Dabar populiaru
Publikuota: 2018 lapkričio 27d. 17:26

Perkamiausios šių metų knygos – kuo domėjosi lietuvių skaitytojai?

„Knygos.lt“ knygynas
Knygos.lt nuotr. / „Knygos.lt“ knygynas

Metams artėjant pabaigos link jau galime pažvelgti atgal ir įvertinti knygų leidybos ir prekybos tendencijas šalyje. Kokiomis knygomis šiemet labiausiai domėjosi lietuvių skaitytojai? Kas nustebino prekybininkus?

15min antrus metus iš eilės rengia „15min metų knygos 2018“ rinkimus. Apie rinkimus skaitykite ir savo balsą atiduokite čia.

Pegase“ karaliavo Rūta Šepetys

Knygynų tinkle „Pegasas“ , kurį sudaro daugiau nei trisdešimt knygynų, įskaitant prieš penkerius metus Vilniuje atidarytą didžiausią knygyną Baltijos šalyse, šiais metais perkamiausia knyga tapo lietuvių kilmės autorės Rūtos Šepetys romanas „Tarp pilkų debesų“. Kaip 15min pasakoja tinklo rinkodaros vadovė Greta Kalvaitytė, ši knyga buvo populiari ir skaitytojų mėgstama nuo pat jos išleidimo.

„Tačiau į pirmas pozicijas ji pateko ir dėl to paties pavadinimo filmo, kurio premjera įvyko šiemet spalio mėnesį. Be to, „Pegaso“ knygynuose galima įsigyti šią knygą su filmo viršeliu, tai buvo išskirtinis leidimas kino filmo proga“, – aiškina G.Kalvaitytė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rūta Šepetys
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rūta Šepetys

Ji pastebi, kad pastaraisiais metais populiaresnėmis tampa lietuvių autorių knygos – šių metų perkamiausių „Pegaso“ tinklo knygų dešimtuke tokių yra trys. Ir šie kūriniai užima ne bet kokias pozicijas – pirmas tris. Visgi, jei žvelgtume plačiau, pavyzdžiui, perkamiausių tinklo knygų TOP20, pasak „Pegaso“ rinkodaros vadovės, išvysime daugiau verstinių užsienio autorių knygų.

„Tai lemia klasikinių ir moderniosios klasikos suaugusiųjų ir vaikų autorių knygų, kurias turime išleidę išskirtinėse „Pegaso“ kolekcijose, populiarumas“, – sako G.Kalvaitytė.

Šio knygynų tinklo perkamiausių šių metų knygų dešimtukas atrodo taip: jau minėtas R.Šepetys romanas „Tarp pilkų debesų“, antroje vietoje – Editos Minkuvienės ir Aušros Didžgalvienės „Kelionė po Lietuvą“, Linos Žutautės „Netvarkos nykštukas ir netikėtas svečias“. Po to seka Y.N.Harario „Sapiens“, įvairių faktų knyga „Pati svarbiausia knyga svarbiausiai vietai“, Lucy M.Montgomery „Anė iš Žaliastogių“, Laurento Gounelle „Dievas visada keliauja incognito“, Marko Twaino „Tomo Sojerio nuotykiai“, Daphne Du Maurier „Rebeka“ ir Emily Brontë „Vėtrų kalnas“.

Išskirtinumas tik toks, kad Kaune skaitytojai labiau mėgsta lietuvių autorius, o Vilniuje šiemet viena populiariausių knygų išliko Y.N.Harari „Sapiens“

Paklausta, kokios perkamiausios knygos šiemet buvo didžiausiame tinklo knygyne Vilniaus „Akropolyje“, G.Kalvaitytė sako, kad šioje prekybos vietoje dešimtukas nelabai kuo skiriasi nuo bendro tinklo perkamiausių knygų sąrašo: „Esminių skirtumų nepastebime. Tai turbūt galima paaiškinti ir tuo, jog šis knygynas yra pats didžiausias, jame apsilanko didžiausia pirkėjų dalis, kuri ir turi reikšmingos įtakos bendram perkamiausių knygų topui.“

Pasak jos, panašios tendencijos išlieka ir lyginant skirtingus miestus. Išskirtinumas tik toks, kad Kaune skaitytojai labiau mėgsta lietuvių autorius, o Vilniuje šiemet viena populiariausių knygų išliko Y.N.Harari „Sapiens“.

