„The Guardian“ praėjusią savaitę skelbė 100 geriausių knygų sąrašą, kurį sudarė daugiau kaip 150 literatūros specialistų iš viso pasaulio. Kiekvienas iš turėjo atrinkti po 10 kūrinių, kurie pakeitė supratimą apie pasaulį, literatūrą ir rašymą. Lietuvių kalba yra išversta daugiau kaip 70 šiame sąraše esančių kūrinių, ir siūlome susipažinti, ką iš šios literatūros klasikos galite perskaityti ir lietuviškai, kada pasirodė šie vertimai ir kas knygas vertė.
98
Cormacas McCarthy „Kelias“
Šiurpi, egzistencinius potyrius atskleidžianti knyga pasakoja apie tėvo ir sūnaus kelionę po postapokaliptinę Ameriką. Tai ir pasakojimas apie tėvo ir sūnaus ryšį, ir apmąstymai apie santykį su pasauliu ir istorija, apie vilties paieškas, kai jos, regis, nėra. Šią knygą dar 2008 metais buvo išleidusi Rašytojų sąjungos leidykla, tačiau neseniai leidykla „Rara“ išleido naują jos leidimą su pataisytu Violetos Tauragienės vertimu.
97
Josephas Helleris „22-oji išlyga“
Šiame kūrinyje rašytojas su juoduoju humoru pasakoja apie Antrąjį pasaulinį karą, pastangas išgyventi, pasakojimas persmelktas cinizmu, absurdo jausmu. Tai istorija apie žmogiškumą ir karo beprotybę. Knygą 2002 metais išleido leidykla „Tyto alba“, vertė Vytautas Petrukaitis, vėliau šį kūrinį, kuris buvo ir ekranizuotas, perleido leidykla „Sofoklis“.
96
Juanas Rulfo „Pedras Paramas“
Meksikietis Juanas Rulfo išleido tik tris knygas, tačiau vien jau „Pedro Paramo“ užteko, kad jis būtų laikomas vienu reikšmingiausių visų laikų Lotynų Amerikos rašytojų, jį savo mokytoju vadino ir Gabrielis Garcia Marquezas. Tai pasakojimas apie keistą šešėlių, kuždesių ir paslapčių pasaulį, o pasakojimas vyniojamas taip, kad jam prigijo magiškojo realizmo pavadinimas. 2005 metais šią knygą išleido „Baltos lankos“, tačiau vertėja Jurga Katkuvienė neseniai vertimą iš naujo peržiūrėjo, koregavo, ir knygą perleido leidykla „Kitos knygos“.
93
Italo Calvino „Nematomi miestai“
Dar viena knyga šiame sąraše, kuri sulaukė kelių vertimų. 2006 metais šią knygą buvo išleidusi Rašytojų sąjungos leidykla, ir ji buvo tapusi retenybe, tačiau neseniai šį Violetos Tauragienės vertimą perleido leidykla „Rara“. Tai vaizduotės skrydžiai, sapniškos istorijos apie įsivaizduojamus miestus ir jų gyventojus, kaleidoskopiškas, išradingas pasakojimas, pasakiškas ir poetiškas.
92
Gustave‘as Flaubert‘as „Jausmų ugdymas“
Garsaus XIX amžiaus prancūzų rašytojo romanas pasakoja apie žmogaus tapatybės paieškas sudėtingoje tuometinėje Prancūzijos politinėje situacijoje, apie vidinę kovą siekiant išsaugoti idealus ir meilės istoriją. Knyga buvo išleista lietuviškai dar sovietmečiu, 1959 metais, vėliau Juozo Urbšio vertimą perleido dabar jau nebeegzistuojanti leidykla „Žaltvykslė“.
91
Vasily Grossmanas „Gyvenimas ir likimas“
Sudėtingo likimo knyga – šią knygą autorius leidyklai įteikė 1960 metais, tačiau sovietinė valdžia kūrinio ne tik neišleido, bet dar ir bandė sunaikinti rankraščius, tačiau to iki galo jiems įgyvendinti nepavyko, kūrinys išliko. Jame pasakojama apie Antrąjį pasaulinį karą, apie sovietinės ir nacistinės sistemos žiaurumus ir panašumus, apie bandymus sunaikinti žmogiškumo prigimtį. Šį monumentalų kūrinį 2022 metais išleido „Alma littera“, išvertė Sigitas Parulskis.
89
Ursula K. Le Guin „Kairė tamsos ranka“
Fantastinės literatūros klasika, išleista 1969 metais, tuo laiku laimėjusi svarbiausius šio žanro apdovanojimus. Joje ne tik pasakojama įtraukianti istorija, bet ir siekiama perteikti to laiko socialinius reiškinius, ji apibūdinama kaip intelektualus romanas, tad rekomenduojama ieškantiems ne tik nuotykio, bet ir idėjų. Leidykla „Kitos knygos“, pastaraisiais metais leidžianti nemažai šio žanro knygų, išleido ir „Kairę tamsos ranką“, knygą išvertė Anita Kapočiūtė.
88
Edgaras Lawrence‘as Doctorow „Regtaimas“
Šioje knygoje – XX amžiaus pradžios Amerikos atspindys, jos technologiniai, socialiniai kismai, imigracija. Kūrinyje autorius supina realius ir išgalvotus įvykius ir asmenybes. Knyga išleista ir lietuviškai – ją 1998 metais publikavo leidykla „Margi raštai“, o išvertė Vytautas Petrukaitis.
85
Han Kang „Vegetarė“
Nobelio premijos laureatės Han Kang knyga – šių laikų Pietų Korėjos alegorinis portretas. Sukrečiantis, kūniškumo ir socialines ribas tyrinėjantis kūrinys kalba apie pasirinkimus, apsėdimą, trapumą ir ekstremalius pokyčius. Į lietuvių kalbą šią knygą vertė Martynas Šiaučiūnas-Kačinskas, o išleido leidykla „Vaga“.
84
Patricia Highsmith „Talentingasis misteris Riplis“
„Talentingąjį misterį Riplį“, tikiu, daugelis žino iš filmo ar neseniai sukurto serialo, tačiau ekranizacijos yra paremtos šiuo kūriniu. Tai netradicinis psichologinis kriminalinis romanas, apdovanotas Edgaro Allano Poe premija. Sociopatinis portretas, knyga apie manipuliacijas, tapatybinį kismą, apie viliojantį turtingųjų pasaulį, į kurį slapta norima pakliūti. Knygą 2008 metais išleido leidykla „Alma littera“, o išvertė Dalia Judita Vabalienė.
83
Ernestas Hemingway‘us „Atsisveikinimas su ginklais“
Šiame kūrinyje E.Hemingway'us pasakoja apie Pirmąjį pasaulinį karą, jo beprasmybę, vyriškumą, draugystę ir meilę. Mirtis, pažeidžiamumas, absurdas ir meilė kaip išsigelbėjimas. Santūrus, trumpais, taikliais šiam autoriui būdingais sakiniais sudėliotas pasakojimas. Ši knyga sulaukė ne vieno leidimo, dar sovietmečiu ją išleido leidykla „Vaga“, ją vertė Gabrielė Bekerytė ir Romualdas Lankauskas, vėliau ji buvo perleista, taip pat ir kartu su kitu jo kūriniu „Fiesta“.
81
Thomas Mannas „Budenbrokai“
Vienas svarbiausių Thomo Manno kūrinių, už kurį šis rašytojas buvo apdovanotas Nobelio literatūros premija. Tai – kelių kartų šeimos istorija, jos pakilimas ir nuosmukis, to laiko visuomenės portretas, vokiečių miestelėnų gyvenimo būdo perteikimas, įtampų atspindys, autorius sugebėjo subtiliai kurti personažus. Knyga lietuvių kalba buvo išleista 1930 m., iš vokiečių kalbos vertė K.Karnauskas, vėliau ji buvo išleista1968 metais leidykloje „Vaga“, vertė Jonas Vaznelis, ją perleido leidykla „Jotema“.
80
Daphne du Maurier „Rebeka“
Daphne du Maurier savo kūriniuose apjungia skirtingus žanrus, ir šioje knygoje rasite detektyvo elementų, gotikinės nuotaikos, tai ir klasikinė meilės istorija, pasakojimas apie aristokratišką šeimą, dvaro gyvenimą. Apie dvarininką, kuris, mirus žmonai Rebekai, veda jauną merginą, tačiau Rebeka, pasirodo, nenori palikti savo vietos. Ši Romualdos Zagorskienės versta knyga sulaukė ne vieno leidimo, ją išleido ir „Alma littera“ „Pegaso kolekcijoje“.
76
Bramas Stokeris „Drakula“
Bramo Stokerio „Drakula“ – klasikinis siaubo romanas apie grafą Drakulą – laikomas vienu iš pamatinių šio žanro kūrinių. Atmosferinis, hipnotiškas, į šešėlių pasaulį nuvedantis pasakojimas nuolatos atgimsta įvairiais formatais, tad nenuostabu, kad pateko ir į šį sąrašą. Lietuviškai turime bent keletą jo leidimų, knygą vertė Kęstutis Šidiškis, o skaitytojai gali rinktis tarp leidyklų „Šviesa“ ir „Obuolys“ variantų.
73
W.G. Sebaldas „Austerlicas“
Vienas svarbiausių W.G.Sebaldo kūrinių laimėjo ir 15min metų knygų rinkimuose kaip geriausias verstinis grožinis kūrinys. Unikaliu stiliumi autorius pasakoja apie tamsiąją istorijos pusę ir tai, ką su mumis daro tos istorijos suvokimas. Šią knygą į lietuvių kalbą vertė Rūta Jonynaitė, išleido leidykla „Baltos lankos“, ir vertėja sakė, kad W.G.Sebaldui atrodė svarbiausia rašyti apie persekiojamas ir juodinamas mažumas, engiamas ir naikinamas ištisas tautas: „Jis turėjo galvoje visą žmonijos istoriją“.
70
Thomas Hardy „Džudas Nepastebimasis“
XIX amžiaus pabaigoje pasirodęs „Džudas Nepastebimasis“ buvo vertinamas kaip drąsus romanas, kalbantis apie socialinę nelygybę, seksualines normas, religijos įtaką. Čia pasakojama apie neturtingą vaikiną, norintį rasti savo vietą visuomenėje, tačiau nusistovėjusios normos vis sutrukdo jam tai padaryti. Knygoje svarbi ir meilės linija, kuri tampa iššūkiu tradicijoms. „Vagos“ Pasaulinės literatūros klasikos serijoje ši knyga pasirodė 1988 metais, ją išvertė Kristina Miliūnienė.
69
Fiodoras Dostojevskis „Nusikaltimas ir bausmė“
Vienas garsiausių Fiodoro Dostojevskio kūrinių, tyrinėjantis kaltės, atsakomybės temas. Rašytojas buvo puikus psichologas, sugebėjęs skvarbiai perteikti moralines dilemas. Knygoje pasakojama apie Raskolnikovą, nužudantį turtingą palūkininkę ir jos seserį. Kaltės jausmas užvaldo jaunuolį, iškeliant universalias gėrio ir blogio, atsakomybės už savo padarytus veiksmus dilemas, paliečiant ir visuomenės sąrangos temas. Lietuvių kalba ši knyga sulaukė daugybės leidimų, vienas jų pasirodė dar 1929 metais. Vėliau knygą leido „Vaga“, „Margi raštai“, „Obuolys“, leidimuose buvo Juozo Balčiūno vertimas.
68
Cormacas McCarthy „Kraujo meridianas“
Įspūdingai sukurtas literatūrinis pasaulis, kuriame – postapokaliptiniai pasažai, sunkiai suvokiamas žiaurumas, tai kelionė į pačią nakties, tamsos širdį, kartu apauganti kone mitiniais motyvais. Kažkas siaubingai paveikaus ir kartu nesuvokiamai poetiško slypi visame šiame sielos dykumos paveiksle. Šią daug dėmesio sulaukusią knygą išleido leidykla „Rara“, o išvertė Vidas Morkūnas.
67
Robertas Musilis „Žmogus be savybių“
Monumentalus veikalas – šioje knygoje susilieja fikcija, poezija, filosofija, tai su begaline erudicija parašytas kūrinys, pripildytas aforizmų, metaforų. Romanas, pasakojantis apie XX amžiaus pradžios Vieną, kruopščiai apskaičiuotas, čia struktūra ir ritmas kone matematiškai tiksliai atmatuoti, siužetinės linijos meistriškai, rafinuotai, grakščiai supinamos į bendrą knygos mikrokosmosą. Lietuviškas leidimas buvo pasirodęs dar 2004 metais leidykloje „Vada“ ir ilgainiui tapo tikra retenybe, kol galiausiai 2018 metais šį Teodoro Četrausko vertimą perleido „Sofoklis“.
66
Michailas Bulgakovas „Meistras ir Margarita“
Nemažai kas vadina šį kūrinį savo gyvenimo knyga, literatūra, pakeitusia suvokimą apie tai, ką galima perteikti kūryboje. M.Bulgakovas šioje knygoje sugebėjo aprėpti tiek daug: ir papasakoti apie sovietinę realybę, ir perteikti religinius aspektus, jis rašė giliai, su gausybe metaforų, užslėptų prasmių, o kartu ir su pašėlusiu humoru, fantasmagoriškai. O dar čia – ir laikui nepavaldi meistro ir Margaritos meilė. Lietuviškai ši knyga prabilo ne vieną kartą, buvo leista ne vienoje leidykloje: Algimanto Mikutos vertimus leido „Vaga“, „Trigrama“, „Jotema“.
65
Alice Walker „Purpuro spalva“
Pulitzerio premija įvertintas amerikiečių rašytojos kūrinys, skvarbiai perteikiantis XX amžiaus pradžios įtampas JAV. Tai istorija apie draugystę ir prievartą pietrytinėse JAV valstijose, kuriose tuo metu vyravo rasizmas. Knyga apie traumines patirtis, meilę ir norą žengti savo keliu. Kūrinys taip pat pelnė ir JAV Nacionalinę knygos premiją, pagal jį S.Spielbergas sukūrė filmą. Knygą 2023 metais išleido leidykla „Sofoklis“, išvertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė.
63
Zadie Smith „Balti dantys“
Ar įmanoma Vakarų pasaulyje atvykėliams iš kitų kultūrų išsaugoti savo etninę tapatybę? Ar galima pabėgti nuo praeities? Kaip surasti save šiame tiek daug galimybių ir kartu tiek daug būdų pražūti siūlančiame pasaulyje? Įstabiame Zadie Smith romane „Balti dantys“ šie klausimai neria į žaižaruojančią pynę, pasaulį, kuriame trijų kartų istorija perteikia šiuolaikinės multikultūrinės visuomenės sopulius. Z.Smith išgarsinęs romanas išėjo ir lietuvių kalba, jį išleido leidykla „Baltos lankos“, o vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė.
62
Chimamanda Ngozi Adichie „Pusė geltonos saulės“
„Pusė geltonos saulės“ pasakoja apie pilietinį karą Nigerijoje. Apie Biafros valstybę, kuri išbuvo vos trejus metus, karo košmarą, badą, tai, kas verčia vienus žmones išlikti stipriais ir sąžiningais net ir tokio siaubo akivaizdoje, apie valstybių cinizmą, saugant savo interesus. Ir visuomet prisimenant, kad žuvusieji per šį pilietinį karą – ne sausa statistika, o konkretūs žmonės, su savo nutrauktomis ar sulaužytomis istorijomis. Lietuvių kalba knygą 2012 metais išleido leidykla „Metodika“, vertė Jolanta Narkevičienė.
59
Kazuo Ishiguro „Neleisk man išeiti“
Rafinuotas, subtilus, elegantiškas pasakojimas apie žmogaus prigimtį, mirtį, prasmės pojūtį. Apie trapumą, draugystę, seksualumą ir laikinumą. Intelektualus, filosofiškas, įtraukiantis, verčiantis permąstyti kasdienybę, tarpusavio santykius – jaudinantis, iššaukiantis gausybę emocijų. Pagal knygą sukurtas ir didelio populiarumo sulaukęs filmas. Šią knygą vertė Jovita Liutkutė, išleido leidykla „Baltos lankos“.
58
J.M. Coetzee „Nešlovė“
Nobelio ir „Booker“ premijų laureato knyga – apie gėdą, atpildą, nešlovės kainą, rasizmą, moralines dilemas, įtampas Pietų Afrikos Respublikoje, prigimtį, socialines normas ir tai, kas formuoja mūsų pasaulėžiūrą. Kaip visuomet, šis rašytojas sugeba į tekstą įausti gausybę temų, kelia klausimus, kurie skaitytojui neleidžia jaustis patogiai. Šią knygą lietuvių kalba 2002 metais išleido leidykla „Vaga“, vėliau perleido leidykla „Sofoklis“, į lietuvių kalbą vertė Rasa Drazdauskienė.
57
Williamas Faulkneris „Triukšmas ir įniršis“
Amerikiečių klasikas į istoriją įėjo kaip ne vieno literatūros šedevru laikomo kūrinio autorius, tačiau būtent šią knygą jis pats vertino labiausiai. Knyga įspūdinga dėl savo žodyno, poetikos, sąmonės srauto plėtojimo. Knygoje jis supina JAV realijas su žmogaus prigimties analize, siekia sumegzti sąmonės ir pasąmonės mazgus, giliai nagrinėja psichologinius virsmus. Šią knygą 2003 metais išleido Rašytojų sąjungos leidykla, išvertė Violeta Tauragienė. Vėliau ją perleido „Lietuvos ryto“ leidykla, tuo metu publikavusi anksčiau išleistų knygų perleidimus.
56
Jane Austen „Mansfildo Parkas“
Anglų romanistė mokėjo grakščiai, elegantiškai perteikti savo laiko visuomenės, provincijos gyvenimą, pasakoti tai su lengvu humoru, skaitytojus sužavėjo meilės istorijomis. Meilės istorija ir šio romano centre – aštuoniolikmetė persikrausto pas savo dėdę į dvarą, kurio gyvenimą sujaukia čia atvykstantys Krofordai, įnešantys pavydo, aistrų ir intrigų. Šią knygą į lietuvių kalbą vertė Danguolė Žalytė, 2011 metais išleido „Alma littera“, vėliau ją perleido „Pegaso kolekcijoje“.
55
Virginia Woolf „Bangos“
Virginia Woolf apie „Bangas“ yra sakiusi, kad tai yra „romano ir pjesės hibridas“ arba „pirmoji knyga, parašyta mano pačios stiliumi“. Novatoriška pasakojimo forma, ištirpstančios menamo siužeto linijos ir begalinis akimirksnio monologas „banguoja“ nelyginant paveikslas dailininko drobėje, knygoje autorė ištrynė tai, kas įprasta tradiciniam romanui. Šią knygą lietuvių kalba išleido leidykla „Vaga“, o išvertė Emilija Ferdmanaitė.
54
Virginia Woolf „Orlandas“
Šis Virginios Woolf kūrinys neretai vadinamas šviesiausia jos knyga, vertintina ir kaip biografijos žanro parodija. Knyga ji kvestionuoja lyčių prigimtį, apmąsto tapatybinius virsmus. Tyrinėdama XVI – XX amžių laikotarpį ji perteikia tai, kaip keitėsi požiūris į vyrų ir moterų vietą visuomenėje, ji rašo apie laisvę ir kūrybiškumą. Lietuvių kalba pasirodė keli šios knygos leidimai – 2005 metais knygą išleido leidykla „Alma littera“, išvertė Irena Balčiūnienė, vėliau ją perleido „Obuolys“.
51
Elena Ferrante „Nuostabioji draugė“
Elenos Ferrante Neapolio saga pavergė literatūrinį pasaulį – autorė sukūrė įsimintiną dviejų draugių istoriją. Jų draugystę, gyvenimo kelių pasirinkimą, konkurenciją, kelią iš skurdo. Ir, žinoma, aprašė Neapolį, su visomis jo spalvomis, tapusį kone pagrindiniu knygos veikėju, o po šių knygų fenomenalios sėkmės turistai suplūdo į miestą, norėdami pakeliauti Elenos Ferrante keliais. Šią knygą išvertė Ieva Mažeikaitė – Frigerio, o išleido leidykla „Alma littera“.
49
Rohinton Mistry „Trapi pusiausvyra“
„Trapi pusiausvyra“ be pagražinimų atskleidžia Indijos realybę, tai neviltimi prisodrinta knyga, kartu liudijanti ir meilę pažeidžiamiausiems jos žmonėms. Pats autorius sako, kad pradėjęs rašyti knygą galvojo, jog tai bus nedidelės apimties romanas, tačiau vėliau istorijos ir personažai jo vaizduotėje tiek augo, kad galutinis kūrinys virto didžiulės apimties saga. Šį monumentalų veikalą kiek daugiau nei prieš dešimtmetį išleido leidykla „Tyto alba“, o išvertė Danguolė Žalytė.
48
Franzas Kafka „Metamorfozė“
Vienas nedaugelio kūrinių, kuris buvo publikuotas Franzui Kafkai dar būnant gyvam. Knygos centre jaunuolis Gregoras, kuris pabunda pavirtęs milžinišku vabalu. Šią transformaciją F.Kafka išnaudoja perteikti visuomenės atstūmimą, gėdą, kintantį santykį su realybe. Kaip ir kituose kūriniuose, rašytojas daro tai su įspūdinga vaizduote, grotesko pojūčiu. Šis kūrinys sulaukė gausybės interpretacijų – religinių, socialinių, psichologinių, jis buvo nagrinėjamas ir per tėvo ir sūnaus santykį. Leidykla „Periodika“ šios novelės leidimą publikavo dar 1988 metais almanache „Atodangos“, vėliau „Baltos lankos“ publikavo kartu su jo „Procesu“.
47
Williamas Makepeace`as Thaceray`us „Tuštybės mugė“
Tai ne tik garsiausias šio rašytojo romanas, bet ir vienas pamatinių XIX amžiaus kūrinių, knyga, vadinama vienu įspūdingiausių Europos realizmo pavyzdžių. Knygoje rašytojas perteikia aristokratinės visuomenės gyvenimą, sarkastiškai aprašo jos tuštybę, snobizmą, moralinį pakrikimą. Lietuvių kalba ši knyga buvo išleista dar sovietmečiu, 1957 metais. Vėliau ji buvo perleista – leidykla „Vaga“ publikavo kūrinį „Pasaulinės literatūros bibliotekos“ serijoje, Stasio Tomonio vertimas dar kartą atgijo, kai knygą 2021 metais perleido leidykla „Obuolys“.
46
Giuseppe Tomasi di Lampedusa „Gatopardas“
Tai – vienas reikšmingiausių praėjusio amžiaus kūrinių, klasika, kuri visuomet rekomenduojama norintiems suprasti Siciliją, jos istorinius virsmus. Poetiška, rafinuota, melancholiška istorija apie aristokratiją, jos pabaigą, apgaubiantis, įtraukiantis, nuostabaus pajautimo ir gelmės pasakojimas. Lietuviškai ši knyga buvo išleista dar prieš 20 metų, ją išleido leidykla „Vaga“, o išvertė Algimantas Vaišnoras, tačiau prieš kelis metus pasirodė ir naujas, labiau rekomenduojamas vertimas – knygą išvertė Lina Gaučytė, o išleido „Baltos lankos“.
45
Doris Lessing „Auksiniai užrašai“
Nobelio premijos laureatės Doris Lessing kūrinys, užimantis svarbią vietą feministinės, moterų emancipacijos literatūros kanone, nors pati rašytoja ir neigė, jog romaną rašė kaip moterų išsilaisvinimo iš primestų normų kūrinį. Knyga sudėliota iš daugybės sluoksnių – tai moters menininkės kelio ir pasirinkimų tyrinėjimas, asmeninės laisvės, seksualumo, politinio aktyvizmo atspindys, santykių su vyrais ir amžinų vidinių priešpriešų psichologinė studija. Įdomios struktūros ir galingo užmojo kūrinys. Knygą 2014 metais išleido leidykla „Vaga“, išvertė Aušra Stanaitytė-Karsokienė.
44
Jamesas Baldwinas „Džovanio kambarys“
Šiame kūrinyje centrinė tema yra savosios seksualinės tapatybės paieškos, tikrųjų troškimų susikirtimas su socialinėmis, kultūrinėmis normomis. Pasakojimas, pripildytas liūdesio, gėdos ir nuo pat pirmųjų puslapių jaučiamų tragizmo gaidų. Istorija apie laisvę ir savanorišką jos netekimą. Knyga, minint Jameso Baldwino 100 metų jubiliejų, pasirodė ir lietuvių kalba, ją išvertė Violeta Tauragienė, o išleido „Baltos lankos“.
42
Thomas Mannas „Užburtas kalnas“
Ambicingas Thomo Manno kūrinys, kurį autorius rašė beveik dešimt metų ir kuris dabar laikomas vienu svarbiausių XX amžiaus romanų. Jame autorius perteikė pirmosios amžiaus pusės Europos būklę, jos judėjimą savidestrukcijos link. Kartu tai ir idėjų, brendimo romanas, knyga paliečia esmines, universalias temas – gyvenimo ir mirties, senėjimo, netekties. Epochinis, fundamentalus kūrinys. „Užburtas kalnas“ lietuviškai buvo išleistas 1978 metais leidykloje „Vaga“, knygą išvertė Vytautas Petrauskas. Naujo leidimo teko ilgai laukti – tik 2018 metais kūrinį perleido leidykla „Odilė“.
39
Zora Neale Hurston „Jų akys žvelgė į Dievą“
1937 metais pasirodęs romanas, didesnio įvertinimo sulaukęs jau tik po rašytojos mirties. Knyga – apie moterų emancipaciją, rasizmą, norą išsilaisvinti, eiti savo keliu. Knygos veiksmas vyksta XX amžiaus pradžioje Floridoje – šešiolikmetė juodaodė Džeinė per prievartą ištekinama už baltaodžio vyro ir šeimoje neturi jokių teisų. Laimės jai neatneša ir antra santuoka, tačiau ji visgi nenustoja tikėti – galbūt visgi yra kelias į laisvę, į savuosius pasirinkimus, į tai, kad ji nebus tik vyrų trofėjus? Lietuvių kalba ši knyga pasirodė tik praėjusiais metais, ją išleido leidykla „Kitos knygos“, o išvertė Ina Rosenaitė.
38
Edith Wharton „Nekaltybės amžius“
Edith Wharton – pirmasis moters parašytas romanas, pelnęs Pulitzerio premiją. Kūrinyje tyrinėjama XIX amžiaus pabaigos Niujorko visuomenė, jos veidmainystė, komformizmas, snobizmas. Šiame fone autorė nagrinėja meilės trikampį, klausdama apie tai, kas svarbiau – prisitaikymas prie normų, ar rizikavimas ir ėjimas savo keliu, iš ko susideda laisvė, ką galima paaukoti vardan individualumo. Knygą lietuvių kalba pirmą kartą 2007 metais išleido leidykla „Svajonių knygos“, išvertė Dalia Juodaitytė.
36
Margaret Atwood „Tarnaitės pasakojimas“
Vienos garsiausių Kanados rašytojų knyga neretai lyginama su šiame sąraše taip pat esančiu George‘o Orwello kūriniu „1984-ieji“. Dar didesnį populiarumą rašytojai pelnė pagal šią knygą sukurtas serialas. Distopinis pasakojimas apie diktatūrą, patriarchalinę santvarką ir moterų išnaudojimą. Apie moteris, kurios čia atlieka tik reprodukcinę funkciją, valdžios veidmainystę ir galios santykius. Įtraukiančiai parašytas baugus romanas net ir praėjus 40 metų po pasirodymo išlieka labai aktualus. Lietuvių kalba knyga leidykloje „Baltos lankos“ pasirodė 2012 metais, 2019 metais buvo perleista, į lietuvių kalbą ją vertė Nijolė Regina Chijenienė.
35
Charlesas Dickensas „Didieji lūkesčiai“
Žinomiausias Charleso Dickenso romanas, kuriame pasakojama apie pameistrį našlaitį Pipą, svajojantį ištrūkti iš niūrios realybės. Jo svajonės netikėtai išsipildo, kai nežinomas žmogus jam palieka didelius turtus. Tačiau kas buvo tas žmogus, ar pavyks Pipui visgi pakilti socialiniais laiptais? Puikiai sukurtame siužete autorius tyrinėja ir rimtas temas: klasių struktūrą, moralines dilemas, atleidimą ir gėdą, to laiko švietimo, teisės aspektus. Lietuvių kalba ši knyga pasirodė 1996 metais leidykloje „Vaga“, ją vertė Virgilijus Čepliejus, 2000 metais „Alma littera“ išleido Edmundo Juškio vertimą, o 2018 metais „Alma littera“ pakartojo V.Čepliejaus vertimą.
34
Hilary Mantel „Vilko dvaras“
Su „Vilko dvaru“ prasidėjo Hilary Mantel pasakojimai apie Henriko VIII epochą, ir šios knygos nemažai prisidėjo prie naujo istorinių romanų žanro suklestėjimo. Trilogijoje ji įtikinamai pasakoja apie tą laikotarpį, perteikia tiek politinius, tiek socialinius aspektus, kuria spalvingus personažus, ir rašydama apie tuos laikus Hilary Mantel išties kalbėjo apie dabartines dienas. Ji tapo vienintele moterimi, pelniusia „Man Booker“ premiją du kartus. Lietuvių kalba šią knygą pirmiausia 2013 metais išleido leidykla „Metodika“, išvertė Gintaras Kaminskas, vėliau perleido leidykla „Sofoklis“.
33
Charlesas Dickensas „Deividas Koperfildas“
„Deividas Koperfildas“ nuolatos sulaukia naujų interpretacijų, ekranizacijų ir neretai vadinamas geriausiu Charleso Dickenso kūriniu, o ir pats rašytojas vertino kaip mylimiausią savo knygą. Joje pasakojama apie nepalūžtantį Deividą Koperfildą, kuris, nepaisant grėsmių, skausmo, visgi stengiasi išgyventi, neprarasdamas sarkazmo ir vis dar puoselėjantis viltį iš esmės pakeisti savo gyvenimą. Lietuvių kalba ši knyga buvo išleista dar 1953 metais, ją vertė Juozas Žakonis, 1994 metais vertimą iš naujo perleido „Mintis“, 2022 metais perleido leidykla „Obuolys“.
32
Arundhati Roy „Mažmožių dievas“
Tai – autorės meilės himnas Keralai, jos gamtai ir kultūrai, kuri pamažu nyksta. Skaidri, poetiška knyga, jos kalba lyriška, rafinuota, skaitant atrodo, kad išieškotas kiekvienas sakinys. Liūdesio šešėliu apgaubta knyga, kartu paliekanti ir svajingo grožio iliuziją. Kaip apibūdina jos vertėja, tai galima būtų netgi apibūdinti kaip tradicinę indišką melodramą, nevilties pliūpsnį. Knygą leidykla „Alma littera“ pirmą kartą išleido 1998 metais, vėliau perleido 2013 metais, knygą vertė Danguolė Žalytė.
30
Mary Shelley „Frankenšteinas“
„Frankenšteinas“ – siaubo, mokslinės fantastikos literatūros klasika, tai pasakojimas apie monstrą, kuris turi daugiau žmogiškumo nei jį sukūręs mokslininkas. Šiais laikais šio kūrinio idėjos apie žmogiškąją prigimtį, ribas tarp gėrio ir blogio, atsakomybę už savo kūrinius, norą peržengti ribas ir su tuo ateinančius pavojus aktualios labiau nei bet kada anksčiau. Šią knygą leidykla „Vyturys“ išleido dar 1995 metais, knygą vertė Irena Aleksaitė. 1998 metais knygą su Edmundo Juškio vertimu išleido leidykla „Alka“, 2013 metais „Baltos lankos“ perleido I.Aleksaitės vertimą, o visai neseniai „Baltos lankos“ ir vėl perleido šį vertimą.
29
Vladimiras Nabokovas „Blyški ugnis“
Žavingas, išradingas V.Nabokovo kūrinys. Metafikcija, slėpynės su skaitytoju, parodija, kruopščiai apgalvota literatūrinė dėlionė, sumanymas, skaitytoją priverčiantis ištisai klausinėti savęs, kokį žaidimą rašytojas čia žaidžia, kur prasideda realybė, o kur fikcija, kur čia yra autobiografiniai motyvai, kokias interpretacijas čia galima įpinti. Intelektinis rebusas, o kartu ir pasiutusiai linksmas kūrinys. Šią knygą prieš ketverius metus išleido leidykla „Rara“, vertė Laimantas Jonušys ir Kornelijus Platelis.
28
Fiodoras Dostojevskis „Broliai Karamazovai“
Kaip ir kituose savo kūriniuose, Fiodoras Dostojevskis „Broliuose Karamazovuose“ tyrinėja kaltės, laisvos valios problemas, iškelia sudėtingas moralines dilemas, knyga prisodrinta filosofinių, egzistencinių, psichologinių aspektų. Rašydamas apie Karamazovų šeimą jis tyrinėja kūniškumą, tikėjimą, moralinį nuopuolį, knyga įkvėpė ne vieną kartą rašytojų ir filosofų. Knyga lietuviškai buvo išleista dar 1960 metais, ją vertė Motiejus Miškinis, vėliau ji ne kartą buvo perleista – 1976, 1984, 1986 metais leidykloje „Vaga“, 2010 metais ją perleido „Margi raštai“, 2022 metais „Jotema“.
27
Franzas Kafka „Procesas“
Garsiausias Franzo Kafkos kūrinys, persmelktas absurdo, jį smarkiai paveikė paties rašytojo asmeninės patirtys. Knygoje pasakojama apie biurokratinį aparatą, apie niekaip nesibaigiantį teismo procesą. Tai – visuomenės susvetimėjimo alegorija, pasakojimas apie negalėjimą apsiginti nuo negailestingų procesų, beviltiškumo pojūčio perteikimas. Lietuviškai ši knyga ne kartą buvo leista – pirmą kartą 1981 metais leidykloje „Vaga“, kūrinį vertė Antanas Gailius, 1995 metais ta pati leidykla perleido kūrinį kartu su „Pilim“ ir novelėmis, 2004 metais knygą perleido „Baltos lankos“, šioje leidykloje vertimas dar kartą buvo pakartotas 2024 metais.
26
Miguelis de Cervantesas „Don Kichotas“
Vienas svarbiausių kūrinių pasaulinės literatūros istorijoje, – ekspertai teigia, kad būtent ši knyga davė pradžią naujam romanui, ji vadinama pirmuoju moderniu romanu, jos schemos buvo kartojamos kitų rašytojų, o simbolika ir personažai tapo nenuginčijama kanono dalimi. Kūrinys apie ryžtą, pasiaukojimą, beprotiškas idėjas, rašytojas sugebėjo rimtas mintis apjungti su riterių romanų parodija. Šis kūrinys turi ir ilgą lietuvišką vertimų istoriją – dar 1942 metais knygą išleido Valstybinė leidykla Kaune, išvertė Pulgis Andriušis. Kadangi P.Andriušis vėliau pasitraukė į Vakarus, sovietiniuose leidimuose nebuvo minima jo pavardė, o tik redaktoriaus Aleksio Churgino. Knyga buvo perleista 1950, 1959, 1965 metais. Iš naujo knygą vertė Valdas V.Petrauskas, šis vertimas leidykloje „Vaga“ pasirodė 1995 metais, vėliau jį ne kartą perleido leidykla „Alma littera“.
