Dabar populiaru
Publikuota: 2018 balandžio 11d. 15:12

Londono knygų mugėje prisiminta ir Rūtos Vanagaitės istorija bei Kremliaus „troliai“

Susitikimo akimirka 15min iš Londono
15min nuotr. / Susitikimo akimirka

Trečiadienis Londono knygų mugėje prasidėjo diskusija „Skęstanti Europa? Europietiški pasakojimai pokyčių laikais“, kurioje dalyvavo ir du lietuvių rašytojai – Tomas Venclova ir Kristina Sabaliauskaitė.

Viena iš šiame pokalbyje paliestų temų – šiais pokyčių laikais kai kuriose šalyse atsirandantis valdžios noras apriboti tai, kokios temos, kokia informacija gali būti skelbiama. Renginio vedėja priminė, kad Lietuvoje siūlomos vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisos, kuriomis būtų numatoma drausti prekybą prekėmis, kuriomis iškraipomi Lietuvos istoriniai faktai, menkinama Lietuvos istorija, nepriklausomybė.

K.Sabaliauskaitė sakė esanti tikra, kad šios pataisos nebus įgyvendintos, tai yra kai kurių politikų atsakas į Rusijos bandymus naudoti faktų interpretavimus, švelniąją galią. Tačiau, rašytojos įsitikinimu, tai yra „naivus būdas tam pasipriešinti“, o teisėtvarka ir politikai neturėtų reguliuoti to, apie ką galima rašyti. „Mes patys esame pajėgūs savireguliacijai“, – Londono knygų mugėje sakė K.Sabaliauskaitė.

Mes patys esame pajėgūs savireguliacijai.

Tačiau T.Venclova prisiminė neseniai įvykusią istoriją su Rūta Vanagaite, kurios knygos po jos pareiškimų apie Adolfą Ramanauską-Vanagą buvo išimtos iš prekybos. T.Venclova tai įvertino kaip tam tikrą naujovišką cenzūrą. Rašytojo teigimu, nepaisant to, kokie buvo R.Vanagaitės pasisakymai, reakcija buvo siaubinga, tai jam priminė sovietinį persekiojimą. „Aš bandžiau padaryti, ką galėjau, kad tai sustabdyčiau, tačiau nelabai pavyko“, – sakė T.Venclova. Jis teigė, kad kartais antisovietinis jausmas išvirsta į sovietinius metodus.

K.Sabaliauskaitė irgi teigė, kad reakcija į R.Vanagaitės pasisakymus buvo neadekvati, tačiau ji priminė, kad jos pasisakymai dabar publikuojami žiniasklaidoje, o tai, kas vyksta, ji vadino balanso, sveiko proto paieškomis.

Diskusijoje taip pat dalyvavęs estų autorius Mihkelis Muttas sakė, kad net ir demokratijoje kai kurios temos retai būna paliečiamos, nes tai yra „nemadinga“, pavyzdžiui, anot jo, jeigu rašai postokolonijinėmis, feministinėmis temomis, turėsi kur kas daugiau galimybių būti publikuotas. Tiesa, K.Sabaliauskaitė sakė, kad užtenka vienos didelės sėkmės sulaukiančios knygos, ir tas žanras ar tema tampa madingi.

Socialinių tinklų įtaka

Diskusijoje kalbėta ir apie tai, kaip socialiniai tinklai keičia mūsų pasaulį. K.Sabaliauskaitė, vertindama dabar vykstantį vaizdų antplūdį, sakė, kad reikėtų atsigręžti į istoriją, nes didžiulis informacijos sklidimas prasidėjo jau nuo Johanno Gutenbergo išradimo. Tačiau dabar toks nenumaldomas informacijos plitimas socialiniuose tinkluose neretai priveda prie neracionalių sprendimų. Be to, jeigu XVIII amžiuje galėjai bent jau atsekti informacijos šaltinį, spaustuvę, kurioje buvo publikuota knyga ar leidinys, dabar neretai jo nebegali atsekti – tai paskęsta kažkur skaitmeninėje erdvėje, sklinda netikros naujienos.

T.Venclova sakė, kad „troliai“ suteikia jam adrenalino.

T.Venclova sakė, kad J.Gutenbergo laikais žmonės turbūt irgi nesuprato, kas vyksta su tokios informacijos plitimu. Kalbėdamas apie save, jis sakė jau prieš kelerius metus supratęs, kad socialiniai tinklai ne jam – jis naudojasi kompiuteriu, rašo elektroninius laiškus, tačiau „Facebook“ nesinaudoja.

Beje, tiek K.Sabaliauskaitė, tiek T.Venclova sakė, kad patys neretai tampa interneto „trolių“ taikiniu. K.Sabaliauskaitė sakė, kad jei jos multikultūrinės, laisvos visuomenės idėjos sulaukia Kremliaus „trolių“ pykčio, tai puiku. T.Venclova sakė, kad „troliai“ suteikia jam adrenalino.

M.Muttas sakė, kad socialiniai tinkai, internetas, lyginant su tuo, kokią įtaką turėjo ankstesnės technologijos, yra tai, kad jie skirti ne tik elitui, bet ir visiems platiesiems sluoksniams – tarkime, kai prasidėjo spausdintinė revoliucija, skaityti mokėjo tik elitas – apie 5 proc. žmonių. Britų rašytojas Sathnamas Sanghera teigė, kad socialinių tinklų įtakos nereikėtų nuvertinti – mes dar nesuprantame, kaip jie keičia pasaulį, jie kuria ir sunkiai nuspėjamus „psichinius efektus“.

15min žurnalisto kelionę į Londoną apmokėjo Lietuvos kultūros institutas. Straipsnio turiniui tai jokios įtakos neturi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Kviečiame anties

Šiemet buvau geras

Maistas

Dovanoju sveikatą

Sveikata