„Sapiens“ autoriaus populiarumas

Knygynų tinklo „Vaga“ pardavimų vadovė Zita Barusevičienė sako, kad šiemet knygų pardavimas buvo daugmaž toks, kaip ir kelerius metus iš eilės. Kaip ir praėjusiais metais, pastebima, kad psichologijos, savipagalbos knygų populiarumas ne tik nekrenta, bet netgi ir išaugo.

Kaip ir praėjusiais metais, pastebima, kad psichologijos, savipagalbos knygų populiarumas ne tik nekrenta, bet netgi ir išaugo

Kalbėdama apie perkamiausias šių metų knygas ji išskyrė leidyklos „Kitos knygos“ kūrinius – Yuvalo Noah Harari „Sapiens. Glausta žmonijos istorija“ ir „Homo deus. Glausta rytojaus istorija“.

„Taip pat populiarios buvo Lietuvos 100-mečio proga išleistos knygos Lietuvos tema: perleista Adolfo Šapokos „Lietuvos istorija“ , Gedimino Kulikausko „Lietuvio kodas. Įpročiai ir būdas senovės lietuvio prieš 100 metų“, Alfredo Bumblausko, Alfonso Eidinto, Antano Kulakausko, Mindaugo Tamošaičio „Lietuvos istorija kiekvienam“. Ir, žinoma, Rūta Šepetys su savo knygomis, nors ir ne naujomis, nepaliko TOP 10-uko“, – 15min teigė ji.

Asmeninio archyvo nuotr./Yuvalas Noah Harari
Asmeninio archyvo nuotr./Yuvalas Noah Harari

Jau kelintus metus pastebima ir tendencija, kad populiarėja lietuvių autorių knygos. Taip buvo ir šiais metais. Be jau minėtos R.Šepetys, ji išskyrė ir Beatos Tiškevič „Vyvenimą“, Ramunės Murauskienės „(Ne)tobulos moters užrašai“, Vaivos Rykštaitės „Pirmąkart mama“, Dariaus Pocevičiaus „Istoriniai Vilniaus reliktai 1944–1990“.

„Toliau auga vaikų literatūra. Taip pat nauja banga yra mokslo populiarinimo literatūra, parašyta suprantamai. Tai – Yuvalo Noah Harari knygos, Jaredo Diamondo „Ginklai, mikrobai ir plienas“, Giulia Enders „Žarnyno žavumynai“ ir panašios knygos“, – apie tendencijas kalbėjo Z.Barusevičienė.

Elektroninių knygų populiarumas auga

Nors Londono knygų mugėje šiemet buvo konstatuota, kad elektroninių knygų populiarumas mažėja, o skaitytojai pamažu grįžta prie popierinių knygų, lietuviškos el. knygų platformos „Milžinas“ vadovas Dainius Blynas teigia, kad Lietuvoje, priešingai, elektroninių knygų pardavimas auga labai stipriai.

„Šiais metais buvo nupirkta daugiau kaip 30 proc. daugiau elektroninių knygų nei 2017 m. Labiausiai prie to prisidėjo „Milžino prenumerata“, kuri palengvina priėjimą prie elektroninių knygų“, – 15min teigė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Elektroninės knygos
AFP/„Scanpix“ nuotr./Elektroninės knygos

Beje, jis teigė, kad mažėjančių elektroninių knygų pardavimo Vakaruose faktas atspindi didžiųjų leidyklų skaičius, bet neapima savilaidos, tiesiogiai „Amazon“ prekiaujančių ir mažesniųjų leidyklų skaičių.

„Pastarieji nėra renkami, o „Amazon“ apskritai nesidalina tokia informacija. O elektroninės knygos yra populiaresnės tarp mažesnių leidyklų ir savilaidoje bei „Amazon“ platformoje. Antra, didžiosios leidyklos gana stipriai kovoja prieš el. knygas, kadangi šiame rinkos segmente dominuoja minėtas „Amazon“ ir didžiosioms leidykloms nepatinka turėti dominuojantį pardavėją, kas pirmiesiems apsunkina derybas ir rinkos padėtį. Su tuo susijęs el. knygų kainų augimas, kuris jau yra pora metų būdingas didžiųjų leidyklų el. knygoms. Neretai pasitaiko, kad el. knyga yra brangesnė nei popierinė arba dažniausiai tos kainos yra lygios. Iš čia yra minėta tendencija, o ne iš mažėjančio vartotojų poreikio el. knygoms“, – teigė jis.

D.Blynas sakė, kad didžiausias augimas yra meilės romanų, romanų apskritai, saviugdos knygų– tų žanrų, kurie ir taip yra populiariausi knygų leidyboje.

Kalbėdamas apie tendencijas, kokioms knygoms skaitytojai suteikia pirmenybę rinkdamiesi elektronines knygas, D.Blynas sakė, kad didžiausias augimas yra meilės romanų, romanų apskritai, saviugdos knygų – tų žanrų, kurie ir taip yra populiariausi knygų leidyboje.

„Elektroninės knygos apskritai dažniausiai atspindi ar net sustiprina tendencijas, stebimas knygų rinkoje apskritai. Pavyzdžiui, meilės romanai yra vienas populiariausių žanrų apskritai, o tarp elektroninių knygų šis žanras dominuoja dar labiau. Kritimas nėra stebimas niekur, kadangi visas elektroninių knygų segmentas auga bendrai“, – sakė jis.

Jis įvardijo ir konkrečias knygas, kurias galėtų pavadinti kaip 2018 metų bestselerius (beje, el.knygų formatu knygos leidžiamos apie 2–6 mėn. vėliau nei popieriniu formatu, todėl gana daug bestselerių yra išleistų 2017 metais):

Suprasti akimirksniu

  • 1. Michael Katz Krefeld „Gelmės“ (Kitos knygos)
  • 2. Kandy Shepherd „Sidnėjaus nuotakos“ (Svajonių knygos)
  • 3. EL James „Tamsesnis. „Penkiasdešimt tamsesnių atspalvių" Kristiano akimis“ (Alma littera)
  • 4. Ingar Johnsrud „Kalipsė“ (Alma littera)
  • 5. Mary Higgins Clark „Neišleisk iš akių“ (Alma littera)
  • 6. Yuvalas Noah Harari „Homo deus“ (Kitos knygos)
  • 7. Kimberly Freeman „Lauko gėlių kalva“ (Alma littera)
  • 8. Elena Ferrante „Apie tuos, kurie pabėga, ir tuos, kurie lieka“ (Alma littera)
  • 9. Lynne Graham „Jis neplanavo meilės“ (Svajonių knygos)
  • 10. Peter Wohlleben „Paslaptingas medžių gyvenimas“ (Kitos knygos)

El. knygų skaitytojus reikia užsiauginti

Lygindamas elektroninių ir popierinių knygų leidybą, D.Blynas sakė, kad žymiai daugiau yra panašumų nei skirtumų.

„Bet jei kalbėtume apie skirtumus, vienas didžiausių, kad elektroniniu formatu knygos gyvavimo ciklas yra žymiai ilgesnis, bent 4–5 metai, o gal ir ilgiau. Pavyzdžiui, rusų saviugdos autoriaus Vadimo Zelando knygos pas mus vienos populiariausių, nors popieriniu formatu jų jau sunku rasti. Taip pat pas mus dažniau savo skaitytoją suranda mažiau populiaraus, originalesnio formato knygos, pavyzdžiui, Artūro Tereškino „Nesibaigianti vasara“ pas mus buvo gana populiari, nors tai tikrai gana neįprasto žanro knyga. Trečias skirtumas, kuris, beje, labai būdingas ir užsienio el. knygų rinkai, yra labai populiarus meilės romanų (dažnai priskiriamų ir leidžiamų kaip periodiniai leidiniai) žanras, šių romanų skaitytojos vienos didžiausių el. knygų ir ypač „Milžino” prenumeratos gerbėjų“, – sakė jis.

Bet jei kalbėtume apie skirtumus, vienas didžiausių, kad elektroniniu formatu knygos gyvavimo ciklas yra žymiai ilgesnis, bent 4–5 metai, o gal ir ilgiau

Anksčiau leidyklos gana įtariai žiūrėjo į elektroninių knygų leidybą, manydamos, kad jas bus lengva platinti apsikeitimo failais platformose, vis dar buvo gajus įsitikinimas, kad žmonės nenori mokėti už elektronines knygas.

