Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gruodžio 9d. 16:30

Penkios Irvino Yalomo knygos, sulaukusios didžiausio skaitytojų susidomėjimo

Irvinas Yalomas
Asmeninio archyvo nuotrauka / Irvinas Yalomas

Irvinas Yalomas – vienas garsiausių šiuolaikinės psichoterapijos atstovų, pasaulinių bestselerių autorius. Jo darbai išsiskiria moksliniu meistriškumu, komunikabilumu ir ypatingu jautrumu – savybėmis, įvertintomis viso pasaulio skaitytojų. Autorius yra parašęs grožinės literatūros kūrinių, pats juos vadina „mokomaisiais romanais“, tarp kurių „Kai Nyčė verkė“, „Melagis ant kušetės“ ir „Spinozos problema“.

Irvinas D.Yalomas užaugęs Rusijos žydų, į JAV pabėgusių po Pirmojo pasaulinio karo, šeimoje, nuo vaikystės įprato saugaus prieglobsčio ieškoti fikcijoje. Nenorėdamas slampinėti pavojingomis gatvėmis, būsimasis psichoterapeutas du kartus per savaitę dviračiu numindavo į miesto biblioteką, kurioje rasdavo jo išlikimui būtinų atsargų – knygų. Namo parsivežtą literatūrą jis galėdavo skaityti savo kambaryje tol, kol namo apačioje įkurtoje maisto prekių parduotuvėje, triūsdavo jo išeiviai tėvai.

Žingeidumas ir paveldėtas įžvalgumas per medicinos studijas nuvedė Yalomą į psichoterapijos lauką. Šiai sričiai atidavęs daugybę savo gyvenimo metų, jis parašė ne vieną mokslinį darbą ir visame pasaulyje išpopuliarėjusių romanų. Dauguma jų yra išversti į keliasdešimt kalbų ir susilaukė puikių įvertinimų. Lietuvių kalba išleista daugiau nei dešimt šio autoriaus knygų, pristatome penkias iš jų – sulaukusias didžiausio skaitytojų susidomėjimo.

Naujausia Irvino D.Yalomo atsiminimų knyga „Tampant savimi“

Naujausia, ilgai laukta psichoterapeuto Irvino D.Yalomo atsiminimų knyga – „Tampant savimi“, kurioje psichoterapeutas atgręžia žvilgsnį į save: gilinasi į santykius su žmonėmis, formavusius jo asmenybę, ir analizuoja kūrinius, išgarsinusius jį visame pasaulyje.

Rusijos žydų imigrantų šeimoje gimęs Yalomas užaugo skurdžioje aplinkoje, Vašingtone. Nusprendęs ištrūkti iš gyvenimo, kuris jo netenkino, nutarė tapti gydytoju. O tuomet sekė neįtikėtinas kilsmas: nuo studijų metų Stanfordo medicinos mokykloje neramiais ir didžiulius kultūrinius poslinkius liudijusiais septintojo dešimtmečio laikais; pirmųjų grožinės literatūros kūrinių, kuriais siekė dar labiau pasinerti į žmogaus psichikos tyrinėjimus, iki tarptautinės šlovės ir pripažinimo.

Penkios Irvino Yalomo knygos, sulaukusios didžiausio skaitytojų susidomėjimo
Penkios Irvino Yalomo knygos, sulaukusios didžiausio skaitytojų susidomėjimo

Knygoje „Tampant savimi“ autorius pasakoja apie svarbius pasiekimus grupinės psichoterapijos srityje ir tai, kaip tapo egzistencinės psichoterapijos – metodikos, kuri apima visų laikų didžiausių mąstytojų išmintį – praktiku. Atskleidžia, kas įkvėpė vienas garsiausių jo knygų, tarp kurių Meilės budelis ir Kai Nyčė verkė, kuriose sulydžius psichologiją ir filosofiją, gimė naujos įžvalgos apie žmogaus psichologiją. Prisimena ryškiausių pacientų istorijas ir dalijasi asmeninio gyvenimo, meilės, netekčių, apgailestavimų akimirkomis, suteikdamas skaitytojui progą dar geriau pažinti savitus jo terapijos metodus bei kūrybinio rašymo užkulisius.

Anot Kirkus Review, ši knyga visiems „iškalbingo ir introspektyvaus autoriaus, I.Yalomo, gerbėjams – tai išskirtinė galimybė sužinoti jo gyvenimo kroniką ir pasiskolinti patarimų, kaip gyventi turtingą bei prasmingą gyvenimą“.

Kai Nyčė verkė“ – nepamirštama istorija apie draugystės galią

Frydrichas Nyčė, didysis XX. a. filosofijos maištininkas, ir Jozefas Brojeris, vienas iš psichoterapijos mokslo pradininkų, niekada nebuvo susitikę. Ir, žinoma, psichoterapija atsirado ne iš jų pokalbių. Tačiau pagrindinių knygos „Kai Nyčė verkė“ veikėjų gyvenimas grįstas faktais, o svarbiausi romano dėmenys: Brojerio dvasinės kančios, Nyčės gyvenimiška neviltis, Ana O., Lu Solomė, Froido santykiai su Brojeriu, gimstanti psichoterapija – tikrai buvo 1882 metų istorija.

Leidyklos VAGA nuotr./I.Yalom „Kai Nyčė verkė“
Leidyklos VAGA nuotr./I.Yalom „Kai Nyčė verkė“

Nyčė, visuomet balansavęs tarp gyvenimo ir mirties riba, niekaip negalintis išsivaduoti nuo nepakeliamų skausmų varganančio savojo kūno desperatiškai vaikšto briaunos ašmenimis – mintyse vis dažniau pagalvodamas apie savižudybę, kuri leistų jam išsilaisvinti iš žemiškųjų kančių. Kuomet Brojeris sutinka imtis Nyčės gydymo, taikant eksperimentinį „gydimo pokalbiu“ metodą, jis nesitiki surasiąs paguodą jųdviejų susitikimų metu. Tik atverdamas savo vidinius demonus, jis gali tikėtis sugebėti pagydyti savo pacientą. Šiame kūrinyje autorius supina realybę ir fantaziją į vieną nepamirštamą istorija apie draugystės galią.

Melagis ant kušetės“ – įspūdingas psichoterapinis trileris

„Melagis ant kušetės“ – romanas apie psichoterapiją, kuriam geriausiai tiktų „psichoterapinio trilerio“ apibūdinimas. Pasak Los Angeles Times, „Jei Froidas ar Jungas būtų ėmęsi rašyti psichologinį trilerį, vargu, ar kuriam nors iš jų būtų pavykę sukurti tokią įspūdingą ir įtemptą istoriją.“

Pagrindinis romano veikėjas – psichoterapeutas Ernestas Lešaslabai myli savo darbą ir yra kupinas noro padėti žmonėms. Likimas jam atsiunčia sunkų profesinį išbandymą: apsimetusi paciente, į jį kreipiasi Kerolaina, kurios tikslas – sužlugdyti Ernesto profesinę karjerą. Kerolaina kupina keršto planų, kadangi jos vyras, kuris yra Ernesto pacientas, panoro skirtis su ja. Kaltininku Kerolaina laiko Ernestą, nes mano, jog tai jo patarimai pastūmėjo jos vyrą nuspręsti skirtis.

Leidyklos VAGA nuotr./I.Yalom „Melagis ant kušetės“
Leidyklos VAGA nuotr./I.Yalom „Melagis ant kušetės“

Skaitytoją ir vėl žavės atviras ir savikritiškas I.Yalomo žvilgsnis į savo – psichoterapeuto – darbą, kvapą gniauš nenuspėjami terapinio santykio viražai. Autorius pavydėtinai atvirai vaizduoja psichoterapeuto žmogiškumą, kuriam nesvetimos klaidos ir silpnybės, ir drauge skatina patikėti psichoterapinio gydymo galia.

Gyvenimo trapumas ir nusiraminimo paieškos „Laikinose būtybėse“

Knygoje „Laikinos būtybės“ Irvinas Yalomas moko skaitytojus suvokti ir priimti du didžiausius gyvenimo iššūkius: nepamainomą tiesą, kad vieną dieną mes visi mirsime ir kad kiekvienas mūsų turi atsakomybę nugyventi vertingą gyvenimą. Žmonės kreipiasi į Yalomą ieškodami nusiraminimo ir prasmės, tačiau ir jie, ir pats psichoterapeutas supranta, kad šie dalykai retai būna ten, kur manome juos rasią. Viena iš šios knygos kūrybos ištakų slypi klasikiniame Marko Aurelijus filosofiniame veikale „Sau pačiam“, kurioje galima rasti abi knygas vieninjantį „Laikinų būtybių“ leitmotyvą: „Visi mes – tik laikinos būtybės; ir tos, kurios prisimena, ir tos, kurias prisimena. Trumpalaikė ir atmintis, ir tai, kas atsimenama. Netruks ateiti tas metas, kai būsi viską užmiršęs ir būsi užmirštas visų. Niekuomet nepamiršk, kad greitai tapsi niekuo ir išnyksi nebūty.“

Leidyklos VAGA nuotr./I.Yalom „Laikinos būtybės“
Leidyklos VAGA nuotr./I.Yalom „Laikinos būtybės“

Žiūrėti į saulę“ – kaip išsivaduoti ši mirties baimės?

„Nelengva gyventi kiekvieną akimirką suvokiant mirtį. Tarsi bandytum žiūrėti tiesiai į saulę: ilgai negali ištverti. Kadangi negalime gyventi sustingę iš baimės, susikuriame būdų, kaip susilpninti mirties siaubą.“ Kaip atpažinti užslėptą mirties baimę? Ką daryti, kad ji mūsų neparalyžiuotų? Kaip elgtis, kad susitikimas su mirties baime nesunaikintų gyvenimo tikslo, o pabudintų visaverčiam gyvenimui? Yalomo knygoje „Žiūrėti į saulę“ egzistenciniai klausimai nagrinėjami pasitelkiant tiek antikos filosofus, tiek garsius šiuolaikinės psichologijos atstovus, tačiau pabrėžiant svarbią tiesą – gydo ne teorija ar idėjos, o žmonių tarpusavio santykiai. „Žiūrėti į saulę“ – devintoji autoriaus knyga, išleista lietuvių kalba.

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Video

04:04
02:49
00:10

Esports namai

URBAN˙/