25
Vladimiras Nabokovas „Lolita“
Vladimiras Nabokovas „Lolitą“ vadino vienu mėgstamiausių iš savo parašytų kūrinių, ir knygą drąsiai galima vadinti garsiausiu jo romanu. Kūrinyje atskleista literatūros profesoriaus Humberto Humberto meilė paauglei Lolitai kūrinyje sulaukė kontraversiškų vertinimų ir vos pasirodžiusi kai kuriose šalyse net buvo draudžiama. Vėliau kūrinys tapo kultūros simboliu, jis buvo ne kartą ekranizuotas. Knygoje autorius kalba apie meilę kaip apsėdimą, konsumerizmą ir galios santykius, pažeidžiamumą. Lietuvių kalba ši knyga buvo išleista – pirmą kartą 1990 metais leidykloje „Vaga“, ją išvertė Sigita Papečkienė, vėliau ją perleido „Lietuvos ryto“ leidykla, 2021 metais – „Jotema“. Pats V.Nabokovas šią knygą parašė angliškai, vėliau išvertė į rusų kalbą, ir lietuviškas vertimas buvo iš rusų kalbos. Tačiau jau po kelių savaičių leidykla „Rara“ išleis Laimanto Jonušio vertimą – jis knygą vertė iš anglų kalbos.
24
Kazuo Ishiguro „Dienos likučiai“
„Dienos likučiai“ – meditatyvūs apmąstymai apie XX amžiaus pirmąją pusę, apie angliškąją kultūrą, o kartu ir apie esminius gyvenimo pasirinkimus, prarastas galimybes ir neišsipildymą. Pasakojimas lėtas, santūrus, su dideliu dėmesiu detalėms – tai viena iš rašytojo kūrybinių viršūnių. Šią knygą dar 2000 metais lietuvių kalba buvo išleidusi leidykla „Alma littera“, išvertė Mėta Žukaitė, rašytojui 2017 metais pelnius Nobelio literatūros premiją leidykla „Baltos lankos“ ją perleido.
23
Salmanas Rushdie „Vidurnakčio vaikai“
Būtent „Vidurnakčio vaikai“ pelnė Salmanui Rushdie literatūrinį pripažinimą, ir nemažai ekspertų mano, kad ji yra geriausia iš to, ką parašė šis autorius, už ją rašytojas gavo „Booker“ premiją (vėliau – ir „Bookerių Booker“ premiją, t.y. ji pripažinta geriausia knyga, per visą laiką įvertinta šiuo apdovanojimu). Knyga perteikia visus būdinguosius rašytojui bruožus – jis sugeba apjungti magiją, mitus, folklorą, stebina savo fantazijos polėkiais. Tai – rašytojo duoklė Indijai, jos kultūrai ir istorijai. Šią knygą dar 1999 metais išleido „Alma littera“, išvertė Danguolė Žalytė, vėliau perleido „Baltos lankos“.
22
Chinua Achebe „Sugriūva viskas“
Debiutinis Nigerijos rašytojo romanas, išleistas 1958 metais, iki šiol išlieka skaitomiausiu afrikiečių literatūros kūriniu, jo parduota 20 mln. egzempliorių. Knyga liudija Afrikos kultūros sudėtingumą, įdomumą, naikinantį kolonializmą, savojo identiteto išnykimą, o kartu kalba apie labai asmeniškus dalykus – apie valdžios siekį, apie konkurenciją, santykius su tėvais. Tai sykiu ir bendruomenės ir vieno žmogaus tragedija. Ši knyga lietuvių kalba buvo išleista dar 1966 metais, ją vertė Juozas Keliuotis, tiesa, tuo metu ji pavadinta „Ir prasidėjo griovimas...“. 2019 metais nauju pavadinimu ją išleido leidykla „Kitos knygos“.
21
Henry James „Moters portretas“
„Moters portretas“ – pasakojimas apie iš Amerikos į Europą atvykstančią Izabelę, kuri turi daug gerbėjų, tačiau atstumia juos, siekdama laisvės, nepriklausmomybės. Susiviliojusi santuoka, kuri turėtų jai tą laisvę duoti, ilgainiui ji supranta, kad tai tebuvo iliuzija. Tai apmąstymai, kas sudaro laisvę, kaip jos pasiekti, saviapgaulę, lemtingus sprendimus bei tai, kas daro gyvenimą išties prasmingu. „Moters portretas“ lietuvių kalba pirmą kartą išleistas 1991 metais „Vagos“ „Pasaulinės literatūros bibliotekos“ serijoje. Knygą išvertė Auksė Mardosaitė. Vėliau šį vertimą pakartojo leidykla „Alma littera“ – 2011 ir 2022 metais.
20
Emily Brontë „Vėtrų kalnas“
Literatūros klasika, kuri dabar išgyvena naują gyvenimą dėl pagal ją sukurto populiaraus filmo. Tai – tamsi meilės istorija, kurioje vietoje romantikos – apsėdimas, naikinanti aistra, kerštas ir priklausomybė. Gotikine atmosfera persmelktame kūrinyje jaučiami ir mistikos prieskoniai, tai iš to laiko idealizuotos meilės romanų smarkiai išsiskiriantis kūrinys, iki šiol darantis įspūdį destruktyvios jausmų galios perteikimu. Pirmasis knygos „Vėtrų kalnas“ leidimas pasirodė 1961 metais. Vėliau šį vertimą ne kartą perleido įvairios leidyklos: 1994 metais „Rosma“, 2010, 2018 ir 2020 metais „Alma littera“, šiais metais knygą perleido ir „Obuolys“. Knygą vertė Česlovas Rimkus.
18
Jane Austen „Įtikinėjimas“
„Įtikinėjimas" – Jane Austen pasakojimas apie meilės istoriją, temdomą socialinių, turtinių skirtumų, hierarchijos, autoritetų įtakos. Aprašydama kadaise nutrūkusias sužadėtuves ji klausia, ar galima jausmus atgaivinti iš naujo, ar įmanoma klaidas išaisyti, kaip meilę keičia emocinė branda ir gyvenimo patyrimas. Skirtingai nuo kitų jos romanų, šis apibūdinamas kaip melancholiškesnės nuotaikos, subtilesnis ir mažiau satyriškas. Ši Jane Austen knyga lietuviškai prabilo 2011 metais, kai ją išvertė Daiva Daugirdienė, o išleido „Alma littera“. Vėliau vertimas buvo pakartotas 2021 metais.
17
Gabrielis García Márquezas „Šimtas metų vienatvės“
Be šio romano pasaulio literatūra būtų visai kitokia, būtent Gabrielis García Márquezas išpopuliarino magiškąjį realizmą, jis buvo vienas iš pagrindinių Lotynų Amerikos literatūros bumo vėliavnešių. Šis kūrinys – tai pasakojimas apie mitiškąjį Makondą ir Beuendijų giminę, istorija parašyta su tokiu užmoju, vaizduote, magiškais prislietimais, kad galima šią knygą skaityti daugybę kartų atrandant vis kažką naujo. Kaip ir priklauso tokiai klasikai, knyga buvo ne kartą leista ir lietuviškai – ją dar 1972 metais išleido leidykla „Vaga“, vertė Elena Treinienė, vėliau Lietuvos fotomeninikų sąjunga, pasirodė leidimas, kuriame buvo bendras E.Treinienės ir Nijolės A.Petrauskienės vertimas, ne kartą naujus leidimus publikavo „Alma littera“, pasirodė ir naujas Valdo V.Petrausko vertimas.