D.Blyno teigimu, dabar situacija pasikeitė iš esmės. „Prieš 3–4 metus daugumą leidyklų reikėjo įkalbinėti ir dažnai vis tiek neįkalbėdavai, o dabar elektronines knygas leidžia beveik visi. Piratavimas neatrodo didelė problema, greičiau finansiniai sumetimai trukdo investuoti į e.leidybą, nes stereotipiškai nesitikima, kad tai atsipirks. Bet e.leidyba yra nebrangi (50–100 eurų vienai knygai), taigi prieinama iš esmės visiems. Tad dabar, jei kažkurių knygų nėra, tai yra dėl vadybinių, neapsižiūrėjimo priežasčių, o esminio prieštaravimo el. knygų leidybai neturi beveik niekas“, – sakė D.Blynas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Elektroninės skaityklės
AFP/„Scanpix“ nuotr./Elektroninės skaityklės

„Elektroninių knygų leidėjai ir pardavėjai turi užsiauginti savo skaitytoją, – apie tai, kad naivu tikėtis, jog popierinių knygų skaitytojai pakeis popierines knygas elektroninėmis, nes jų poreikius puikiai tenkina ir popierinės knygos, kalbėjo D.Blynas. – Bet daliai šių skaitytojų elektroninė knyga tampa papildomu skaitymu, kai nėra progos skaityti popierinės knygos (per pietų pertrauką, važiuojant miesto transportu).

Kita dalis grįžta prie knygų, nes popierinių nepasitaikydavo po ranka, o elektroninės knygos staiga suteikia proga vėl skaityti, nes knygos tampa pasiekiamos bet kada ir bet kur. Jei pažiūrėtume į anglų kalbos rinkas, ten elektroninės knygos sudaro apie 30 proc. pardavimų, Vokietijoje apie 15 proc. Lietuvoje ilgainiui irgi nusistovės šiame lygyje, bet tam turi praeiti natūralaus augimo periodas. Vokietija iki tokio lygio užaugo per 7 m., o Lietuvoje elektroninės knygos tapo iš tikrųjų prieinamos patogiu formatu (su „Milžino“ atėjimu) prieš 2 metus.“

Knygos.lt kalba apie naują knygyną Kaune

Internetinis knygynas Knygos.lt šiemet Vilniuje atidarė antrą fizinį knygyną, bet kitais metais nežada sustoti ir kalba apie plėtrą. Kaip sako knygyno vadovas Dovydas Pauliukonis, bendrovė šiuose knygynuose mato didelį potencialą.

„Prieš metus „Ogmios mieste“ atidarytame knygyne, pardavimai per metus paaugo 20 proc. Tai padėjo apsispręsti toliau tęsti fizinių knygynų plėtrą ir atidaryti antrą knygyną Vilniuje. Kitais metais planuojamas dar bent vienas naujas knygynas Kaune“, – pasakoja D.Pauliukonis.

Pasak jo, pasiteisino daugiakanalės prekybos modelis, kuris nesukelia konkurencijos tarp mažmenos ir internetinės prekybos, o atvirkščiai – papildo ir sustiprina vienas kitą, mat knygų pirkėjai dažnai perka internetu, pasirinkdami atsiėmimą knygynuose.

Tačiau fiziniuose knygynuose ir internetinėje parduotuvėje skiriasi skaitytojų perkamiausios knygos. Kaip 15min pasakoja D.Pauliukonis, pardavimams internete didelę įtaką turi tuo metu vykstančios akcijos ir nuolaidos, nors tokios pat akcijos įtakos pirkėjams fiziniuose knygynuose turi mažiau.

„Žmonės knygynuose ypač atkreipia dėmesį į knygas anglų kalba, joms kiekviename knygyne skirta po atskirą lentyną“, – teigia D.Pauliukonis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Beata Tiškevič
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Beata Tiškevič

Knygyno internete vadovas sako, kad perkamiausių šių metų knygos.lt knygų dešimtukas, atmetus tas knygas, kurių buvo daug nupirkta per organizuotus išpardavimus, atrodo taip: Beatos Tiškevič „Vyvenimas“, Thomaso Eriksono „Aplink mane – vien idiotai“, kolekcinis Adolfo Šapokos kūrinys „Lietuvos istorija“, Marko Mansono „Subtilus menas nekrušti sau (ir kitiems) proto“, Evelinos Daciūtės ir Aušros Kiudulaitės „Laimė yra lapė“, Debi Gliori „Mylėsiu tave, kad ir kas nutiktų“, Dano Browno „Kilmė“, Dailiaus Dargio „Kriminalinė Agurkinių odisėja“ ir dvi Y.N.Harari knygos – „Sapiens“ ir „Homo Deus: glausta rytojaus istorija“.

Jei žvelgtume į knygos.lt perkamiausių šių metų knygų dvidešimtuką, čia rastume devynis lietuvių autorius: be jau minėtų B.Tiškevič, D.Dargio, E.Daciūtės ir A.Kiudulaitės bei A.Šapokos knygų, į šį lietuvių autorių devintuką dar patenka Rūtos Šepetys kūrinys „Tarp pilkų debesų“, Jūratės Bortkevičienės „Atsakinga tėvystė“, Indrės Vakarės „Vienos nakties nuotykis“, Jurgitos Surplienės „Mažylio receptai“ ir Adolfo Ramanausko-Vanago autobiografija „Partizanų gretose“.

Šią vasarą knygos.lt pradėjo prekiauti ir knygomis anglų kalba. Kaip nurodo D.Pauliukonis, perkamiausių šios internetinės parduotuvės prekiaujamų knygų anglų kalba dešimtukas, kuriame yra ne viena lietuviškai jau išleista knyga, atrodo taip: Jordano B.Petersono „12 Rules for Life: An Antidote to Chaos“, Rupi Kaur „Milk and Honey“, jau minėta Y.N.Harari „Sapiens“, Andre Acimano „Call Me By Your Name“, Dale'o Carnegie „How to Win Friends and Influence People“, Marinos Abramovič „Walk Through Walls“, Elizabeth Gilbert „Eat, Pray, Love“, dar viena Y.N.Harari knyga „Homo Deus: A Brief History of Tomorrow“, Stepheno Kingo „It“ ir Stepheno Hawkingo „A Brief History of Time“.

Ričardo Šileikos nuotr./„eureka!“
Ričardo Šileikos nuotr./„eureka!“

Didėja susidomėjimas angliškomis knygomis

Skaitytojai Lietuvoje perka ne tik knygas lietuvių kalba, bet ir užsienio kalbomis. Knygynas „eureka!“ sostinės centre jau daug metų siūlo knygas anglų kalba, ir šio knygyno asortimento formuotojas Benas Arvydas Grigas šiame pokalbyje apibūdina, kokios prekybos ne Lietuvoje leistomis knygomis tendencijos.

– Kaip galėtumėte apibūdinti 2018-uosius jūsų knygyne? Gal pastebite kokias nors naujas tendencijas, gal kurių nors žanrų/autorių populiarumas atslūgsta, o kai kurių kaip tik išaugo?

– 2018-ieji mūsų mažame knygyne buvo džiaugsmingi ir gausūs. Kadangi aktyviai dirbti su knygyno asortimentu pradėjome prieš trejus metus (anksčiau daugiau dirbdavome su instituciniais užsakymais), vis dar jaučiame augantį žmonių susidomėjimą didėjančiu mūsų angliškų knygų pasirinkimu, o atrinktos literatūros lietuvių kalba skaitytojų taip pat netrūksta.

Vis dar jaučiame augantį žmonių susidomėjimą didėjančiu mūsų angliškų knygų pasirinkimu, o atrinktos literatūros lietuvių kalba skaitytojų taip pat netrūksta.

Savo angliškų knygų skyrių pradėjome visų pirma nuo grožinės literatūros, tačiau šiemet ypač pajutome anglosferinio non-fiction (negrožinės literatūros, kurią apima mokslo populiarinimo, istorinės, politinės, psichologinės, ekonominės, literatūrinės, meninės tematikos knygos, taip pat eseistika, memuarai, biografijos) populiarumą.

Daug dėmesio sulaukė ir ką tik užsienyje išleistos knygos: Davido Lyncho kartu su Kristine McKenna parašyta autobiografija „Room to Dream“, istoriko Yuvalo Noah Harari naujoji knyga „21 Lessons for the 21st Century“, psichologijos profesoriaus Jordano B.Petersono „12 Rules for Life“. Tačiau lietuviai dažnai renkasi ir klasikinius, seniau leistus negrožinius kūrinius (gal dėl to, kad iki šiol nebuvo pasiūlos?): meno tyrinėtojo Johno Bergerio „Ways of Seeing“, biologo Richardo Dawkinso „The Selfish Gene“ ar italų literato Primo Levi eseistikos knygas.

Šiemet ypač pajutome anglosferinio non-fiction populiarumą.

