Apie rašytojo mirtį pirmadienį pranešė leidinys „Tygodnik Powszechny“. Vos prieš penkias dienas autorius buvo atšventęs 94-ąjį gimtadienį.
Žinią apie W.Myśliwskio mirtį patvirtino ir Lenkijos knygos institutas. Institucija išplatintame pranešime rašė, kad su dideliu liūdesiu priėmė žinią apie iškilaus lenkų prozininko, du kartus apdovanoto „Nikės“ premija, netektį.
Rašytojo kūriniai statyti teatruose, ekranizuoti, o romanai išversti į daugybę kalbų, tarp jų – anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų, hebrajų, olandų, rusų, rumunų, italų, vengrų, čekų, slovakų, bulgarų, latvių, lietuvių, estų, ukrainiečių ir gruzinų.
Lietuviškai yra pasirodęs minėtąja „Nikės“ premija apdovanotas „Akiratis“ (iš lenkų kalbos vertė Vyturys Jarutis), romanas „Adatos ąsa“ (vertė Kazys Uscila) ir „Paskutinis išdalijimas: metafizinis romanas apie žmogaus gyvenimo prasmę, likimą, kuriuos lemia ne tik jo valia, bet ir atsitiktinumai, neišvengiama būtinybė“ (vertė K.Uscila). Antrąją „Nikės“ premiją rašytojas gavo 2007-aisiais už romaną „Traktatas apie pupelių gliaudymą“. Lietuviškai jį prakalbino vertėjas K.Uscila.
Po žinios apie rašytojo mirtį socialiniuose tinkluose pasirodė daugybė atsisveikinimo žinučių. Rašytojas Remigiuszas Mrózas W.Myśliwskį pavadino iškiliausiu Lenkijos rašytoju, o žurnalistas Michałas Nogaśas jo mirtį trumpai įvardijo kaip meistro netektį, rašoma „TVN24“.
„Literatūra, kaip aš ją suprantu, nesiremia kvapą gniaužiančiais siužetais, nesivaiko kuo efektingesnės situacijos, veiksmo. Kalbos literatūra rašė ir rašo, atrodytų, apie banalius, akivaizdžius dalykus, bet mūsų gyvenimas iš tikrųjų ir yra banalus, akivaizdus, kasdieniškas. Čia ir slypi visa žmogaus būties paslaptis – po tuo kasdieniškumu, po tuo banalumu, po tuo įprastumu. Reikia tik žinoti, kaip tą paslaptį atskleisti. O atskleisti geba kalba, ji yra atskleidimo įrankis. Primenu, kad toks mano asmeniškas santykis su literatūra, nekalbu apskritai apie literatūrą, neįmanoma jos visos įsprausti į vieną modelį“, – pokalbyje su vertėju V.Jaručiu yra sakęs W.Myśliwskis.
