Sekite 15min Google
S.Lomsargytė-Pukienė, šeimai ir draugams žinoma kaip Dita, gimė 1932 metų birželio 12 dieną Kaune, nors jos pase buvo nurodyta kita gimimo data – 1933 metų rugpjūčio 15-oji.
Jos motina Matilda Radzevičaitė-Subockienė-Lomsargienė ilgus metus dirbo leidykloje „Mintis“, o tėvas Samuelis Subockis buvo inžinierius, Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvis. 1941 metais Kaune jį nužudė naciai. Kaip skelbia Lietuvos rašytojų sąjunga, nauji Ditos vardas ir pavardė pase atsirado siekiant išgelbėti ją nuo nacių keliamos grėsmės gyvybei.
Po Antrojo pasaulinio karo S.Lomsargytė-Pukienė iš Kauno persikėlė į Vilnių, kur baigė paskutinę Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos klasę. Nors ją traukė menas, pasirinko anglų kalbos studijas Vilniaus pedagoginiame institute.
Baigusi studijas, keletą metų dirbo satyrinio žurnalo „Šluota“ redakcijoje, o vėliau net 25 metus – Lietuvos radijo Laidų užsienio lietuviams redakcijos kultūros žurnaliste. Ji kalbino iškiliausius kultūros ir politikos atstovus, rengė laidas apie įvairius kultūros reiškinius.
Lietuviškai prakalbino pasaulinės literatūros klasikus
S.Lomsargytė-Pukienė išvertė ne vieną reikšmingą anglų ir amerikiečių literatūros kūrinį.
Tarp jos vertimų – Grahamo Greene'o romanai „Tykusis amerikietis“ ir „Neišdildoma žymė“, Jacko Londono „Martinas Idenas“, Ernesto Hemingway'aus „Anapus upės, medžių ūksmėje“, Theodore'o Dreiserio „Stoikas“, „Sesuo Kerė“ ir „Dženė Gerhard“.
Kaip pažymi Lietuvos rašytojų sąjunga, bene artimiausias pačiai vertėjai iš visų jos verstų kūrinių buvo ypatingo humanizmo kupinas Harper Lee romanas „Nežudyk strazdo giesmininko“.
Svarbiausiu S.Lomsargytės-Pukienės gyvenimo kūriniu Lietuvos rašytojų sąjunga įvardija 2004 metais išleistą literatūrinę autobiografiją „Dita. Paralelės“. Joje per asmeninę istoriją pasakojama apie žmonių gyvenimus, tarpusavio santykius ir likimus XX amžiaus istorinių įvykių fone. 2021 metais knyga pasirodė ir anglų kalba.
Literatūros kritikė Elena Bukelienė, rašydama apie šią knygą, išskyrė autorės išsaugotą vidinę laisvę ir gebėjimą asmeninę patirtį susieti su Lietuvos istorija.
„Niekada neprarastas vidinės laisvės pojūtis, išlaikyta kritiška mąstančio žmogaus distancija, kuri leidžia autorei pirmiausia atsiverti sau pačiai, suvokti savosios egzistencijos laikinumą, atskirti tikrąsias vertybes nuo tariamų“, – rašė E.Bukelienė.
Ypatingą vietą autobiografijoje užima rašytojos tėvo Samuelio Subockio atminimas. Pasak literatūros kritikės, tėvo meilė ir jo suteiktos pirmosios dvasingumo, inteligencijos pamokos turėjo didžiulę įtaką būsimos rašytojos gyvenimui.
Lietuvos rašytojų sąjunga pareiškė nuoširdžią užuojautą velionės dukrai, prozininkei ir eseistei Paulinai Eglei Pukytei, kitiems šeimos nariams, artimiesiems, kolegoms ir bičiuliams.
Atsisveikinimas ir laidotuvės
Atsisveikinimas su S.Lomsargyte-Pukiene vyks Vilniuje, Laidojimo paslaugų centre (Paco g. 4), pirmojoje šarvojimo salėje.
Spalio 23 dieną, penktadienį, 17–19 val. vyks atsisveikinimas prie karsto, o spalio 24 dieną, šeštadienį, 11–19 val. – atsisveikinimas su urna.
Spalio 25 dieną, sekmadienį, 11 val. Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje (Vokiečių g. 20) vyks pamaldos, kurių metu artimieji kviečia kartu pasimelsti.
S.Lomsargytės-Pukienės ir Povilo-Endriejaus Pukio laidotuvės vyks spalio 29 dieną, ketvirtadienį, 16 val. Liepynės kapinių evangelikų liuteronų kapinaitėse (Žirnių g. 24, Vilnius).
