Nuo Pušaloto iki Niujorko: nauja knyga atskleidžia neeilinę architekto Vlado Švipo istoriją

Dešimtmetį tyrinėta vieno iš įdomiausių Lietuvos modernizmo architektų istorija knygoje tampa pasakojimu ne tik apie architektūrą, bet ir apie žmogaus gyvenimą, kurio kryptį nuolat keitė XX amžiaus istorija – nuo nepriklausomos Lietuvos kūrimosi ir modernizacijos iki karo, priverstinės migracijos ir naujo gyvenimo Jungtinėse Amerikos Valstijose.

XX amžiaus pradžioje iš Pušaloto valsčiaus kilusio ūkininkų sūnaus Vlado Švipo (1900–1965) gyvenimo kryptis pasuko į vieną svarbiausių modernaus dizaino centrų Europoje. 1924–1926 m. jis studijavo Bauhauze, Vasilijaus Kandinskio monumentaliosios tapybos dirbtuvėje, o 1928 m. atliko praktiką Bauhauzo architektūros biure. Grįžęs į Lietuvą Švipas Bauhauze pažintas racionalaus planavimo ir modernios architektūros idėjas mėgino pritaikyti sparčiai besikeičiančioje jaunoje valstybėje.

Igno Končiaus nuotr./Vladas Švipas prie Puntuko per 1934 m. etnografinę ekspediciją

„Kaip susiklostė Švipo – to vienintelio Lietuvos bauhäuslerio – likimas? Kaip jam pavyko (ir ar pavyko) skleisti Bauhauzo idėjas Lietuvoje?“ – klausimus, nuo kurių prasidėjo Švipo istorijos tyrimas, knygos įvade kelia Marija Drėmaitė.

Architektas, kurio istoriją teko surinkti iš naujo

Vlado Švipo vardas šiandien nėra plačiai žinomas. Jis nesukūrė pastato, tapusio visiems atpažįstamu Lietuvos modernizmo simboliu – Kaune suprojektavo vos keletą gyvenamųjų namų, tačiau būtent tai Mariją Drėmaitę paskatino į jo profesiją pažvelgti kitaip.

„Ketvirtame dešimtmetyje dirbdamas Žemės ūkio rūmų statybos skyriaus vedėju Vladas Švipas Bauhauso idėjas skleidė spaudoje, viešojoje erdvėje, didelės apimties Lietuvos kaimo modernizavimo programose, naujakurių sodybų projektuose, „Mūrinės Lietuvos“ plane ir tobulo gyvenamojo namo paieškose“, – pasakoja M.Drėmaitė.

Leidyklos nuotr./Marija Drėmaitė

Vladui Švipui architektūra buvo ne vien pastatų projektavimas. Jis rašė spaudoje, 1933 m. išleido knygą „Miesto gyvenamieji namai“, dirbo valstybės tarnyboje, rengė planus ir programas, domėjosi Lietuvos kaimo modernizavimu. Jo istorija leidžia pamatyti, kiek daug XX a. architektas galėjo nuveikti taip ir nepalikdamas po savęs garsaus pastato.

Rengdama knygą M.Drėmaitė Švipo gyvenimo ir kūrybos pėdsakus tyrinėjo dešimtmetį. Biografija rekonstruota iš gausios archyvinės medžiagos – brėžinių, fotografijų, dokumentų, periodinės spaudos, atsiminimų ir korespondencijos. Knygoje publikuojami ir Švipo laiškai Bauhauzo aplinkos žmonėms, tarp jų – buvusiam mokyklos direktoriui Walteriui Gropiui.

Iš Bauhauzo – į Kauną, o iš jo – į Niujorką

Knygos pavadinime įrašyta geografija – Pušalotas > Bauhaus > Kaunas > New York – kartu yra ir Švipo gyvenimo maršrutas.

Tarpukariu sugrįžęs į Lietuvą jis tapo vienu iš žmonių, siekusių modernizuoti jauną valstybę, tačiau jo profesinę trajektoriją nutraukė Antrasis pasaulinis karas. Karo metais dirbęs sovietų ir nacių okupacinių režimų įsteigtose valstybinėse projektavimo institucijose, jo pabaigoje Švipas pasitraukė į Vakarus ir 1945–1949 m. gyveno Dilingeno perkeltųjų asmenų stovykloje Vokietijoje.

Čia svarbūs tapo dar Bauhauze užmegzti ryšiai. Emigruoti į JAV Švipui padėjo buvęs Bauhauzo direktorius Walteris Gropius ir bendramokslis Xanti Schawinsky, o darbo Niujorke ieškoti – kitas garsus Bauhauzo kolega Marcelis Breueris. Taip profesiniai ryšiai, užmegzti jaunystėje Vokietijoje, po kelių dešimtmečių padėjo karo pabėgėliui pradėti dar vieną gyvenimo etapą.

„Švipo gyvenimas ir kūryba rodo, kad modernistinės trajektorijos buvo itin įvairialypės ir neretai netikėtos“, – teigia M.Drėmaitė. Jaunystėje siekęs architektūros priemonėmis keisti pasaulį, vėliau Švipas vis daugiau dėmesio skyrė valstybiniams projektams ir racionaliam planavimui, todėl jo biografija knygoje tampa ir pasakojimu apie tai, kaip žmogaus idėjas bei pasirinkimus keičia laikas, politiniai režimai ir istorijos lūžiai.

Knygos istorija persikels ir į Nacionalinę dailės galeriją

Naujoji knyga pasirodo dviem atskirais – lietuvių ir anglų kalbų – leidimais, o spalio 9 d. Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma ir Marijos Drėmaitės kuruojama paroda, kurioje Švipo gyvenimo ir kūrybos istoriją bus galima pažinti per išlikusią archyvinę medžiagą.

Parodos atidarymo dieną, spalio 9-ąją, 15 val. NDG taip pat vyks tarptautinis simpoziumas apie Baltijos šalių ir Bauhauzo ryšius tarpukariu. Pranešimus skaitys Marija Drėmaitė, Bauhauzo tyrėja Anke Blümm iš Erfurto universiteto ir Julia Secklehner iš Masaryko universiteto Brno. Parodos atidarymas – 17 val.

Marijos Drėmaitės knygą „vladas švipas : pušalotas > bauhaus > kaunas > new york“ lietuvių ir anglų kalbomis išleidžia leidykla LAPAS. Knygos dizaino ir maketo autorė – Vika Pranaitytė („O-D-A . architecture Studio“), fotografas – Lukas Mykolaitis, leidinį į anglų kalbą vertė Jeremy Hill.