Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2019 11 12, 12:25

Pasirodė rašytojo Juozo Baltušio dienoraščių antrasis tomas

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla tęsia didelio skaitytojų susidomėjimo jau spėjusio sulaukti Juozo Baltušio dienoraščių leidybą – knygynų lentynas netrukus pasieks antrasis, spaustuvės dažais dar kvepiantis rašytojo „Vietoj dienoraščių“ tomas, kuris apima 1976–1983 metus. Apie tai skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Juozas Baltušis „Vietoj dienoraščių“ antrasis tomas
Juozas Baltušis „Vietoj dienoraščių“ antrasis tomas / Knygos viršelis

Juozas Baltušis (1909–1991, tikr. Albertas Juozėnas) – žymus Lietuvos prozininkas, dramaturgas ir publicistas. Keliolikos knygų autorius, iš kurių svarbiausi kūriniai – romanas „Sakmė apie Juzą“ (1979), novelių romanas „Parduotos vasaros“ (2 d.) (1957–1969), publicistinė įspūdžių iš JAV knyga „Tėvų ir brolių takais“ (1967), atsiminimų dvitomis „Su kuo valgyta druska“ (1973–1976).

J.Baltušio literatūriniai veikalai turėjo ir turi neginčijamą vertę, dėl to jis buvo daugiausia ir giriamas, ir skaitytojų labai mėgstamas, tačiau kūrėjo visuomeninė veikla, ypač Atgimimo metais išsakytos mintys, vertinamos nevienareikšmiškai. Netgi pasauliniu lygmeniu pripažinto romano „Sakmė apie Juzą“ reikšmė Lietuvoje dažnai ištirpsta aptariant rašytojo politines preferencijas ir laikyseną sovietiniais laikais, ypač Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse.

Praėjus dvidešimt penkeriems metams nuo J.Baltušio mirties, laikantis jo testamentinės valios, atsirado galimybė peržiūrėti rašytinį paveldą, saugomą Lietuvos literatūros ir meno archyve. Paaiškėjo, kad J.Baltušis nuo 1970 m. beveik be pertraukos iki pat 1990-ųjų pabaigos (mirė 1991 m. vasarį) rašė labai įdomius kasdienybei skirtus fragmentus, pastabas. Šie užrašai padeda ne tik rekonstruoti paties kūrėjo ambicijas, tekstų, romanų, atsiminimų knygų genezę, jų redagavimo ir kūrimo istoriją, bet atskleidžia ir žmogaus santykių dramą (artimieji, draugai, tikri ir įsivaizduojami priešai), jų evoliuciją, atkartojančią visus bendražmogiškų tiesų ir paklydimų atšvaitus rašytojo gyvenime. Dar įdomiau tai skaityti, kai net ir dienoraštiniame žanre atpažįstamas kūrėjo stilistinis braižas.

Lietuvos literatūros ir meno archyve saugomi dvidešimt du rankraštiniai tomai J.Baltušio dienoraštinių užrašų. Jų išleidimo iniciatoriaus, žurnalo „Metai“ vyriausiojo redaktoriaus Antano Šimkaus nuomone, juos sąlyginai, kaip svarbiausius J.Baltušio asmenybės raiškos bruožus pasirinkus jo kūrybinę ir su rašytojo statusu susijusią visuomeninę veiklą, galima skirstyti į tris dalis: 1970–1975 metais rašytus tekstus (romano „Sakmė apie Juzą“ genezė, atsiminimų knygos „Su kuo valgyta druska“ kūrimo etapas; ši dalis Rašytojų sąjungos leidyklos jau išleista metų pradžioje), 1976–1983 m. – „Sakmės apie Juzą“ pabaigimas, redagavimas, leidyba ir percepcija (skaitytojams pristatoma dabar), 1984–1990 m. – Lietuvos laisvėjimo procesai ir J.Baltušio svarstymai bei dalyvavimo aplinkybės tų pervartų fone (planuojama išleisti kitais metais).

Sklaidant J.Baltušio kasdienybės užrašų lapus, atsiveria ne tik jo asmeninio gyvenimo kaleidoskopas ar individualios veiklos literatūros ir kultūros lauke pastangos: rašytojo dienoraščius galima ir verta skaityti kaip plačią kultūros, literatūros įvykių panoramą Lietuvoje ir tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Kūrėjų portretai, partinės nomenklatūros veikėjų bruožai, jų apibūdinimai, surašyti per J.Baltušio regėjimo prizmę, sudaro labai įdomią paveikslų galeriją. Plačiausia prasme J.Baltušio dienoraščius galima matyti ir kaip įvairialypį visos sovietinės epochos veidrodį.

„Nuolat susimąstau, kur iš tikrųjų šuo užkastas. Labai galimas daiktas, jog kalčiausia yra toji aplinkybė, kad visi mes gyvename dvigubą gyvenimą: matome tikrovėje vis didėjančius sunkumus, šitai aptariame artimų draugų būrelyje, tarp žmonių, kuriais pasitikime, o iš tribūnų, iš laikraščių, radijo ir televizijos kartojame lyg papūgos, kad viskas gerai, gyvenimas nepalyginamai pagerėjo ir toliau gerėja, valio, valio, valio! Pati gamta keršija mums visiems už tai. Negali nekeršyti“, – Juozas Baltušis, 1982 12 31.

J.Baltušio „Vietoj dienoraščio. II tomas. 1976–1983“ knygos pristatymas vyks gruodžio 16 dieną, pirmadienį, 18 val. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Konferencijų salėje. Pristatyme dalyvaus literatūros kritikai Valentinas Sventickas ir Petras Bražėnas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Juršėnas. Maloniai kviečiame dalyvauti.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą