Šis pokalbis su leidyklos „Tyto alba“ savininke ir direktore, Lietuvos leidėjų asociacijos valdybos nare ir ilgamete Vilniaus knygų mugės organizatore Lolita Varanavičiene – apie atsakingą knygos pasirinkimą ir tvarumą.
– Knygų mugė tapo vienu svarbiausių kultūrinių renginių Lietuvoje, pritraukiančiu tūkstančius skaitytojų. Ji daugelį vilioja ne tik naujausiomis knygomis, bet ir susitikimais su autoriais bei diskusijomis. Ką jums asmeniškai reiškia Knygų mugė ir kaip jūs ją pati matote?
– Knygų mugė reiškia labai daug, nes 25–eri metai yra ilgas laikas ir žmogaus gyvenime. Todėl visada vasario mėnesiui artėjant pradedi jaudintis, ar pavyks, ar žmonės susirinks, ar kryptis, kurią mugė yra priėmusi nuo pat pirmosios mugės, t.y. knygos visiems, renginiai visiems, pasiseks.
Kiekvienas žmogus čia turi rasti savo knygą, savo renginį. O mugė man reiškia labai daug, tai didelė mano gyvenimo dalis ir aš labai džiaugiuosi, kad turime ne tik knygų pasaulio reiškinį, bet turime ir tokį visuomeninio gyvenimo reiškinį, nes kurgi daugiau galima diskutuoti apie problemas? O gyvename laikais, kai tų problemų tikrai netrūksta.
Ir priminsiu, kad garsiausia šių metų mugės viešnia Anne Applebaum įspėja, kad mes įeiname į chaoso epochą, tai apie tai irgi buvo kalbama. Bet, kita vertus, juk veikė ir vaikų knygų salė, ir daugybė romanų, ir detektyvų mėgėjų susitinka su nepaprastai garsiu ir mylimu autoriumi. Tad man atrodo, kad mugė tikrai veikė pilna koja, o mane džiugina jos augimas kiekvienais metais – ne tik į plotį, bet ir į gylį.
– Kaip jau minėjote, Knygų mugė vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kaip ji keitėsi bėgant metams?
– Tie pokyčiai yra tiesiog grandioziniai. Keitėsi ne tik pati mugė, bet keitėsi ir knygų pasaulis. Šiandien nieko nestebina, kad mugės metu kalbama ne tik apie popierinę knygą, bet ir apie audioknygas, kurios sparčiai populiarėja visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Knygų leidžiama tikrai daug, stiprėja lietuvių autoriai.
Priminsiu, kad šių metų Jurgos Ivanauskaitės premijos komisijai buvo pateikta 17 puikių lietuviškų knygų. Tai yra tikrai gausus derlius. Tai, kad lietuvių autoriai puikiai konkuruoja su vertimais ir sutraukia mugėje tokias pačias gausias sales, kaip ir patys žymiausi užsienio svečiai, negali nedžiuginti, nes juk galutinis kalbėjimo apie knygą ir knygos tikslas yra lietuvių kalbos išsaugojimas.
-
Vilniaus knygų mugė įsibėgėja: kurios knygos šiemet populiariausios?
-
Ovacijomis pasitikta Svetlana Aleksijevič: „Nenuspėjamame pasaulyje vilties galime semtis vieni iš kitų“
-
Štai kas tapo 2024-ųjų kūrybiškiausia knyga
-
„Solidarumo“ legenda A.Michnikas – apie kalėjime parašytas knygas ir džiaugsmą dėl Lietuvos
-
15 klausimų apie literatūrą iš Knygų mugės protmūšio: kiek atsakysite?
-
Vilniaus knygų mugė 2025: pasiekimai, skaičiai ir tendencijos
– Ar sakytumėte, kad ir patys leidėjai bei skaitytojai keitėsi kartu su muge?
– Taip, knygų mugė pati augo, bet tikrai augino visą sektorių ne tik skaitytoją, todėl, kad kiekvienais metais pasirodo galybė naujų knygų ir tikrai kartelė nėra nuleidžiama. Mes einame koja kojon su pasauline rinka, visos pasaulinės naujienos tikrai neilgai trukus atsiranda lietuviškai, o kartais netgi lietuviškas leidimas aplenkia didžiąsias kalbas, todėl, kad jau įgudome versti ne iš popierinės knygos, o iš rankraščių.
Keitėsi leidybos pasaulis, keitėsi skaitytojai, o Knygų mugė mokė mus skaityti pačia plačiąja prasme. Skaityti, be abejo, visi mokame, bet suprasti kūrinį, permanyti jį, kaip sakė Martynas Mažvydas. Knygų mugė visada mokė, o leidėjus ji privertė išmokti gerai moderuoti, atsirinkti knygas, kurias įsileisti pagal tam tikrus kriterijus, labai jausti rinką, labai sekti, žiūrėti, kas ateina pasaulyje, kas yra aktualu. Tai 25–eri metai pamokų.
