Pašnekovė patikslino: „Kaip tik tuo metu kalėjimu paverstame Bazilijonų vienuolyne jis buvo įkalintas su kitais slaptos XIX a. Vilniaus universiteto studentų Filomatų draugijos nariais. Jie, kaip liudijama, naktimis dažniausiai rinkdavosi A.Mickevičiaus celėje, tad vieno tokio susiėjimo metu šį eilėraštį jis ir perskaitė.“
„A.Mickevičiaus ir kitų filomatų suėmimas, įkalinimas ir tremtis yra nemažai tyrinėta, rekonstruota iš archyvinių šaltinių, amžininkų atsiminimų, – kalbėjo pašnekovė. – To meto Lietuvos visuomenei slaptųjų studentų draugijų byla buvo pirmasis didelis sukrėtimas, atskleidęs Rusijos imperijos valdžios veidą. Tai labai raiškiai savo atsiminimuose nusakė A.Mickevičiaus amžininkas Stanislovas Moravskis: tai buvo gebėjimas „iš smėlio nuvyti botagą“, kitaip tariant, represuoti žmogų ir sulaužyti jo likimą be pagrindo“. A.Mickevičius ir kiti studentų teismo proceso dalyviai bylą laikė didžiąja dalimi sufabrikuota, Rusijos valdininkams siekiant pasipelnyti ir turint karjeros sumetimų. Šį motyvą A.Mickevičius įrašė autobiografiniu pagrindu „Vėlinių“ 3 d. „Fragmentuose“.
