Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 11d. 12:52

Nobelio literatūros premijos laureatą P.Handkę pasivijo jo skandalingi pareiškimai: rašytojai kritikuoja sprendimą

Peteris Handke
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Peteris Handke

Po to, kai buvo paskelbta, kad Nobelio literatūros premija atiteko austrų rašytojui Peteriui Handkei, pasaulyje nuskambėjo ne tik jo kūrybos įvertinimas – prisiminti ir labai prieštaringai įvertinti jo pareiškimai.

Austrijos rašytojas garsėja savo nacionalistinėmis pažiūromis. Plačiausiai nuskambėjo jo kalba, kurią jis pasakė 2006 metų kovo 18 dieną per Serbijos prezidento Slobodano Miloševičiaus laidotuves. 20 000 laidotuvių dalyvių akivaizdoje jis kritikavo Vakarus, kad jie nesupranta, kas vyksta buvusioje Jugoslavijoje. Po to, kai 2014 metais P.Handkei buvo skirtas Tarptautinis Ibseno apdovanojimas, buvo reikalauta, kad komisija atsistatydintų, o totalitarinių santvarkų ekspertas Berntas Hagtvetas sakė, kad toks premijos įteikimas prilygsta tam, kad Immanuelio Kanto apdovanojimas būtų skirtas Goebbelsui. Kuomet rašytojas atvyko atsiimti apdovanojimo, jis buvo sutiktas protestuotojų. Pats P.Handke pareiškė, kad jo kritikai tegul „keliauja į pragarą“.

P.Handke taip pat yra teigęs, kad Sarajevo musulmonai patys žudė savus ir apkaltino tuo nusikaltimu serbus, taip pat neigė Srebrenicos genocidą.

P.Handkei 2006 metais buvo skirta Heinricho Heine premija, tačiau vėliau buvo atšaukta.

Tokie jo pareiškimai sulaukė ir žymių rašytojų pasipiktinimo. Salmanas Rushdie tuomet teigė, kad P.Handke pribloškė net savo ištikimiausius gerbėjus ir kad jis bandė ginti „genocidinį S.Miloševičiaus režimą“.

Po to, kai buvo paskelbta, kad P.Handkei skirta Nobelio premija, S.Rushdie „The Guardian“ teigė, kad jis neturi ko pridėti ir lieka ištikimas mintims, kurias išsakė tada.

P.Handke yra puikus rašytojas, kuriam būdingos tiek gilios įžvalgos, tiek šokiruojantis etinis aklumas

P.Handke kūrybos specialistas Haris Kunzru, dėstantis apie jį studentams, teigė, kad „P.Handke yra puikus rašytojas, kuriam būdingos tiek gilios įžvalgos, tiek šokiruojantis etinis aklumas“. Jis teigė: „Labiau nei bet kada anksčiau mums reikia intelektualų, kurie politikų abejingumo ir cinizmo laikais sugebėtų apginti žmogaus teises. Handke nėra toks žmogus.“

„The Guardian“ cituoja slovėnų filosofą Slavojų Žižeką: „2014 metais Handke sakė, kad Nobelio premija turėtų būti panaikinta, nes ji yra „netikra literatūros kanonizacija“. Tai, kas įvyko, patvirtina, jog jis buvo teisus. Tokia yra šių dienų Švedija: karo nusikaltimų gynėjas gauna Nobelio premiją, kai visa šalis dalyvavo tikrojo mūsų laikų herojaus Juliano Assange'o žudynėse. Mūsų reakcija turėtų būti tokia: ne Nobelio literatūros premijai Handkei, o Nobelio taikos premija turėtų būti skirta Assange'ui“.

Slovėnų rašytojas Miha Mazzini sakė: „Kai kurie menininkai pardavė savo žmogiškumą ideologijoms (Hamsunas ir nacizmas), kai kurie neapykantai (Celine ir jo fanatiškas antisemitizmas), kai kurie pinigams ir valdžiai (Kusturica), tačiau labiausiai mane įžeidė Handke ir jo naivumas Miloševičiaus režimo atžvilgiu. Ir tai asmeniška. Aš niekuomet neužmiršiu šaltos žiemos, kai Jugoslavija byrėjo, ir mes neturėjome nieko savo lentynose ir parduotuvėse. Mes buvome jauna šeima, mano dukra buvo dar kūdikis, ir buvo baisiai šalta. Visą dieną laukiau eilėje, kad gaučiau skysto kuro šildymui. Vakare, kone mirtinai sušalęs, pradėjau skaityti Handke esė apie Jugoslaviją. Jis rašė, kaip jis man pavydi: tuo metu, kai austrai ir vokiečiai puolė į vartotojiškumą, mes, jugoslavai, turėjome laukti eilėse ir kovoti dėl bet kokio dalyko. O, kokie artimi gamtai mes buvome! Kokie kur kas mažiau materialistiški ir kokie smarkiai dvasingesni. Net tuo laiku man jis atrodė žiaurus ir visiškai įstūmęs save į naivumo pinkles“.

Augančio nacionalizmo, autokratinės lyderystės, pasaulyje plintančios dezinformacijos akivaizdoje literatūrinė bendruomenė nusipelno geresnio pasirinkimo.

Amerikietė rašytoja, „Pen America“ prezidentė Jennifer Egan sakė, kad nors paprastai ši organizacija susilaiko nuo komentarų literatūrinių apdovanojimų klausimu, šįkart negalėjo nutylėti. Ji griežtai sukritikavo sprendimą, kad „rašytojas, kuris nuolatos abejojo dokumentuotais karo nusikaltimais, gali būti įvertintas už savo „lingvistinį išradingumą“. Augančio nacionalizmo, autokratinės lyderystės, pasaulyje plintančios dezinformacijos akivaizdoje literatūrinė bendruomenė nusipelno geresnio pasirinkimo“.

Istorikas, kelių knygų autorius Orlando Figesas sakė, kad buvo šokiruotas komisijos sprendimo.

Kaip rašo „The Guardian“, P.Handke's politinės pažiūros ir anksčiau sulaukė literatų pasmerkimo. 2008 metais rašytojas Jonathanas Littellas sakė: „Jis gali būtų fantastiškas menininkas, tačiau kaip žmogus jis yra mano priešas, jis yra subingalvis.“ Alainas Finkielkraut pavadino jį „ideologiniu monstru“, o Susan Sontag sakė, kad jo pareiškimai užbaigė draugystę su jo buvusiais draugais Niujorke.

Tiesa, ne visi rašytojai nusiteikę taip skeptiškai. Pavyzdžiui, rašytojas Jonas Fosse sakė, kad P.Handke nusipelnė šio apdovanojimo. Serbijos žiniasklaida džiugiai reagavo į Nobelio literatūros premijos paskelbimą, vadino P.Handkę „didžiu draugu“, o Austrijos prezidentas Alexanderis Van der Bellenas sakė: „Mums yra už daug ką padėkoti P.Handkei. Tikiuosi, jis tai žino“.

Be P.Handke's, šiemet Nobelio literatūros premiją gavo ir lenkų rašytoja Olga Tokarczuk.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Dabar tu gali

Maistas