TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Nykstančios Johano Gutenbergo pastangos. Artėja spausdintų knygų eros pabaiga?

Knygų skaitymas
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Knygų skaitymas
Šaltinis: 15min
0
A A

Laikraštis, knyga ar tiesiog reklaminis lankstinukas – visur raidės, kurias mes imame pažinti nuo pirmos klasės arba net anksčiau. A, B, C, D ir taip iki Ž. Visa abėcėlė sava.

Toliau – skaitymas. Pirma, antra, trečia knyga. Štai jau visa lentyna. Žinios kaupiasi, dalies iš jų niekada nepanaudojome, o ir nepanaudosime.

Apvertė pasaulį aukštyn kojomis

Po to, kai vokiečių išradėjas Johanas Gutenbergas sukūrė spaudos presą, pasaulis apsivertė aukštyn kojomis. Masinė spauda paplito it virusas. Beje, tai prasidėjo 1445 metų vasario 23 d., kai žymusis vokietis išspausdino pirmąją pasaulyje knygą – Bibliją. Tai buvo stulbinantis išradimas, tačiau šio išradimo „Tėvas“ didelio pelno nesusikrovė.

Tai, kad mes šiandien kiekvieną dieną skaitome – iš dalies J.Gutenbergo nuopelnas. Ką gali žinoti, jei ne jis, galbūt auditorijose studentai dar vis mokytųsi iš iškalbingų oratorių, o knygos ir toliau būtų perrašinėjamos vienuolynuose, kaip tai buvo iki XV amžiaus vidurio.

Statistika – ne knygos naudai

Smalsu, ar protingiausia planetos būtybe save tituluojantis žmogus laisvalaikiu vis dar semiasi išminties iš begalinių knygų lobynų.

2005 metais atliktas sociologinis tyrimas parodė, kad 35 proc. 16–74 metų Lietuvos gyventojų per metus neperskaito nė vienos knygos. Tyrimo rezultatuose atskleidžiama, kad lietuviai pirmenybę teikia internetui, televizijai ir radijui, dalis gyventojų neįstengia įpirkti knygų arba tiesiog skaitymui neatranda laiko. Įvertinę statistiką ir interneto plėtrą, galėtume daryti išvadą, kad tesame knygų skaitymo „tamsuoliai“.

Marshallas McLuhanas teigė, kad būtent fonetinis raidynas ir buvo ta technologija, kuri sukūrė „civilizuotą žmogų“.

2006 metais Vyriausybė ėmėsi veiksmų: buvo parengta „Skaitymo skatinimo programa“, o jos projektai planuoti vykdyti iki 2011 metų. 2008 metai buvo paskelbti Skaitymo metais.

Šių metų rugpjūčio pradžioje naujienų portalas 15min.lt savo portale skelbė apklausą „Ar skaitote knygas?“. 24 valandas vykusi apklausa pranoko lūkesčius – balsavo 7874 portalo lankytojai.

46 proc. (3625) apklausoje dalyvavusių portalo lankytojų nurodė, kad laisvalaikiu visuomet skaito knygas, 10 proc. (823) nurodė, kad knygas skaito, nes to reikalauja darbas arba studijos.

Dėl per didelės kainos knygų neskaito  11 proc. (848), o neskaito, nes nepatinka – 33 proc. (2578) apklausoje dalyvavusių portalo skaitytojų. Taigi, savo noru laisvalaikį su knyga praleidžia mažiau nei pusė apklausos dalyvių.

Žlungančios J.Gutenbergo pastangos?

Daugeliui namuose smagu pasipuikuoti sukaupta didele knygų biblioteka. Knygos kambarį pripildo išminties auros, o jų savininkas akyse tarsi kyla į „aukštesnį lygį“ – atrodo daug skaitęs, išmintingas.

Teisingai apie knygas ir jų skaitymą yra pastebėjęs Romėnų poetas Markas Valerijus Marcialis (43–104 m.) teigdamas, kad daugelis giria vienas knygas, bet skaito vis dėlto kitas. Mėgstame kalbėti apie iškilius autorius, pripažinimo sulaukusias perkamiausias knygas, bet atsirinkti skaitymo vertą knygą – užduotis nelengva.

Tikrąjį knygų skaitymo kultą dar galima aptikti viešosiose bibliotekose. Nosimi baksnojantieji knygas  priverčia ir tave patį tyliau vaikščioti, kad tik nesutrikdytume skaitančiųjų susikaupimo ir noro „suvalgyti“ dar vieną kitą puslapį.

Bet ir tokios erdvės jau nyksta. Modernūs laikai įsiveržė ir į bibliotekas. Čia stovi kompiuteriai su interneto prieiga, kopijavimo aparatai – jei tik nori – daugink knygos puslapius. Knygos skaitymo  ceremonija žlunga. Dalis gyventojų, ypač bestudijuojančių, žinių semiasi ne iš išminties šulinio – knygos, o geria tik iš puodelio – nukopijuotų kelių puslapių.

E.Jankausko/15min.lt nuotr./Biblioteka
E.Jankausko/15min.lt nuotr./Biblioteka

Nemažai knygų jau galime rasti ir internete, pritaikytas kompiuterinėms versijoms. Be paliovos reklamuojami išmanieji telefonai taip pat kėsinasi į spausdintą žodį.

Net garbūs profesoriai knygas vis dažniau į pasaulį išleidžia ne spausdintas, o elektronines. Tada mažesni kaštai, knyga lengviau pasiekiama skaitytojui. Popierinė knyga – pavojuje.

Dar 1964 m. išleistoje M.McLuhano knygoje „Kaip suprasti medijas. Žmogaus tęsiniai“ autorius tapo pranašu, sakydamas, kad keičiasi mūsų kultūros suvokimas, o ateityje spausdinto žodžio kultūrą keis nauji elektros technologijų pasekėjai – kompiuteriai, radijas ir televizija. Įdomu tai, kad tuo metu dar nebuvo interneto.

Prognozė pildosi – daugiau informacijos išgirstame, skaitome kompiuteryje, o ne vartydami čežančius puslapius.

Vis mažiau ir mažiau beskaitydami spausdintą žodį imame garbinti „jėgos“ kultą, ilgiau naršome internete, žaidžiame smurtu dvokiančius kompiuterinius žaidimus. Kanados literatūros profesorius Marshallas McLuhanas (1911–1980 m.) teigė, kad būtent fonetinis raidynas ir buvo ta technologija, kuri sukūrė „civilizuotą žmogų“. Atsisakydami knygose esančios išminties mes tarsi renkamės kitą kelią, kuris mus veda toliau nuo civilizacijos, kurią mes taip stengiamės išsaugoti.

Galbūt pavargome nuo raidžių?

Su vienu geru bičiuliu diskutavome tema – kodėl žmonės nebeskaito knygų? Ir jis, mano galva, gerai pastebėjo. „Manding, mes esame per daug pavargę nuo to, kas vyksta visuomenėje – daug rutinos, žmonių nusivylimas, alinantis darbas. Esame pervargę, kad į rankas pasiimtume knygą“, – tokia buvo diskusijos išvada.

Galbūt mes pavargstame ir nuo raidžių. Juk kiekvieną dieną esame jų persekiojami – reklaminiai lankstinukai, renginių anonsai, laikraščiai, vitrinų užrašai skelbia naują informaciją, kurią net nejausdami perskaitome. Taurė persipildo, tad vakare nebesinori nė vieno raidžių lašo.

Ar dabartiniai J.Gutenbergo spausdinimo preso „giminaičiai“ taps tik muziejų eksponatais ir gidų pasakojimais – parodys tik laikas... 

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą