Sekite 15min Google
Neramiu, sparčiai besikeičiančiu laiku praeityje ieškome, kas paaiškintų dabarties įvykius ir politinius sprendimus. Istorija padeda suprasti valstybės pasirinkimus, visuomenės baimes ir atsparumą, o kartais – ir nutylėtas artimiausių žmonių, šeimų patirtis. Istorinės knygos irgi kinta – šalia akademinių tyrimų daugėja dienoraščių, atsiminimų, dokumentinių pasakojimų, miestų ir kasdienybės istorijų, istorinių romanų.
Kauno knygų mugės programoje šis pokytis taip pat atsispindės – istorinė linija drieksis nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldo, XIX a. baudžiavos iki pokario tremčių, sovietmečio ir Nepriklausomybės atkūrimo.
Tadžikiją pasiekusi tremties istorija
Vienas pirmųjų mugės renginių istorine tema – rugsėjo 18 dieną, 11 valandą vyksiantis Beno Navakausko ir Elvyros Mickevič knygos „Didžiosios tremtys. Tadžikija, 1945 m.“ pristatymas. Leidinys atveria mažiau pažįstamą lietuvių tremties geografiją ir primena, kad okupacinio režimo represijos žmones nubloškė ne tik į Sibirą, bet ir į kitus tolimus Sovietų Sąjungos kraštus.
Knygą drauge su autoriais pristatys ir apie ilgą tremties atsiminimų kelią į viešumą kalbės Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė, istorikė Ramunė Driaučiūnaitė. Pokalbį moderuos Kotryna Lingienė.
Apie sudėtingą XX amžiaus Lietuvos istoriją mugės sekmadienį, rugsėjo 20 dieną, 12 valandą, bus kalbama ir Kęstučio (Casey) Kazlausko knygos „Lietuvių kronikos: prieš Geležinę uždangą, gyvenimas joje ir jai pasibaigus“ pristatyme. Pokalbyje su autoriumi dalyvaus istorikas dr. Arūnas Bubnys, VDU Lietuvių išeivijos instituto mokslininkė dr. Daiva Dapkutė ir Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvė, režimo tyrinėtoja Teresė Birutė Burauskaitė. Pokalbį moderuos Kristina Karlonė.
Nepriklausomybė iš arti
Naujausia Lietuvos istorija besidominčius skaitytojus turėtų intriguoti Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo Akto signataro Alberto Šimėno „Nepriklausomybės atkūrimo dienoraštis“.
Autentiški dienoraščiai į svarbiausius valstybės įvykius leidžia žvelgti kitaip – pamatyti ne tik galutinius politinius sprendimus, bet ir jų aplinkybes, abejones, įtampą, to meto nuotaikas. Knygos pristatyme rugsėjo 18 dieną, penktadienį, 14 valandą, dalyvaus autorius A.Šimėnas, filologė, signatarė Irena Andrukaitienė ir ekonomistas dr. Stasys Kropas. Pokalbį moderuos teisininkas dr. Jonas Prapiestis.
Savo žvilgsnį į vieną svarbiausių XX amžiaus pabaigos Lietuvos judėjimų pateiks ir Arvydas Juozaitis. Tą patį penktadienio vakarą, 19 val., jis pristatys knygą „Tikra Sąjūdžio istorija“. Pokalbį su knygos autoriumi moderuos filosofas Gintautas Mažeikis.
Knygos pavadinimas žada ne vien Nepriklausomybės atgavimo įvykių chronologiją, bet ir asmeninę jų interpretaciją, galinčią paskatinti diskusiją apie tai, kaip šiandien pasakojame Sąjūdžio istoriją ir kas turi teisę formuoti jos atmintį.
Apginti ir įtvirtinti
Šiandien vėl išryškėja pilietinės atsakomybės idėjų ir visuomenės pasirengimo ginti valstybę svarba. Apie tai bus kalbama penktadienį, 12 val., diskusijoje „Pilietiškumo ugdymas: nuo mokyklos suolo iki universiteto“. Joje dalyvaus Lietuvos švietimo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerė prof. Lina Kaminskienė, karo istorikas, politikas dr. Valdas Rakutis, verslininkas Eduardas Jasas. Pokalbį moderuos Mindaugas Nefas.
Tą pačią dieną, 13 valandą, mugėje bus pristatytas antrasis leidinio „Lietuvos užsienio politikos dokumentai“ tomas. Istorikų dr. Algimanto Kasparavičiaus, dr. Vilmos Bukaitės ir diplomato Vytauto Žalio sudarytas 1921–1923 metų dokumentų rinkinys atveria laikotarpį, kai jauna Lietuvos valstybė savo nepriklausomybę siekė įtvirtinti tarptautinėje erdvėje. Su knygos sudarytojais kalbėsis istorikas ir diplomatas Vytautas Žalys.
Iš naujo mugėje bus kviečiama atrasti visuomenės veikėjo, rašytojo ir vieno iš Lietuvos šaulių sąjungos ideologų Vlado Putvinskio asmenybę. Istoriko Mindaugo Nefo sudarytą knygą „Vladas Putvinskis. Gyvenimas ir parinktieji raštai“ 15 valandą pristatys jos sudarytojas M.Nefas ir istorikas Jonas Vaičenonis. Pokalbį moderuos istorikas Simonas Jazavita.
Baudžiava ir Kauno potvynis
Istorija ypač įtraukianti tampa tuomet, kai vietos, kuriose vyko svarbūs įvykiai, yra atpažįstamos, o pasakotojai gali kalbėti ilgai ir įdomiai.
Vienas ryškiausių šeštadienio pokalbių – 12 valandą vyksianti diskusija „Baudžiava – gyvoji Lietuvos istorija ir jos pamokos šiandienai“. Istorikas Alfredas Bumblauskas kartu su verslininkais, architektūrinio paveldo puoselėtojais, meno kolekcininkais Karoliu Baniu ir Petru Gaidamavičiumi svarstys, kodėl baudžiavos palikimas tebėra svarbus, kai kalbame apie Lietuvos visuomenę, jos santykį su valdžia, nuosavybe bei socialine atsakomybe. Diskusiją moderuos žurnalistė ir knygų autorė Žilvinė Petrauskaitė.
Istoriko dr. Gedimino Kasparavičiaus knyga „Miestas po vandeniu: 1946 metų didysis Kauno potvynis“ skaitytojus nukels į laiką, kai gamtos stichija pakeitė įprastą miesto gyvenimą, o Kauno gatvėmis žmonės galėjo judėti tik valtimis.
Pristatyme šeštadienį, 12 valandą, knygos autorius G. Kasparavičius, istorikas, knygų autorius dr. Mindaugas Balkus ir hidrologas Raimundas Baublys aptars įspūdingą miesto istorijos epizodą. Pokalbį moderuos muziejininkas dr. Dainius Elertas.
Asmenines istorijas ir miesto atmintį sujungia ir Metų knyga išrinkta Viktorijos Vitkauskaitės „Namai ir likimai“. Jos centre – Kauno Žaliakalnio medinukai ir juose gyvenusių žmonių istorijos. Apie knygą su autore ir architektu, medinės architektūros entuziastu Povilu Konkulevičiumi 14 valandą kalbėsis K. Lingienė.
Istorija – per skonį ir atmintį
Kauno knygų mugės programa patvirtins, kad praeitį galima pažinti ne tik skaitant dokumentus ar biografijas. Penktadienį, 17 valandą, dizainerė, projekto „Slapta meilė“ sumanytoja Julija Janus diskusijoje „Nuo archyvų iki skonių ir dizaino: kaip naujai atrasti LDK paveldą?“ svarstys, kaip istorija į šiuolaikinį gyvenimą grįžta per virtuvę, madą, dizainą ir kasdienybės kultūrą.
Šeštadienį, 19 valandą, vyks Julijos Janus knygos „Nematoma ranka“ pristatymas. Jį moderuos Daina Žemaitytė.
Į Šiaurės šalių kultūrinę atmintį kvies pažvelgti knygos „Šešėliai palieka pėdsakus. Šiaurės atmintis ir vaizduotė“ sudarytojos Gabrielė Radzevičiūtė ir Kotryna Markevičiūtė bei Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas. Pokalbį penktadienį, 14 valandą, moderuos filosofas Laurynas Peluritis.
Jauniesiems skaitytojams ir jų tėvams skirta Ernsto Hanso Gombricho knyga „Pasaulio istorija jaunajam skaitytojui“. Apie tai, kaip sudėtingą žmonijos istoriją pasakoti suprantamai, gyvai ir nenuobodžiai, penktadienį, 17 valandą, kalbėsis publicistas D. Puslys ir istorikas M. Nefas.
Antroji Kauno knygų mugė rugsėjo 18–20 d. užims visą „Žalgirio“ areną. Skaitytojų ir autorių susitikimai bei diskusijos vyks 450 vietų „Pegaso amfiteatre“, Lietuvos leidėjų asociacijos erdvėje bei Bibliotekų forume. Kauno knygų mugę organizuoja Lietuvos leidėjų asociacija ir „Ekspozicijų centras“.