16
George'as Orwellas „1984-ieji“
Pats rašytojas apie šią knygą yra sakęs: „1984-ieji“ yra literatūrinis apibendrinimas to, ką spėjau išsiaiškinti apie politiką ir tarptautinį politikos pasaulį“. Distopinis pasakojimas, kuris po parašymo niekada neprarado populiarumo – idėjos apie praeities perrašymą, Tiesos ministeriją, atminties ištrynimą, manipuliacijas daugiakalbe, valdžios despotizmą ir žodžio laisvės suvaržymus skaitomas iš naujo kylant grėsmei dėl totalitarizmo atėjimo. Šią knygą į lietuvių kalbą vertė Virginijus Čepliejus, dar 1991 metais ją išleido „Vyturys“, vėliau ji buvo perleidžiama, naujus leidimus publikuoja „Jotema“.
15
Hermanas Melville'is „Mobis Dikas, arba Banginis“
Vienas garsiausių visų laikų kūrinių, be kurio neapsieina panašūs geriausiųjų knygų sąrašai. Įspūdingas, pusiau realistinis, pusiau alegorinis kūrinys, talpinantis savyje gausybę metaforų, nuorodų, biblinių motyvų, čia – apmąstymai apie žmogaus vietą pasaulyje, apie gėrį ir blogį. Lietuviškai ši knyga pirmą kartą išleista dar 1971 metais, „Vagos“ leidime buvo Petro Želvio vertimas – tiesa, tai buvo sutrumpintas vertimas iš rusų kalbos. Vėliau, 1987 metų leidime jau buvo Irenos Balčiūnienės vertimas, o 2016 metais „Baltos lankos“ išleido knygą su nauju įvadu ir suredaguotu I.Balčiūnienės vertimu. Pasirodė ir specialių šio kūrinio leidimų – tarkime, „Nieko rimto“ išleido iliustruotą knygos variantą.
14
Virginia Woolf „Ponia Delovėj“
„Ponia Delovėj“ – dar vienas Virginios Woolf romanas, dabar laikomas modernizmo klasika ir smarkiai paveikęs visą praėjusio amžiaus literatūrą. Sąmonės srauto technika parašytame kūrinyje autorė atsisako tradicinio linijinio veiksmo, daugiausia jo vyksta ne išorėje, o viduje, tai filosofinis, egzistencinio nerimo pripildytas romanas, giliai nyrantis į psichologines gelmes, puikiai perteikiantis to laiko moters būseną, socialinius lūkesčius ir tuštumą. Poetiškai, muzikaliai parašytas, asociacijomis sukonstruotas kūrinys lieka vienu didžiausių paminklų kalbai ir jos grožiui. „Ponią Delovėj“ pirmą kartą 1994 metais išleido dabar jau nebeegzistuojanti leidykla „Žaltvykslė“, išvertė Violeta Tauragienė. Vėliau šį vertimą 2008 ir 2021 metais pakartojo leidykla „Alma littera“.
13
Jane Austen „Ema“
„Ema“ laikoma vienu brandžiausių Jane Austen kūrinių, kuriame ji išlaiko sau būdingą lengvą, humoristinę formą, subtilumą, grakštumą, tačiau paliečia ir gilesnes temas. Papročių komedijoje ji tyrinėja po aukštuomenės gyvenimo paviršiumi žiojėjančią tuštumą, kritikuoja statuso sureikšminimą, sustabarėjusias tradicijas. „Ema“ lietuvių kalba pirmą kartą pasirodė 1997 metais, kai ją išleido leidykla „Tyto alba“, išvertė Irena Jomantienė ir Milda Keršienė. 2010 metais tą patį vertimą pakartojo „Alma littera“, o 2017 metais Mildos Dyke vertimą išleido „Obuolys“.
11
Franzis Scottas Fitzgeraldas „Didysis Getsbis“
Vienas svarbiausių „džiazo amžiaus“ romanų, aprašantis laikotarpį, kurį pats rašytojas apibūdino kaip „stebuklų, meno, pertekliaus ir satyros amžių“. Laikas, kai Niujorkas nemiega, kai vakarėliuose liejasi alkoholis, mezgasi meilės romanai, prabanga tiesiog spindi. Tačiau ši išorė tik iliuzija, tik to, kitokio, gyvenimo ilgesys, o vizijos galiausiai išnyksta ryto šviesoje. „Didysis Getsbis“ lietuvių kalba pirmą kartą išleistas 1967 metais leidykloje „Vaga“, knygą išvertė Gražina Zobulienė, ir vėliau šį vertimą kartojo ne viena leidykla. 1995 metais kūrinį perleido „Andrena“, 2005 m. leidykla „Alma littera“, 2013, 2019 ir 2025 knygą perleido „Obuolys“.
10
Gustave'as Flaubert'as „Ponia Bovari“
Šis prancūzų literatūros klasiko kūrinys laikomas svarbiausiu jo darbu. Jo rašymo stilius pasižymi preciziškumu, kalba išgryninta. „Ponia Bovari“ pasakoja apie provincijos gydytojo žmoną, pasiilgusią aistros, prabangaus gyvenimo. Ji leidžiasi į nuotykius, tačiau supranta, kad jos iliuzijos pasmerktos žlugti. Autorius atskleidžia vartotojiškumą, miesčioniškumo tuštybę, neatitikimą tarp svajonių ir realybės. Beje, rašytojui dėl moralės įžeidimo buvo iškelta byla. Lietuvių kalba šis romanas pasirodė 1958 metais, ir nurodoma, kad vertimo autoriai yra Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė ir Juozas Urbšys. Išties tuo metu garsi rašytoja stengėsi parūpinti J.Urbšiui darbo – versti įvairius kūrinius iš prancūzų į lietuvių kalbą, ir pagrindinį vertimo darbą atlikdavo būtent J.Urbšys. Vėliau šis vertimas ne kartą buvo perleistas – 1993 metais ją išleido leidykla „Onė“, 2010 metais „Obuolys“, 2021 metais „Vaga“.
9
Jane Austen „Puikybė ir prietarai“
Vienas populiariausių visų laikų anglų romanų, meilės istorija, kurioje pinasi išankstinės nuostatos, intrigos, socialinio statuso ir klasiniai lūkesčiai, to laiko papročiai. Jane Austen skaitytojus pavergia elegantišku stiliumi, humoru, mokėjimu pasijuokti iš socialinių normų, gyvu, lengvai plaukiančiu pasakojimu, įsimenančiais personažais, o kartu ir to laikmečio socialinių problemų užgriebimu. Šią Jane Austen knygą lietuvių kalba 1997 metais išleido, o 2009 metais perleido leidykla „Charibdė“, išvertė Jūratė Juškienė. Šį vertimą 2020 metais pakartojo ir „Obuolys“. Yra ir kitas knygos vertimas į lietuvių kalbą – 2008 metais knygą su Romualdos Zagorskienės vertimu išleido, o 2015 metais pakartojo „Alma littera“.
8
Charlotte Brontë „Džeinė Eir“
1847 metais išleista „Džeinė Eir“ iki šiol išlieka viena paveikiausių meilės istorijų literatūroje. Tačiau ne tik tuo ne vieną skaitytojų kartą pavergė rašytoja – ji sugebėjo sukurti moters portretą, kuris labai skyrėsi nuo to laikmečio normų: pagrindinė personažė tvirtai išsako savo nuomonę, drąsi, sąmojinga, knygoje kalbama apie klasių skirtumus, moterų priklausomybę nuo vyrų. Rašytoja taip pat sugebėjo sukurti paslaptingą, slėpiningą atmosferą, perteikti Anglijos peizažą. 1957 metais šią knygą išvertė Juozas Subatavičius ir Marija Kazlauskaitė, išleido leidykla „Vaga“, itin populiarus buvo 1985-ųjų knygos perleidimas. 2007, 2011, 2016 metais knygą perleido leidykla „Alma littera“. Pasirodė ir dar vienas šios knygos vertimas – 1993 metais knygą išvertė Vytautas Karsevičius.
7
Levas Tolstojus „Karas ir taika“
Epiškas, monumentalaus užmojo kūrinys, kuriame pasakojama apie didelius istorinius įvykius ir žmogaus vietą juose. Knygoje rašytojas supina daugybę siužetinių linijų, kuria sudėtingus personažus, aprašo Rusijos aristokratijos gyvenimą, o taip pat detaliai nagrinėja mūšius, karo eigą. Tai ir pasakojimas apie moralinius sprendimus, ir apmąstymai apie karą, tai kas nulemia jo eigą, kokios jo priežastys ir pasekmės. Filosofinius, etinius, moralinius klausimus nagrinėjanti knyga. „Karas ir taika“ lietuviškai prabilo dar tarpukariu, kuomet 1937 metais knygą Kaune išleido „Šviesos“ knygynas, į lietuvių kalbą ją vertė Viktoras Jocaitis. Tas pats vertimas buvo perleistas ir 1949 metais, o vėliau jau „Vaga“ publikavo Eduardo Viskantos vertimą – 1959, 1968, 1978, 1983 metais. Knyga su tuo pačiu leidimu buvo perleidžiama ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę – „Karą ir taiką“ ne kartą perleido leidyklos „Vaga“ ir „Obuolys“.
6
Levas Tolstojus „Ana Karenina“
Meilės istorija, savyje talpinanti daugybę kitų temų. Aprašydamas Anos Kareninos meilės dramą, jis tyrinėja aistros ir visuomenės normų, tradicijų susidūrimą, konfliktą tarp pareigos ir jausmų, jis skvarbiai perteikia XIX amžiaus Rusijos gyvenimą. Puikus stilistas, psichologijos pajautėjas parašė knygą, kurią jis pats laikė pirmuoju tikru savo romanu – sakydamas, kad „Karas ir taika“ yra daugiau nei romanas, nes ten į grožinę literatūrą įjungti ir istoriniai faktai. „Ana Karenina“ lietuvių kalba pasirodė dar 1948 metais, tuomet kūrinį išvertė Pranas Povilaitis. Vėliau knyga buvo ne kartą kartota – 1958, 1966, 1973, 1983 metais. Knyga buvo perleidžiama ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę – knygą 2008, 2013, 2017 metais perleido leidyklos „Alma littera“, „Obuolys“, „Jotema“.
5
Marcelis Proustas „Prarasto laiko beieškant“
Vienas įsimintiniausių kūrinių literatūros istorijoje – septynių dalių ciklas, stebinantis užmoju, idėjų gausa, filosofiniu pagrindu, sugebėjimu skvarbiai perteikti aristokratų visuomenės saulėlydį Prancūzijoje. Rafinuotas, monumentalus, reikalaujantis skaitytojų laiko ir didelio dėmesio, tačiau apdovanojantis neįtikėtinais literatūriniais pojūčiais. Nepaisant iššūkių verčiant šią knygą, lietuviškai turime visą ciklą. Pirmasis pilnas leidimas buvo 1979 metais, kai „Vaga“ išleido pirmąjį tomą „Svano pusėje“ (vertė Aldona Merkytė), vėliau kitas dalis ėmė leisti leidykla „Alma littera“. Paskui perleidimus publikavo „Baltos lankos“, „Vaga“. Kitas dalis vertė Birutė Gedgaudaitė, Pranas Bieliauskas, Galina Baužytė-Čepinskienė.
4
Virgina Woolf „Į švyturį“
Vienas svarbiausių modernistinės literatūros kūrinių, o pati rašytoja „Į švyturį“ vadino geriausia savo parašyta knyga. Sąmonės srauto technika parašytas kūrinys siūlo skaitytojui savitą santykį su laiku, veiksmas čia persikelia iš išorės į vidų: nors įvykių čia nedaug, sluoksniai perkloja kitus sluoksnius, taip sukurdami ypatingą, hipnotišką santykį su tekstu, kuris tapybiškas, gelminis, niuansuotas. Kūrinys apie atmintį, trapumą, santykius šeimoje ir su gamta. Lietuvių kalba pasirodė du šios knygos vertimai ir leidimai. 2011 metais kūrinio vertimą išleido leidykla „Vaga“, išvertė Laimantas Jonušys, 2012 metais knygą išleido leidykla „Versus aureus“ su Mildos Keršienės-Dyke vertimu.
3
Jamesas Joyce'as „Ulisas“
Unikali knyga, talpinanti savyje ištisus pasaulius, aprėpianti laikotarpį nuo antikinių laikų iki rašytojo gyvenamojo laikotarpio, įsiviedžianti skaitytoją į intelektinius viražus, talpinanti savyje kone visus žmogiškosios buities ir būties aspektus. Knyga, suformavusi moderniosios literatūros pagrindus, vienas labiausiai aptariamų kūrinių pasaulyje, kūrinys, be kurio šiuolaikinė literatūra būtų visiškai kitokia. Kūrinio ištraukų vertimus dar 1968 metais žurnale „Pergalė“ skelbė Tomas Venclova, tačiau lietuviškojo vertimo reikėjo palaukti iki 2003 metų, kai pasirodė pirmoji dalis, o 2005 metais – antroji. Knygą vertė Jeronimas Brazaitis ir Saulius Repečka. Vertimas buvo tapęs retenybe, ir 2015 metais knygas perleido Rašytojų sąjungos leidykla.
2
Toni Morrison „Mylima“
Nobelio premijos laureatės Toni Morrison knyga „Mylima“ vadinama vienu svarbiausių kūrinių vergovės, rasizmo tema. Joje pasakojama apie iš vergijos pabėgusią Sitę, kuri kartu su dukra bando pradėti naują gyvenimą, tačiau praeities šešėliai taip lengvai nepalieka. Sukrečiantis kūrinys pasakoja apie pasiaukojimą, meilę, nepakeliamą kančią, randus, visam laikui sužalojančius sielą, ir viltį. Autorė sugebėjo įtikinamai perteikti laikmetį ir potraumines vergijos aukų būsenas, pasakojimą perteikė su magiškojo realizmo poskoniais. Knygą 2000 metais išleido „Vaga“, išvertė Lilija Vanagienė, 2021 metais kūrinys buvo perleistas.
Pirmojoje vietoje šiame sąraše esančio George Elliot romano „Middlemarch“ lietuvių kalba kol kas nėra, tačiau artimu metu kūrinio vertimą išleis leidykla „Alma littera“.