Panašią tendenciją pastebime ir lietuviškose leidyklose – vis dažniau pasirodo didelio populiarumo užsienyje sulaukusių negrožinių kūrinių vertimai, kuriuos turbūt pralaužė prieš porą metų leidyklos „Kitos knygos“ išleista Yuvalo Noah Harari knyga „Sapiens. Glausta žmonijos istorija“. Dabar turbūt kiekvienos didesnės leidyklos pagrindiniame asortimente galima rasti po porą ar dešimtį non-fiction‘o vertimų, iš kurių didžiausio atgarsio susilaukė (bent mums, iš pradžių) netikėta tema – gamta, medžiai, gyvūnai. Tai vokiečių miškininko Peterio Wohllebeno knygos „Paslaptingas medžių gyvenimas“ bei „Kaip gyvūnai jaučia ir supranta pasaulį“.

Taip pat jaučiame, kad atsiranda vis daugiau žmonių, sekančių pasaulinį literatūros ritmą – vis užeinančių, klausiančių, ar dar neturime prieš porą dieną Amerikoje išėjusios knygos, žinančių, kad po poros savaičių bus išleistas Haruki Murakami naujas romanas

Taip pat jaučiame, kad atsiranda vis daugiau žmonių, sekančių pasaulinį literatūros ritmą – vis užeinančių, klausiančių, ar dar neturime prieš porą dieną Amerikoje išėjusios knygos, žinančių, kad po poros savaičių bus išleistas Haruki Murakami naujas romanas arba tiesiog sekančių literatūrines premijas ir ieškančių jų laimėtojų, ar į ilgąjį ar trumpąjį sąrašą patekusių knygų.

Tokiu būdu pagrindinių premijų – Pulitzer‘io, „Man Booker“, tarptautinės „Man Booker“, amerikietiškojo „National Book Award“ – ilgieji ir trumpieji sąrašai mums kaip knygyninkams nurodo kryptį, ką skaityti verta, įdomu, su kuo susipažinti reikėtų, bet taip pat užduoda ir atsakomybę prieš literatūrą (jos industrija/tėkme) besidominčius knygyno lankytojus, t.y. nominuotas/laimėjusias knygas visų pirma turėti, taip pat ir žinoti ką nors daugiau nei pavadinimą.

Projekto partnerio nuotr./ Miglė Anušauskaitė
Projekto partnerio nuotr./ Miglė Anušauskaitė

Dar vienas didelio paūgėjimo susilaukęs žanras šiemet – grafiniai romanai. Prie to itin prisidėjo dviejų puikių lietuviškų grafinių romanų pasirodymas – Miglės Anušauskaitės „Dr. Kvadratas. Greimas ir jo semiotika“ bei Jurgos Vilės ir Linos Itagaki „Sibiro Haiku“. Abiejų šių knygų per metus vis išsekdavome ir pasipildydavome, o poreikis, koks buvo iškart po Knygų mugės, rodos, nelabai ir nuslūgo. Taip pat įdomi detalė – šiemet grožinę literatūrą vertinančiai „Man Booker“ premijai pirmąkart jos istorijoje buvo nominuotas Nicko Drnaso grafinis romanas „Sabrina“, kuris irgi jau yra radęs savo skaitytojų Lietuvoje.

Mokslinė fantastika – per pastaruosius porą metų labai atgijęs žanras, tą matome tiek tarp lietuviškų knygų, tiek tarp angliškų.

Mokslinė fantastika – per pastaruosius porą metų stipriai atgijęs žanras, tą matome tiek tarp lietuviškų knygų, tiek tarp angliškų. Leidyklai „Eridanas“ nugaravus, lietuvių kalba mokslinės fantastikos knygų kurį laiką visai nebuvo rinkoje, tačiau prieš daugiau nei metus mokslinės fantastikos atgaivinimu pradėjo užsiimti leidykla „Kitos knygos“. Dėl to tarp populiariausių knygų šiemet galime rasti Douglaso Adamso, brolių Strugackių, Isaaco Asimovo knygas. Iš mūsų (mokslinės) fantastikos lobyno anglų kalba perkamiausi – Phillipas K.Dickas, Neilas Gaimanas, Stanislawas Lemas, kinų autorius Cixin Liu.

„eureka!“
„eureka!“

Taip pat labai džiaugiamės galėdami knygyno lankytojams pasiūlyti lietuvių autorių vertimus į anglų kalbą. Šiomis knygomis susidomėjimas kuo toliau, tuo labiau auga – vasarą skyrių prašluoja turistai, likusiu laiku – patys lietuviai perka knygas kaip dovanas draugams užsieniečiams, Lietuvoje gyvenantys kitataučiai imasi dar vienos knygos.

Iš šio skyriaus šiemet labiausiai išsiskyrė Antano Škėmos „Baltos drobulės“, Dalios Grinkevičiūtės „Lietuviai prie Laptevų jūros“ vertimai, taip pat džiaugiamės vertėjo Rimo Užgirio uždirbtais vaisiais – Aušros Kaziliūnaitės bei Mariaus Buroko poezijos vertimais.

– Kokius kūrinius galėtumėte išskirti kaip šių metų bestselerius?

– Iš negrožinės literatūros lietuvių kalba – vienareikšmiškai Yuvalas Noah Harari knyga „Homo Deus“. Taip pat didelio skaitytojų susidomėjimo sulaukė Patti Smith memuarai „Tiesiog vaikai“, Dariaus Pocevičiaus istorinė studija „Istoriniai Vilniaus reliktai, 1944–1990. I dalis“, Witoldo Gombrowicziaus „Lenkiški prisiminimai“, Ellen Hinsey pokalbiai su Tomu Venclova „Nelyginant šiaurė magnetą“.

Howard Phillips Lovecraft „Tykantis tamsoje“
Howard Phillips Lovecraft „Tykantis tamsoje“

Iš grožinės literatūros lietuvių kalba šiemet pasižymėjo H.P.Lovecrafto siaubo apsakymų rinktinė „Tykantis tamsoje“, K.O.Knausgaardo pirmoji iš šešių „Mano kova“ dalis. Iš poezijos – Mariaus Buroko knyga „Švaraus buvimo“.

Šiemet anglų kalba stabiliai didelio susidomėjimo sulaukia anksčiau leistos knygos – Yuvalo Noah Harari „Sapiens“ bei „Homo Deus“, prie jų prisidėjo šiemet pasirodžiusi nauja to paties autoriaus knyga „21 Lessons for the 21st Century“, taip pat netrukus lietuviškai pasirodysianti performansų menininkės Marinos Abramovič autobiografija „Walk Through Walls“, muzikantės Patti Smith memuarai „Just Kids“.

Ričardo Šileikos nuotr./„eureka!“
Ričardo Šileikos nuotr./„eureka!“

Iš šiemet pasirodžiusių knygų skaitomiausios pasirodė šios: Davido Lyncho kartu su Chistine McKenna parašyta autobiografija „Room to Dream“, tarptautinę „Man Booker“ premiją laimėjusios lenkų rašytojos Olgos Tokarczuk romanas „Flights“, naujoji japonų grando Haruki Murakami knyga „Killing Commendatore“, Dereko Thompsono kultūrinė studija „Hit Makers“, škotų rašytojos Ali Smith romanų kvarteto antroji dalis „Winter“.

– Nors prekiaujate daugiausia angliškomis knygomis, visgi turbūt pastebite ir tai, kas perkama iš lietuviškai išleistų knygų. Taigi, gal išeitų palyginti tai, kokias knygas perka skaitytojai lietuvių ir užsienio kalbomis? Kokie esminiai skirtumai?

– Didžioji dalis mūsų knygyno skaitytojų iš lietuviškų knygų daugiausia domisi naujai išleistomis, spaudoje ar medijose apkalbėtomis, aprašytomis knygomis. Tačiau daug žmonių užsuka ir dėl bendro pasirinkimo – patyrinėti mūsų filosofijos, poezijos, psichologijos ar grožinės literatūros skyrių, nes juose knygos atrinktos ne tik pagal šviežumą, bet ir pagal literatūrinę, kultūrinę vertę ar svarbą – net jei knygos leistos ir prieš dešimt metų.

Iš skaitytojų atkeliaujančių dėl mūsų angliškų skyrių, dalis domisi šiuolaikine grožine literatūra, dalis tyrinėja daug platesnį, ir kiekiškai, ir tematiškai (nei lietuvišką) negrožinės literatūros skyrių. Pavyzdžiui, jei žmogus domisi mokslu, lietuvių kalba išleistų kokybiškų mokslo populiarinimo knygų rinkoje šiuo metu yra vos keletas, o anglų kalba galima rinktis nuo kanoninių Stepheno Hawkingo „A Brief History of Time“ ar Jameso D.Watsono „The Double Helix“ iki knygų, tyrinėjančių laiką, vėžį, kosmosą, gravitaciją – iš esmės knygų anglų kalba galima rasti apie viską.

Taip pat didelė dalis angliškas knygas perkančių žmonių ieško kanoninių, klasikinių kūrinių, kurių tiražai lietuvių kalba tiesiog pasibaigę, arba jie sąmoningai nori skaityti knygą originalo kalba.

Taip pat didelė dalis angliškas knygas perkančių žmonių ieško kanoninių, klasikinių kūrinių, kurių tiražai lietuvių kalba tiesiog pasibaigę, arba jie sąmoningai nori skaityti knygą originalo kalba – Vladimiro Nabokovo „Lolita“, J.D.Salingerio „The Catcher in the Rye“, Margaret Atwood „The Handmaid‘s Tale“, Williamo Goldingo „Lord of the Flies“ – vienos perkamiausių knygų mūsų knygyne. Taip pat yra daug pasaulio bei Europos literatūros kūrinių, kurie nėra ir gal net niekada nebus išversti į lietuvių kalbą (dėl per didelio nišiškumo). Iš šios srities nesustojančio susidomėjimo sulaukia Davido Fosterio Wallace‘o knyga „Infinite Jest“, Thomaso Pynchono, Marko Z.Danielewskio, Williamo S.Burroughso kūriniai.

Ričardo Šileikos nuotr./„eureka!“
Ričardo Šileikos nuotr./„eureka!“

Ta pati situacija yra su anglų kalba turima poezija, grafiniais romanais, filosofija – didelė dalis knygų lietuvių kalba dėl nišiškumo gali niekad ir neatsirasti, tuo labiau kad tokius didžmogius kaip T.S.Eliotą ar Ezra Poundą, kuriais susidomėjimo bus turbūt visada, visgi verčiau skaityti originalo kalba.

– Kai kurios knygos ar autoriai gal ir negali pasigirti dideliais pardavimais, tačiau turi labai ištikimus gerbėjus. Gal galite įvardinti kai kuriuos tokius pavyzdžius?

– Iš knygų lietuvių kalba ištikimus gerbėjus turi filosofija, kurios lentyną pastaraisiais metais puikiai pildo leidyklos „Jonas ir Jokūbas“ leidžiamos knygos. Tarp jų – Platono, Descartes‘o, Spinozos veikalai, filosofinės knygos vaikams. Taip pat galima paminėti leidyklos „Baltos lankos“ išleistą Maurice Merleau-Ponty knygą „Juslinio suvokimo fenomenologija“ bei leidyklos „Apostrofa“ išleistą Eugene‘o Finko „Laimės oazę“.

O iš literatūros anglų kalba ištikimus gerbėjus turi keli kultiniai autoriai – amerikiečiai Davidas Fosteris Wallace‘as, Thomas Pynchonas, argentiniečių rašytoja-mistikė Clarice Lispector, vengrų autorius Laszlo Krasznahorkai, japonų prozininkas Yukio Mishima, vokiečių autorius W.G.Sebaldas. Visi jie rašo sudėtingą, kiekvienas savaip nišinę prozą, tačiau turi ištikimų skaitytojų ir Lietuvoje.

– Pasaulyje nuogąstaujama, kad knygų žmonės perka mažiau. Ar pastebite tai, lygindamas šiuos metus su 2017-aisiais?

– Mūsų knygynas mažas, tad bendrų tendencijų tikrai negalime pasakyti, tačiau pas mus – skaitytojų tik daugėja. Tai turbūt susiję su tuo, jog mūsų asortimentas ir įvairovė (ypač knygų anglų kalba) pastaraisiais metais stipriai prasiplėtė, o skaitytojus, kuriuos domina atrinkta, kokybiška grožinė ir negrožinė literatūra dar ne visus pasiekė žinia apie mūsų egzistavimą.

Vis dar sulaukiame užėjusio lietuvaičio svaigulio ir džiaugsmo po kurio seka žodžiai „Koks puikus pasirinkimas! Kada jūs atsidarėt?“ ir mūsų atsakymas – „Prieš trylika metų“. Tuo labiau kad skaitytojų ratą puikiai papildo krūvos turistų vasarą, Vilniuje gyvenantys užsieniečiai, vis grįžtantys lankytojai, vis puikiau anglų kalbą valdantys jauni žmonės. Tad knygynas „eureka!“ į skaitytojų kiekį žiūri pozityviai ir optimistiškai – susidomėjusių literatūra, skaitymo maniakų kiek buvo, tiek ir bus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Mano namas

Gaminkite protingai

Kelionė „The Coldest Ride“

Sveikata

Gyvenimas