– Knygų mugė nėra tik knygų pardavimas, tai tarsi mūsų kultūros ir kalbos išsaugojimas. Tačiau daugelis skaitytojų pripažįsta, kad mugė skatina impulsyvų pirkimą – aplinka tokia įkvepianti, kad norisi pirkti daugiau, nei iš tikrųjų spėjame perskaityti. Kiek, jūsų nuomone, Knygų mugėje vyrauja impulsyvumas, o kiek – apgalvoti knygų pasirinkimai?
– Impulsyvų pirkimą galėčiau suprasti kaip tokią situaciją: žmogus nuėjo į renginį, pamatė gyvą autorių, įsimylėjo ir tada tikrai nori autografo. Tai tokių atvejų tikrai esama ir aš nemanau, kad tai kažkas blogo, nes jeigu patiko autorius, tai knygą tikrai perskaitysi.
O to impulsyvaus pirkimo arba to ekonominio taupymo laikai tikrai praėję. Tas buvo pirmoje knygų mugėje, kai knygą buvo galima nusipirkti tik knygyne, nes nebuvo nei internetinių knygynų platformų, nei knygų mainų, nei naudotų knygų. Tai tada iš tiesų įeina tai, kad knygos yra pigesnės negu knygyne.
Šiandien pirkėjas yra visiškai kitoks ir to impulsyvaus pirkimo, išskyrus tą mano minėtą atvejį, kai perkama dėl autografo, tikrai yra nedaug. Ką daro šiandieninis pirkėjas? Jis pirmiausia paima telefoną, pamatęs knygos kainą, pasitikrina, kiek knyga kainuoja daugybėje pardavimo vietų ir tada sprendžia, jam reikia tos knygos, ar ne.
Ir apskritai žmonės turi tam tikro atsargumą pirkdami knygas ir priežastys yra aiškios. Knygų nėra kur laikyti, knygos tikrai nėra pigios ir to tokio sąmoningo pirkimo aš tikrai matau daug daugiau negu pirmųjų Knygų mugių metais.
Jeigu jau sužavėjo autorius ir stovime ilgą laiką eilėje prie autografo, tai čia, aš manau, jau tokia mugės atributika.
– Tačiau dažnai knygų pirkimas būna tarsi emocinis, skaitytojai perka ne tik dėl turinio, bet ir kartais dėl dizaino, populiarumo, ar socialinio spūdimo, tai yra kitų žmonių rekomendacijų.
– Aš manau, kad egzistuoja tokios skaitytojų kraujo grupės. Būna knygų, kurios visiems labai patinka, o tai yra tikrai ne tavo knyga ir ta sąvoka, kad tai ne man, gali būti susijusi su daugybe dalykų. Su žmogaus individualia gyvenimo patirtimi, amžiumi, išsilavinimu, o šiandien tas reklaminis srautas į tai labai retai atsižvelgia. Tai gali būti, kad mes tampame didelės, kaip mes vadinam – feisbukinės, reklamos aukomis ir nusiperkame knygą, kuri tikrai ne mūsų kraujo grupės. Bet kaip apsisaugoti nuo to?
Šiais laikais yra galimybės bent jau apie vertimus – ir apie jų vertę, ir apie knygą, pasiskaityti internete prieš ją įsigyjant ir bandyti nustatyti, ar tai tavo kraujo grupė, ar ne. Rizika visuomet yra, bet kita vertus, aš manyčiau, kad apsisaugoti nuo tokių emocinių pirkinių tikrai šiais laikais yra įmanoma.
– O ką daryti žmonėms, kuriems tiesiog nepavyksta, jie ateina į Knygų mugę ir nori pirkti vis daugiau ir daugiau, nes mato reklamas, leidyklų rekomendacijas? Kaip manote, gal pačios leidyklos ir knygų pardavėjai skatina impulsyvų pirkimą? Ar kaip tik jie stengiasi ugdyti sąmoningą skaitytoją?
– Aš sunkiai įsivaizduoju, kad leidyklos stende stovėtų leidėjas ir sakytų: „Tik nepirkite šitos knygos, ji ne jums.“ Sunkiai įsivaizduoju tokį tarpusavio bendravimą. Vis dėlto, man atrodo, per 25–erius metus skaitytojai jau įgudo atsirinkti ir praktika rodo, kad kartais ir labai energingai reklamuojamos knygos yra santūriai perkamos, nes tiesiog žmonės atsirenka, paskaito, nusistato, ar šita knyga tau tikrai reikalinga.
Ir primenu, kad šiandien yra tikrai aktyviai veikiančios tos antrinės knygų platformos, kai knygų ieškoma ir jau iš antrų rankų, knygos perparduodamos. Tai tikrai yra galimybė, jeigu jau tapote auka to emocinio pirkimo, tą knygą paleisti į antrą gyvenimą ir kažkam galbūt ji bus pati ta.
– Prieš tai minėjote, kad vis populiaresnėmis tampa skaitmeninės arba audio knygos. Kokia Jūsų nuomonė apie šiuos formatus ir ar jie gali pakeisti popierines knygas?
– Šiandien mes visame pasaulyje išgyvename audio knygų klestėjimo laiką ir Lietuvoje pati tokia didžiausia platforma „Audioteka“ teigia, kad jų augimas yra tikrai labai ženklus. Įdomu yra tai, kad klauso knygas mieliau vyrai nei moterys, o, kaip žinome, popierinių knygų pirkėjos visame pasaulyje yra daugiau moterys nei vyrai. Tai vadinasi, vyrams tas garsinis formatas yra labai priimtinas.
Aš manau, kad garsinių knygų populiarumą lemia ir pasikeitęs gyvenimo būdas, kai mes labai daug keliaujame, labai ilgai vairuojame, einame sportuoti ir netgi tvarkydami buitį nenorime švaistyti laiko nieko negaudami dvasiškai. Tai ausyje esantis įrenginys, kuris jums transliuoja knygą yra nuostabi išeitis.
Audio knygos ir toliau populiarės, mažindamos popierinių knygų tiražus, kurie lyginant su 2000–aisiais metais tikrai yra mažėjantys. Aš nematau čia nieko blogo, nes juk svarbiausia mes kalbame apie turinį, apie tai, kad žmogus bet kokiu būdu jį priėmęs, ar girdėdamas, ar žiūrėdamas į jį skaitmeninio įrenginio ekrane, jis vis tiek gauna turinį.
Tai leidėjo misija yra nė kiek nesumenkusi, nes leidėjas atsako ir kuria turinį. Kas kita, kad leidėjams mažėjantys tiražai vis labiau suvaržo rankas ir atima galimybę leisti sudėtingesnes dideles knygas, kurios vis dažniau nebeatsiperka.
Tai leidėjo misija yra nė kiek nesumenkusi, nes leidėjas atsako ir kuria turinį.
– Dar viena iš alternatyvų impulsyviam pirkimui – naudotų knygų prekyba ir tokie knygynai. Daugelyje pasaulio šalių tokie knygynai bei knygų mainų sistemos yra gana populiarios, jos skatina tvaresnį knygų vartojimą. Lietuvoje tokių iniciatyvų taip pat yra, bet jos dar nėra taip plačiai paplitusios. Kas, Jūsų nuomone, lemia šį skirtumą?
– Aš manau, čia yra tik laiko klausimas, kada visi mes įgusime nelaikyti ne savo knygų dvasine prasme namuose, nes tikrai gyvename vis mažesniuose būstuose, nenorime apsikrauti daiktais, suprantame, kad daiktai turi tarnauti ne vieną kartą. Šitos platformos (skaitmeninių ir audio knygų) ateityje labai populiarės ir dabar jos Lietuvoje veikia pakankamai aktyviai.
Paradoksas yra tas, kad kai pati leidykla, mūsų konkrečiai leidykla („Tyto alba“), pristinga kažkokios knygos, mes taip pat perkame iš Sena.lt.
– Ar galėtų Knygų mugė taip pat skatinti tvaresnį požiūrį į knygų vartojimą? Galbūt daugiau įtraukti tuos naudotų knygų knygynus, o galbūt jau jie yra pakankamai, jūsų namuose, įtraukiami?
– Taip, vadinami Bukinistų pasažai Vilniaus knygų mugėje jau yra, tai yra graži tradicija, yra daug žmonių, kurie domisi tomis knygomis, kažkieno perskaitytomis. Ateityje mes galėtume galvoti apie to išplėtimą ir žmonėms tai būtų patrauklu, nes čia yra ir žemesnės knygų kainos.
Bet kadangi Knygų mugės erdvės nesutalpina naujienų, tai, deja, senienos turėtų šiek tiek luktelėti arba atsikelti į kažkokias papildomas patalpas, kurių šiuo metu nėra.
– Nors antikvariniai leidiniai dažnai laikomi kultūrine vertybe, kasdieniai skaitytojai vis tiek mieliau renkasi naujas knygas. Ar jūsų nuomone šis požiūris keičiasi?
– Prie klasikos vis tiek grįžtama ir galbūt būtent klasikos ieškoma labiau bibliotekose ir tose mūsų jau minėtose perskaitytų knygų platformose, bet mes gyvename ypatingai dinamiškame pasaulyje ir aš nemanau, kad mums galėtų kažką svarbaus apie tą pasaulį pasakyti knygos leistos prieš du šimtus metų. Jos kalba lygiai tą patį apie mūsų žmogišką prigimtį, bet vis dėl to laikas uždeda savo antspaudą.
Šiandien egzistuojančios visuomenės problemos, kai visuomenės tarsi soti, bet vis tiek nelaiminga ir turinti didelių psichologinių problemų, šiems dalykams aptarti ar juos bandyti spręsti reikia naujo tipo knygų.
Tai štai dėl ko žmonės ieško naujai leidžiamų knygų. Kita vertus, šitas geopolitinis visumas, kurio liudininkais ir dalyviais šiandien esame, taip pat reikalauja naujų geopolitinių vertinimų, kurie keičiasi tiesiog sulig kiekviena diena. Ir paradoksas yra tas, kad knyga išleista vakar ir aptarianti pasaulio sampratą, rytoj jau bus pasenusi.
– Kodėl yra svarbu pirkti ne tik naujas knygas, bet ir jau naudotas?
– Pirma, tai yra tas pats tvarumas, dėl kurio mes visi turbūt šiandien rūpinamės ir kurį puoselėjime. Antra, tai yra kaina, nes tos knygos yra pigesnės. Trečia, na aš tik įsivaizduoju, kad tos knygos nėra, kažkaip suplėšytos, be puslapių. Mes vaikštome į dėvėtų drabužių parduotuves ir ten kažko ieškome, ten kažką randame. Taip pat ir su knygomis.
– Ar tos knygos yra vertingesnės nei naujos knygos?
– Šiose platformose labai greitai atsiduria ir knygos išleistos praeitą savaitę, nes yra skaitytojų, kurie praryja knygą per naktį ir jau rytojaus dieną, jai tebesant visiška naujiena ją pardavinėja. Taip kad ten galima rasti labai šviežių dalykų.
Nereikia suprasti, kad dėvėtų knygų platforma pardavinėja tik sovietmečiu leistas knygas. Jūs ten galite rasti beveik tą patį, ką pardavinėja knygynai, tiek internetiniai, tiek fiziniai, tik tai kita kaina.
– Daugelis mūsų esame grįžę iš mugės su krūva knygų, iš kurių tik dalį vėliau iš viso atsiverčiame. Kokie principai galėtų padėti žmonėms rinktis atsakingiau ir sąmoningiau?
Žmogus pavarto knygą ant mūsų prekystalio, pasikalba su konsultantu, nusistato tą savo „kraujo grupę“ ir santykį su ta knyga, bet jos neperka. O parėjęs namo užsisako ją internetu.
– Čia turbūt reikėtų palikti namuose banko kortelę, tai turbūt vienas patarimas, juokais tariant, o antra, aš nemanau, kad tai yra didelė problema. Mes (leidykla „Tyto alba“) tikrai 25–erius metus stebime ir matome tuos žmonės. Pirkimas yra kur kas atsargesnis ir kiekvienais metais jis darosi vis labiau atsargesnis.
Dažnesnis kitas atvejis, kai žmogus pavarto knygą ant mūsų prekystalio, pasikalba su konsultantu, nusistato tą savo „kraujo grupę“ ir santykį su ta knyga, bet jos neperka. Jis parėjęs namo užsisako ją internetu. Tai čia yra absoliučiai dažna praktika.
– Pati Knygų mugė galėtų taip pat tapti ne tik naujų ar naudotų knygų pardavimo vieta, bet ir diskusijų apie atsakingą vartojimą platforma. Ar, Jūsų nuomone, ji galėtų daugiau dėmesio skirti tvariai knygų kultūrai?
– Manyčiau, kad taip ir tai galėtų būti dalis tokios galbūt didesnės, platesnės diskusijos, kuri galėtų vadintis „Knygos keliai“. Kaip ji keliauja, kaip tas vienas egzempliorius, kurį išleidžia leidėjas, nueina ilgą kelią, per keletą namų, keliolika rankų. Apie tai reikėtų šnekėti. Kaip tas pats turinys virsta keliomis formomis.
Priminsiu, kad jau šiandien yra kalbama yra „Easy Reading“ judėjimą, tai yra knyga, kuri yra adaptuota žmonėms turintiems skaitymo arba suvokimo negalią. Tai čia yra tie patys knygos keliai. Apie tai jau buvo kalbama knygų mugėje, bet galbūt ateityje reikėtų prie to vėl sugrįžti. Tikrai pritarčiau tokiai diskusijai.
