here I Am“, tačiau galiausiai literatūrinį kūrinį užgožė romantinės apkalbos.
O R.Cusk ir N.Portman tyla šįkart gali suveikti priešingai: kai literatūrinė drama nurims, susidomėjimas pačia knyga gali dar labiau išaugti.
