Pasaulis, kuriame viešpatavo deivės: lietuviškai pasirodė paskutinė Marijos Gimbutienės knyga

Tai paskutinė mokslininkės knyga, apibendrinanti visą gyvenimą trukusius Senosios Europos archeologijos, mitologijos ir religijos tyrimus. Praėjus daugiau nei ketvirčiui amžiaus nuo originalaus leidimo pasirodymo, knyga pirmą kartą prabyla lietuviškai – pačios autorės gimtąja kalba.

Antano Sutkaus nuotr./Marija Gimbutienė

Pasaulyje žinoma mokslininkė, kurios tekstų lietuviškai vis dar trūksta

Marija Gimbutienė – viena ryškiausių lietuvių kilmės XX amžiaus mokslininkių, kurios darbai iš esmės pakeitė požiūrį į Europos priešistorę. Archeologė, antropologė ir archeomitologijos pradininkė tyrinėjo priešistorinių visuomenių religiją, simbolius, mitologiją ir socialines struktūras. Jos iškelta Senosios Europos samprata bei idėjos apie deivių reikšmę ankstyvosiose Europos kultūrose sulaukė tarptautinio pripažinimo, bet kartu paskatino ir iki šiol besitęsiančias mokslines diskusijas.

Šiandien Marijos Gimbutienės idėjos vėl atrandamos įvairiuose kontekstuose – nuo archeologijos ir antropologijos iki šiuolaikinio meno, feminizmo, ekologijos ir kultūros istorijos. Apie mokslininkę rašomos monografijos, organizuojamos tarptautinės konferencijos, jos darbai įkvepia parodas, performansus ir diskusijas apie moterų vietą istorijoje bei alternatyvius visuomenės raidos modelius.

Tačiau, kaip pastebi leidyklos „Vaga“ redakcija, šiame susidomėjimo pakilime slypi paradoksas: nors Gimbutienės vardas vis dažniau minimas, nemaža dalis jos mokslinio palikimo lietuviškai vis dar neprieinama. „Marijos Gimbutienės idėjos šiandien išgyvena pakilimo amžių.

Tačiau vis daugiau kalbėdami apie Gimbutienę, vis dar neturime galimybės lietuviškai perskaityti visų jos darbų. Senųjų deivių pasaulį tyrinėjusi mokslininkė, regis, pati tampa mitine figūra – jos vardą supantys pasakojimai kartais užgožia jos pačios balsą“, – teigia „Vaga“ redakcija.

Pasak leidėjų, būtent noras sugrąžinti dėmesį nuo Gimbutienės asmenybę supančių interpretacijų prie jos pačios minčių ir argumentų tapo viena svarbiausių priežasčių išleisti „Gyvąsias deives“. „Leisdami „Gyvąsias deives“, norime suteikti tvirtesnį pagrindą tolesniam ir gilesniam viešam dialogui.

Tikime, kad šis vertimas atveria galimybę pažinti jos minties eigą, svarstyti argumentus, ginčytis ir atrasti tai, kas tebėra aktualu. Prasmingiausia pagarba mąstytojai prasideda nuo atidaus skaitymo, o ši knyga – proga susitikti su pasaulyje pasklidusiomis jos idėjomis Gimbutienės ir mūsų gimtąja kalba“, – pabrėžia leidyklos redakcija.

Pasaulis, kuriame deivės buvo gyvenimo centre

Knygoje „Gyvosios deivės“ Gimbutienė kviečia pažvelgti į Europos praeitį iš neįprastos perspektyvos – per moteriškųjų dievybių, religinių simbolių ir senųjų mitų pasaulį.

Mokslininkė savo tyrimuose kėlė mintį, kad tūkstančius metų iki patriarchalinių visuomenių įsigalėjimo Europoje egzistavo kultūros, kuriose ypatingą reikšmę turėjo moteriškosios dievybės, gyvybės ciklai, gamtos ritmai ir bendruomeniniai ryšiai. Šios idėjos metė iššūkį tradiciniam Europos priešistorės pasakojimui, kuriame ilgą laiką dominavo karų, užkariavimų ir vyriškosios galios istorija. Gimbutienė pasiūlė kitokį žvilgsnį į senąsias visuomenes, nors dalis jos interpretacijų iki šiol vertinamos nevienareikšmiškai ir yra mokslinių debatų objektas.

