Sekite 15min Google
Šiauliai – ketvirtas pagal dydį Lietuvos miestas ir daugiasluoksnis architektūros centras, per pastarąjį šimtmetį išgyvenęs radikalius pokyčius. XIX amžiuje miestas tapo svarbiu pramonės centru, tačiau per abu pasaulinius karus patyrė didelių sukrėtimų ir neteko beveik viso istorinio senamiesčio. Nepaisant praradimų, Šiauliai sugebėjo ne tik atsikurti, bet ir susiformuoti savitą architektūrinį charakterį.
„Ruošdamiesi atviros architektūros festivaliui „Pastatai kalba. Šiauliai“, savęs ir mieste kuriančių architektų klausėme: koks yra Šiaulių miesto architektūrinis identitetas? Ar miestas, per pasaulinius karus beveik praradęs senamiestį, turi kuo didžiuotis? Ar jis turi savitą dvasią, kurios nerastume kituose Lietuvos miestuose? Dalis atsakymų atsiskleidė festivalio metu, o dar daugiau jų pateikiame šiame architektūros gide“, – leidinio pratarmėje pasakoja jo sudarytojos Aušra Černauskienė ir Vita Soltonaitė-Puslienė.
Architektūra, likusi didžiųjų miestų šešėlyje
Lietuvos architektūros istorijos pasakojime daugiausia dėmesio tradiciškai tenka Vilniui, Kaunui ir Klaipėdai. Mažesnių miestų architektūra dažnai lieka platesnių tyrimų paraštėse, o dalis jų pastatų, viešųjų erdvių ir urbanistinių sprendimų vis dar nėra išsamiai dokumentuoti ar įvertinti.
Nors Šiaulių tarpukario architektūrai pastaraisiais metais skiriama vis daugiau dėmesio, sovietmečio ir nepriklausomos Lietuvos laikotarpių miesto raida tebėra menkai tyrinėta. Naujasis gidas siekia užpildyti šią spragą ir parodyti, kad Šiaulių architektūros istorija yra ne provincinis didžiųjų miestų pasakojimo atkartojimas, o savitas Lietuvos modernėjimo, pramonės, karo, sovietinės urbanizacijos ir nepriklausomybės laikotarpio pokyčių liudijimas.
Leidinyje miesto istorija ir architektūros raida pristatoma nuo XVIII amžiaus iki šių dienų. Gide aprašoma 212 objektų, pateikiami aštuonių autorių įvadiniai tekstai, gausybė archyvinių bei šiuolaikinių fotografijų, pastatų brėžinių, urbanistinių schemų ir šeši žemėlapiai.
Nuo pramonės paveldo iki karinės architektūros
Šiaulių tapatybė neatsiejama nuo pramonės. Mieste buvo plėtojama odų, alaus, televizorių, saldainių ir dviračių gamyba, todėl fabrikuose, cechuose ir administraciniuose pastatuose galima perskaityti ne tik architektūros, bet ir miesto ekonominės bei socialinės raidos istoriją.
Gide pristatomi tokie skirtingi objektai kaip saldainių fabrikas „Birutė“, pramonės įmonių kompleksai, darbininkų gyvenamieji rajonai ir miesto infrastruktūros pastatai. Jie liudija laiką, kai sparčiai auganti pramonė keitė ne tik miesto panoramą, bet ir kasdienį šiauliečių gyvenimą.
Atskiras Šiaulių istorijos sluoksnis – karinė architektūra. Miesto padangėje nuolat girdimi lėktuvai primena apie nuo seno čia veikiančius karinį oro uostą ir karinį miestelį. Gide aprašomas Zoknių aviacijos bazės aerodromas, lėktuvų surinkimo angaras ir kiti objektai, atskleidžiantys Šiaulių, kaip strateginio karinės aviacijos centro, raidą.
Pietinis ir Lietuvos postmodernizmo sostinė
Ryškus, nors iki šiol prieštaringai vertinamas Šiaulių architektūros sluoksnis – sovietmečio urbanistikos palikimas. Jo simboliu tapo Pietinis – didžiulis gyvenamasis rajonas, ilgainiui virtęs ne tik architektūros ir urbanistikos reiškiniu, bet ir savitu šiaulietiškos tapatybės ženklu.
Tačiau Šiauliai išsiskiria ne vien masinės gyvenamosios statybos palikimu. Miestas neretai vadinamas Lietuvos postmodernizmo architektūros sostine. Čia susiformavo išskirtinė vėlyvojo XX amžiaus architektūros koncentracija, atspindinti laiką, kai atsivėrusios užsakovų finansinės galimybės, individualūs norai ir architektų kūrybinė laisvė tapo naujos, kartais ironiškos ar net šiek tiek ciniškos architektūros varomąja jėga.
Gidas kviečia iš naujo pažvelgti ir į miesto viešąsias erdves – vieną pirmųjų pėsčiųjų gatvių Lietuvoje Šiaulių bulvarą, Saulės laikrodžio aikštę, Aušros alėją bei kitus miesto centrą formuojančius objektus.
Šiaulių architektūra glaudžiai susijusi ir su taikomąja daile. Vitražai, freskos, skulptūros ir kiti meno kūriniai papildo daugelio pastatų interjerus, fasadus bei viešąsias erdves, todėl miestas atsiskleidžia kaip architektūros ir meno visuma.
Ne tik gidas, bet ir miesto atminties saugykla
„Šiauliai. Architektūros gidas“ pristato ne vien išlikusius ir šiandien lankomus objektus. Leidinyje dokumentuojami ir pastatai bei viešosios erdvės, kurių mieste jau nebėra arba kurių pirminis pavidalas smarkiai pasikeitė. Taip gidas tampa miesto atminties saugykla, padedančia išsaugoti nykstančias architektūros istorijas.
Šis žvilgsnis ypač svarbus miestui, kurio istorinė struktūra ne kartą buvo suardyta karų, okupacijų, pramonės plėtros ir urbanistinių pertvarkų. Leidinys leidžia pamatyti ne tik tai, kas Šiauliuose stovi šiandien, bet ir tai, kas formavo miestą skirtingais jo raidos etapais.
„Šiauliai turi savo istorinį centrą, Aušros alėją su vertinga tarpukario architektūra, įžymųjį Pietinį, postmodernizmo idėjomis alsuojančius pastatus ir unikalias viešąsias erdves. Tikime, kad šis gidas paskatins tolesnius miesto architektūros tyrimus ir padės geriau atskleisti jos vertę kitų Lietuvos miestų kontekste“, – rašo leidinio sudarytojos.
Daugiau nei 20 metų trunkantis Lietuvos miestų pasakojimas
„Šiauliai. Architektūros gidas“ papildo daugiau nei du dešimtmečius leidyklos LAPAS plėtojamą Lietuvos miestų architektūros gidų seriją. Jos pradžia siekia 2005-uosius, kai pasirodė pirmasis Vilniaus moderniosios architektūros gidas. Vėliau buvo išleisti Kauno, Neringos, Palangos, Klaipėdos ir atnaujinti Vilniaus architektūros gidai.
Per daugiau nei 20 metų ši serija tapo ne tik profesionalams skirta architektūros dokumentacija, bet ir būdu platesnei auditorijai pažinti miestų istoriją, išmokti pastebėti skirtingų laikotarpių architektūrą ir suvokti ją kaip kasdienės kultūros dalį.
Kiekvienas serijos leidinys atveria iki tol menkiau pažintą miesto sluoksnį. Šiaulių gidas šį pasakojimą papildo miestu, kurio architektūroje susitinka pramonė ir aviacija, tarpukario modernėjimas ir sovietinė urbanistika, taikomoji dailė ir postmodernizmo eksperimentai.
Naujasis leidinys kviečia leistis į kelionę po Šiaulius – slampinėti, tyrinėti ir atrasti kalbančius miesto pastatus. Nes, kaip skelbia gido sudarytojos, Šiauliai turi savitą charakterį. Šiauliai yra kietai.
Knygos sudarytojos: Aušra Černauskienė ir Vita Soltonaitė-Puslienė. Tekstų autoriai: Dalia Traškinaitė, Aušra Černauskienė, Vilija Ulinskytė-Balzienė, Jovita Vilimaitienė, Vita Soltonaitė-Puslienė, Martynas Mankus, Marija Drėmaitė, Vigmantas Butkus.
Daugiau informacijos – čia.
