Sekite 15min Google
Švedijos akademija premiją jai skyrė „už drąsią ir išradingą kūrybą, kuri, žaismingai dialoguodama su klasikine tradicija, sukūrė naujas šiuolaikinės literatūros formas“.
Šių metų Nobelio premijos laureatui atiteks 12 mln. Švedijos kronų (apie 1,1 mln. eurų). Šiemet premijos piniginė vertė padidinta milijonu kronų – pernai ji siekė 11 mln. kronų.
1950 metais gimusi A.Carson – viena ryškiausių šiuolaikinės eksperimentinės literatūros kūrėjų. Jos kūryboje susipina poezija, proza, filosofija ir antikinė mitologija. Rašytoja garsėja savitu literatūriniu stiliumi, kuriame klasikiniai mitai ir senovės graikų literatūra įgauna naujas, šiuolaikines formas.
Tarp žinomiausių jos kūrinių – „Autobiography of Red“, „Nox“ ir „The Beauty of the Husband“.
Lietuvos skaitytojams A.Carson kūryba taip pat pažįstama – 2021 metais leidykla „Rara“ išleido jos eiliuotą romaną „Raudonos autobiografija“, kuriame šiuolaikiškai interpretuojamas senovės graikų mitas apie Gerijoną ir Heraklį.
A.Carson kūryba per kelis dešimtmečius įvertinta daugybe prestižinių apdovanojimų. 1996 metais jai skirta „Lannan“ literatūros premija, 2000-aisiais – MacArthuro fondo vadinamoji „genijaus stipendija“. 2001 metais už kūrinį „The Beauty of the Husband“ ji tapo pirmąja moterimi, pelniusia T.S.Elioto poezijos premiją. Rašytoja taip pat yra dukart „Griffin“ poezijos premijos laureatė, o 2020 metais jai įteikta Astūrijos princesės literatūros premija.
Apie Nobelio premiją sužinojo klausydamasi Islandijos vėjo
Švedijos akademijos nuolatinė sekretorė Ingrid Carlberg teigė, kad apie skirtą Nobelio literatūros premiją A.Carson telefonu pranešė likus nedaug laiko iki oficialaus laureatės paskelbimo.
„Ji spėjo man pasakyti, kad šiuo metu yra Islandijoje, kur klausosi vėjo“, – pasakojo I.Carlberg.
„Ši žinia ją užklupo netikėtai, tačiau ji labai apsidžiaugė. Tai girdėjau iš jos balso“, – pridūrė ji.
Akademija teigė, kad beveik visa A.Carson literatūrinė kūryba „sukosi apie filologo apsėstumo žodžiais ir poeto naujos prasmės troškimo sankirtą“.
Ji išskyrė jos poemą „Nox“, atspausdintą ant vieno ištisinio popieriaus lapo pagerbiant mirusį brolį, kaip „nepamirštamą kūrinį“.
Švedijos akademijos Nobelio literatūros komiteto pirmininkas Andersas Olssonas pabrėžė, kad A.Carson „nutolo nuo lyrinės poezijos, susietos su pasakojančiuoju „aš“, ir įkvėpė naujas šiuolaikinės literatūros formas“.
„Toks rašymo būdas leidžia kurti žaismingus ir ironiškus kūrinius, kuriuose jungiama ne tik klasikinė ir šiuolaikinė poezija, bet ir skirtingi žanrai bei meno formos“, – sakė jis.
Apie Nobelio literatūros premiją
Nobelio literatūros premija teikiama nuo 1901 metų. Iki 2026-ųjų ja buvo apdovanoti 122 žmonės. Keturis kartus premiją pasidalijo du laureatai.
Per daugiau nei šimtmetį trunkančią apdovanojimo istoriją du rašytojai premijos atsisakė. 1958 metais Borisas Pasternakas iš pradžių sutiko priimti apdovanojimą, tačiau vėliau, spaudžiamas sovietų valdžios, buvo priverstas jo atsisakyti. Jeanas-Paulis Sartre'as 1964 metais premijos nepriėmė, nes laikėsi principo atsisakyti visų oficialių apdovanojimų.
Du laureatai – Erikas Axelis Karlfeldtas (1931 m.) ir Dagas Hammarskjöldas (1961 m.) – buvo apdovanoti po mirties. Tačiau 1974 metais Nobelio fondo įstatuose įtvirtinta taisyklė, kad premija po mirties nebeskiriama, išskyrus atvejus, kai laureatas miršta jau paskelbus jo pavardę.
2025 metais Nobelio literatūros premija atiteko vengrų rašytojui László Krasznahorkai „už įtaigų ir vizionierišką kūrybos palikimą, kuris apokaliptinio siaubo akivaizdoje patvirtina meno galią“.
Procesas prasideda prieš metus
Už Nobelio literatūros premijos skyrimą atsakingą Švedijos akademiją sudaro 18 narių – rašytojų, mokslininkų ir kitų kultūros bei literatūros ekspertų.
Atranka prasideda dar ankstesnių metų rugsėjį, kai Akademijos Nobelio komitetas šimtams teisę siūlyti kandidatus turinčių asmenų ir organizacijų išsiunčia kvietimus teikti nominacijas.
Kandidatus gali siūlyti literatūros ir kalbotyros profesoriai, ankstesni Nobelio literatūros premijos laureatai, nacionalinių rašytojų organizacijų vadovai ir Švedijos akademijos bei kitų panašių institucijų nariai. Nominaciją gali pateikti ir tokią teisę turintis asmuo, negavęs specialaus kvietimo.
Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro tyrimų direktorės Gisèle Sapiro teigimu, kasmet kandidatų sąraše gali atsidurti apie 200 rašytojų. Nobelio komitetas taip pat gali svarstyti ankstesniais metais nominuotus autorius.
Pavasarį per kelis atrankos etapus sąrašas sutrumpinamas iki penkių pavardžių. Vasarą Akademijos nariai skaito atrinktų autorių kūrinius ir diskutuoja apie jų literatūrinę vertę, o galutinis sprendimas tradiciškai paskelbiamas spalio pradžioje.
Kokiais tiksliai kriterijais vadovaujamasi renkant laureatą, Akademija išsamiai neatskleidžia.
Paslaptys atskleidžiamos tik po 50 metų
Viena didžiausių Nobelio literatūros premijos intrigų – visuomenė net nesužino, kurie rašytojai konkrečiais metais buvo pasiūlyti apdovanojimui. Kandidatų sąrašai ir su nominacijomis susijusi informacija įslaptinami 50 metų.
Todėl kartais nuo pirmosios rašytojo nominacijos iki pergalės praeina dešimtmečiai. Danų rašytojas Johannesas V.Jensenas, Nobelio premiją gavęs 1944 metais, pirmą kartą buvo nominuotas dar 1904-aisiais. Doris Lessing 2007 metais buvo apdovanota praėjus 35 metams nuo pirmosios nominacijos, o Thomas Mannas, laureatu tapęs 1929-aisiais, – po 27 metų.
Premijos įkūrėjas Alfredas Nobelis testamente nurodė, kad apdovanojimas turėtų atitekti asmeniui, sukūrusiam „iškiliausią idealistinės krypties kūrinį“. Tačiau tokia formuluotė palieka daug erdvės interpretacijoms.
Pasak G.Sapiro, Akademija siekia įvertinti ambicingą ir įtakingą literatūrą, galinčią, pavyzdžiui, duoti pradžią naujai literatūros krypčiai. Kartu kūriniai turi gebėti peržengti savo kultūros ribas ir būti universalūs.
Vienas tai liudijančių ženklų – vertimai į kitas kalbas. G.Sapiro tyrimai atskleidė, kad beveik visų nuo 1990 metų apdovanotų Nobelio literatūros premijos laureatų kūriniai dar iki premijos skyrimo buvo išversti į anglų, prancūzų ir vokiečių kalbas. Viena iš išimčių – 2021 metų laureatas Abdulrazakas Gurnah, kurio kūryba iki apdovanojimo nebuvo išversta į vokiečių kalbą.
Pranašumu gali tapti ir anksčiau pelnyti svarbūs literatūros apdovanojimai, pavyzdžiui, Tarptautinė Bookerio, Cervanteso ar Georgo Büchnerio premija.
Nuo romanų iki Bobo Dylano dainų
Žanras Nobelio literatūros premijai nėra lemiamas. Apdovanojimą yra pelnę ne tik romanų autoriai, bet ir poetai, dramaturgai bei eseistai. Vienas ryškiausių literatūros sampratos ribų išplėtimo pavyzdžių – 2016 metais laureatu tapęs amerikiečių dainų autorius ir atlikėjas Bobas Dylanas.
Švedijos akademijos sprendimuose kartais galima įžvelgti ir politinį kontekstą. Premija ne kartą skirta rašytojams, atvirai kritikavusiems savo šalių valdžią ar autoritarinius režimus. Vienas tokių pavyzdžių – 2015 metais apdovanota baltarusių rašytoja Svetlana Aleksijevič.
Nobelio literatūros premijos istorijoje ryški ir geografinė disproporcija. Iš 122 iki 2026 metų apdovanotų laureatų tik 33 buvo ne iš Europos.
Dar ryškesnis ilgą laiką buvo lyčių disbalansas. Iki 2026 metų Nobelio literatūros premiją buvo pelniusios vos 18 moterų – tai sudarė apie 14,8 proc. visų laureatų. Vis dėlto pastaraisiais metais moterys šį apdovanojimą pelno dažniau nei ankstesniais dešimtmečiais.
Nors 2026 metų Nobelio literatūros premijos laureatas jau žinomas, kiti dėl apdovanojimo svarstyti rašytojai liks paslaptyje dar pusę amžiaus. Pagal Nobelio premijų taisykles kandidatų pavardės ir nominacijų dokumentai viešai atskleidžiami tik po 50 metų.
Nobelio premijos jau paskelbtos ir kitose srityse
Šią savaitę jau paskelbti 2026 metų Nobelio premijų laureatai medicinos, fizikos ir chemijos srityse.
Spalio 5-ąją Nobelio fiziologijos arba medicinos premija skirta amerikiečiui Karlui Deisserothui ir vokiečiams Peteriui Hegemannui bei Georgui Nageliui už atradimus, susijusius su šviesa valdomais jonų kanalais ir optogenetika – technologija, leidžiančia šviesa valdyti nervinių ląstelių aktyvumą.
Spalio 6-ąją Nobelio fizikos premija atiteko amerikiečių mokslininkui Francisui Halzenui už reikšmingą indėlį į „IceCube“ neutrinų observatorijos veiklą ir didelės energijos kosminės kilmės neutrinų atradimą.
Spalio 7-ąją Nobelio chemijos premija skirta prancūzui Henri B.Kaganui ir japonui Kenso Soai už netiesinių efektų ir autokatalizės atradimą asimetrinėje organinėje sintezėje.
Nobelio taikos premijos laureatas bus paskelbtas spalio 9 dieną, o ekonomikos mokslų premijos – spalio 12-ąją.