„Gyvosios deivės“ – ne tik pasakojimas apie senąsias religijas. Tai ir bandymas suprasti, kaip žmonės suvokė pasaulį, gyvybę, mirtį, atsinaujinimą, gamtą ir savo vietą joje. Pirmojoje gausiai iliustruotoje knygos dalyje apibendrinami Gimbutienės tyrimai apie Senosios Europos religiją, simboliką ir visuomenės struktūras.

Autorė nagrinėja vyrų ir moterų vaidmenis, moteriškųjų dievybių reikšmę ir archeologiniuose radiniuose užkoduotus tikėjimus. Antrojoje dalyje skaitytojai supažindinami su „gyvosiomis“ deivėmis – dievybėmis, kurių kultai ir vaizdiniai išliko ankstyvaisiais istoriniais laikotarpiais. Čia atsiveria etruskų, baskų, keltų ir germanų tautų mitologijos bei religijų pasaulis.

Nuo Senosios Europos deivių iki lietuviškų laumių ir raganų

Ypatingą vietą knygoje užima baltų mitologija. Pasakojimą Gimbutienė užbaigia išsamia baltų religijos ir mitologijos apžvalga, kurioje atgyja lietuvių ir kitų baltų tautų dievai, deivės, laumės, raganos ir įvairios mitinės būtybės.

Ši knygos dalis išsiskiria ir asmeniškumu – aptardama baltų tikėjimus bei tradicijas, mokslininkė gausiai remiasi savo pačios prisiminimais. Todėl greta archeologinių tyrimų ir mitologinių interpretacijų atsiveria ir pačios Gimbutienės santykis su gimtąja kultūra.

Lietuvos skaitytojams tai suteikia ypatingą galimybę – ne tik pažinti vienos garsiausių pasaulio archeologių mokslines idėjas, bet ir pamatyti, kaip lietuvių mitologija įsilieja į platesnį Europos kultūros ir religijos istorijos pasakojimą. Marijos Gimbutienės tyrinėti deivių vaizdiniai ir simboliai kelia klausimus, kurie aktualūs ir šiandien: kaip keitėsi moterų vaidmuo visuomenėje? Ką senieji tikėjimai pasakoja apie žmogaus ryšį su gamta? Ir kiek mūsų dabartiniame pasaulyje vis dar išlikę prieš tūkstančius metų susiformavusių kultūrinių vaizdinių?

Paskutinė knyga, vainikavusi viso gyvenimo tyrimus

„Gyvosios deivės“ (The Living Goddesses) pirmą kartą pasirodė 1999 metais, jau po Marijos Gimbutienės mirties. Knygą, remdamasi mokslininkės paliktais tyrimais ir rankraščiais, sudaryti bei redaguoti baigė archeologė Miriam Robbins Dexter. Tai paskutinis Gimbutienės veikalas, apjungiantis svarbiausias jos tyrimų kryptis – Senosios Europos kultūrą, indoeuropiečių ir baltų mitologiją, priešistorinių visuomenių religiją bei simbolinį pasaulį.

1921 metais Vilniuje gimusi Marija Gimbutienė archeologijos studijas baigė Vilniaus universitete, o 1946 metais Tiubingeno universitete Vokietijoje apgynė daktaro disertaciją. Vėliau mokslinę karjerą tęsė Jungtinėse Amerikos Valstijose – dirbo Harvardo universitete, o nuo 1963 metų – Kalifornijos universitete Los Andžele. Jos moksliniai darbai išversti į daugybę pasaulio kalbų, o tyrimai ir šiandien išlieka svarbūs archeologijos, antropologijos, mitologijos, religijotyros ir kultūros istorijos diskusijose.

„Antrotekstų“ seriją papildančios „Gyvosios deivės“ kviečia ne tik iš naujo atrasti Mariją Gimbutienę, bet ir susipažinti su jos pačios balsu – skaityti, interpretuoti, diskutuoti ir kritiškai permąstyti vienos įtakingiausių XX amžiaus Lietuvos mokslininkių idėjas, o ateinantį pirmadienį, lapkričio 9 d. knyga bus pristatoma ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kartu su dailėtyrininke Lolita Jablonskiene, archeologu Adomu Butrimu, knygos vertėju Tomu Marcinkevičiumi - Baronu bei renginio moderatore Ugne Balsyte.