Būtent toks klausimas daugiau nei prieš dešimtmetį kilo britų rašytojai Ann Morgan. 2011 metais ji sumąstė projektą „Reading the World“, žinia apie kurį vėliau nuskambėjo visame pasaulyje. Per metus ji nusprendė perskaityti bent po vieną knygą iš visų 196 nepriklausomų pasaulio valstybių (taip pat ir Kurdistano). Tiek oficialūs skaičiai, tiek jos pačios knygų lentyna akivaizdžiai rodė, kad britai skaitytojai labiausiai orientuoti į save – tuometiniai duomenys atskleidė, kad tik apie 4,5 proc. knygų Didžiojoje Britanijoje sudaro vertimai. O ir vertimai dažniausiai – iš didžiųjų pasaulio kalbų. Kur dingsta visa kita literatūra?
2026-02-26 05:34
Neriant už savo šalies ribų: „Pasaulio skaitymas tapo viso gyvenimo siekiu“
Tarp ribų, su kuriomis susiduriame literatūroje, – geografinės ir kalbinės. Kiek mes apribojame save skaitydami tik savo tautos arba vien tik didesnių, gausiau verčiamų valstybių rašytojų knygas? Kiek įdedame pastangų, plėsdami savo literatūrinį žemėlapį? Kaip pasikeistų mūsų supratimas apie literatūrines tradicijas, jeigu stengtumės atrasti mažiau žinomus autorius, jei skaitytume knygas rašytojų iš šalių, kurių kūrinių vertimų sulaukiame kur kas mažiau?
Šaltinis:
Ann Morgan / Igor Emmerich
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą
