Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nauja Edith Piaf biografija nuvainikuoja mitus

Edith Piaf
„Viasat“ nuotr. / Edith Piaf
Šaltinis: 15min
0
A A

Nauja Edith Piaf biografija paneigia kelis mitus apie šią Prancūzijos pokario muzikos legendą, tarp jų – teiginius, esą ji gimė gatvėje, buvo akla ir padėjo kaliniams per Antrąjį pasaulinį karą.

Knyga „Piaf, prancūzų mitas“ (Piaf, un mythe français), kuri prekyboje pasirodys šią savaitę, yra paremta dešimtimis neskelbtų laiškų, kuriuos dainininkė parašė savo artimam draugui, poetui Jacques‘ui Bourgeat, ir kitais asmeniniais dokumentais bei laiškais.

Biografijos autorius Robert‘as Belleret sakė, jog daug energijos pareikalavęs tyrimas parodė, kad kelis melagingus teiginius apie „žvirblelį“ palaikė ir ji pati, ir jos aplinkos žmonės.

Tikslas buvo „penėti Piaf mitą“, sako R.Belleret, buvęs prancūzų laikraščio „Le Monde“ žurnalistas, kuris taip pat yra parašęs gerai įvertintą prancūzų dainininko Leo Ferre biografiją.

E.Piaf vaikystė buvo sunki, nes motina, dainininkė, ją pametė. Edith augino senelės, bet ji nebuvo pripratinta prie raudonojo vyno, kaip tvirtinama.

R.Belleret knygoje rašoma, kad E.Piaf, kuri gimė kaip Edith Gassion, pasaulį išvydo visai ne gatvėje, o vienoje ligoninėje Paryžiaus 20-ajame rajone, 1915 metų gruodžio 15 dieną.

Nors vienas biografas teigė, kad ji po piligriminės kelionės išgijo nuo vaikystėje turėto aklumo, o pati E.Piaf kalbėjo apie kažkokį stebuklingą išgijimą, naujoje knygoje sakoma, kad ji nuo trejų iki septynerių metų amžiaus nesirgo jokiu keratitu (ragenų uždegimu).

E.Piaf vaikystė buvo sunki, nes motina, dainininkė, ją pametė. Edith augino senelės, bet ji nebuvo pripratinta prie raudonojo vyno, kaip tvirtinama.

R.Belleret taip pat sako, kad legendinė dainininkė neturėjo politinės sąžinės, ir atmeta jos tvirtinimus, kad ji Antrojo pasaulinio karo metais perduodavo suklastotus dokumentus kaliniams vokiečių stovyklose.

Negana to, ji 1942 metais persikraustė į rajoną netoli Gestapo būstinės vokiečių okupuotame Paryžiuje. 

Prieš beveik 50 metų mirusi dainininkė parašė žodžius kai kurioms pačių garsiausių prancūzų dainų, tarp jų – „La Vie En Rose“ ir „Je Ne Regrette Rien“.

Tačiau R.Belleret sako, kad jos laiškai parašyti prastai, su rašybos ir gramatinėmis klaidomis.

2007 metų prancūzų filmas apie E.Piaf „Rožinis gyvenimas“ (La Vie En Rose), kurį režisavo Olivier Dahanas, pelnė „Oskarą“ dainininkę įkūnijusiai aktorei Marion Cotillard.

Puiki E.Piaf savybė buvo jos sugebėjimas pastebėti talentą, sakė R.Belleret. E.Piaf dėka prasidėjo tokių tarptautinių žvaigždžių kaip Yves‘as Montand‘as, Charles‘is Aznavouras ir Georges‘as Moustaki karjeros.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą