Šiais metais Lietuvos istorijos institutas planuoja išleisti knygą „Mūsų miestelis“. Tai publikacijų iš tarpukaryje Lietuvos žydų švietimo draugijos leisto dienraščio Folksblat rinkinys. 1935–1936 m. publikuoti straipsniai jidiš kalba atskleidžia tuometės Lietuvos provincijos gyvenimą žydų akimis. Dalis būsimo leidinio publikacijų su paaiškinimais ir aprašomą laikotarpį atspindinčiomis miestelių fotografijomis skelbiamos 15min.
Rengiamos knygos „Mūsų miestelis“ sudarytoja – Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoja dr. Eglė Bendikaitė. Projektas rengiamas vykdant ilgalaikę mokslo programą „Konflikto genealogija modernėjančioje visuomenėje. Lietuvos atvejis (XIX–XX a.)“,
N. Ril. Salantai[1]
Iš kurios pusės beįvažiuotumėte į Salantus, jie palieka labai tvarkingo miestelio įspūdį. Jis šiek tiek primena nemažą didesnio miesto priemiestį. Po didžiulio gaisro prieš devynerius metus[2] buvo pastatyti gražūs betoniniai mūrinukai [namai], gatvės – plačios. Pagrindinės gatvės yra Pakalnės ir Turgaus aikštės. Turgaus aikštėje rikiuojasi pagrindinės parduotuvės. Einant Pakalnės gatve pasiektumėte gražų parką, kuris taikos metu[3] priklausė kunigaikščiui Oginskiui.
Dabar parkas paveldėtojų yra atiduotas šauliams. Parkas yra labai gražus. Jame yra išvaizdžių, senų, milžiniškų medžių ir keletas pastatų – išlikęs anų gerų laikų priminimas.
Parko papėdėje teka Salanto upė, kurios vardu ir pavadintas miestelis.
Čia gyvena apytiksliai 3000 gyventojų, iš jų – 120 žydų šeimų. Po gaisro prieš devynerius metus žydų gyventojų sumažėjo apytikriai dvidešimčia šeimų. Bet palaipsniui bendruomenė ir vėl išaugo iki dabartinio dydžio.
Manoma, kad Salantai suvaidino nemenką vaidmenį prancūzų-prūsų[4] kare, nes netoli nuo miestelio yra kelias, kurio pavadinimas – „Prancūzų kelias“[5]. Pasakojama, kad prancūzai ėjo tuo keliu. Salantai yra 13 km nutolę nuo [artimiausios] geležinkelio stoties, tai yra Kartenos[6], ir iš ten taip pat paimamas [miestelio] paštas.
Miestelį administruoja valsčiaus valdyba, tarp jos narių yra ir vienas žydų atstovas. Jokiose kitose komisijose žydams nėra atstovaujama. Iki gaisro [miestelyje] taip pat buvo elektrinis apšvietimas. Iki jo atsiradimo, reikėjo uždeginėti dujines lempas [gatvėje]. Tačiau dabar [ir vėl] Salantuose nelikę elektrinio apšvietimo.
Čia yra apie 50 žydų prekybininkų. Iš amatininkų [miestelyje] galima rasti tik pastaruosius: 2 batsiuvius, 1 siuvėją, 1 skardininką, 1 laikrodininką, 1 kailiadirbį, 2 kirpėjus, 4 mėsininkus. O kai kurių profesijų amatininkų trūksta, ir, jei atsirastų nagingų jų atstovų, jie tikrai gerai gyventų.
Žydų prekybininkai kaip ir daugelyje miestelių kenčia nuo sunkios krizės[7]. Labai dažnai rastumėte lentynas, kurios jau yra visai tuščios, t. y. nevisiškai tuščios, bet gi dulkių niekas neperka. Jos laisvos nuo prekių. Vieną nuostabų rytą staiga apsižvalgai ir pamatai lentynose keletą degtukų dėžučių ir keletą pakelių „Nr. 8“[8]. Tuo atveju, jei užsuksite pas Salantų prekybininkus ir rasite parduotuvę be pardavėjo, nesijaudinkite, prašom šiek tiek pastoviniuoti (atsisėsti nėra ant ko), tai užtrunka 10 minučių ir pardavėjas jau įžengia pro duris. Jis meldėsi popiečio pamaldose arba buvo išėjęs ko nors pasiteirauti...
Miestelyje irgi veikia žydų liaudies bankas, kuris turi apie 80 narių, tarp kurių yra keletas krikščionių. Banko padėtis gera, jame dirba du darbuotojai.
Žydai gerai sugyvena su kaimynais lietuviais. Mėlynųjų ženklelių[9] platinimas vangus ir nesulaukia didesnio dėmesio. Pasirūpinama tuščiais vargstančių žydų ligonių skrandžiais ir vaistais. Tam [pinigų] duoda rabinas iš karobkės[10]. Atskiros bikur holim[11] organizacijos miestelyje nėra.
Salantuose taip pat yra moterų komitetas, kurio mėnesinės pajamos – apie 60 litų. Jos yra labai atsidavusios savo darbui, stengiasi pasirūpinti vargstančiais pagal išgales. Čia, Salantuose, yra vienas gydytojas žydas ir vienas – krikščionis, viena dantų gydytoja žydė.
Kultūrinė padėtis
Salantuose yra pradinė mokykla su hebrajų mokomąja kalba, kurioje dirba 2 mokytojai, vienas registruotas[12] ir gaunantis algą, o kitas – ne. Taip pat miestelyje veikia privatus vaikų darželis, kurį lanko 8 vaikai, pastarasis taip pat hebrajiškas. Veikia čia ir Talmud Tora mokykla[13], į kurią dalis mokinių iš hebrajiškos pradinės mokyklos, prasimokę ten visą priešpietę, po pietų renkasi mokytis tikybos dalykų.
Pagaliau įsisteigė Agudas Israel[14] ir Beit Yakov[15]. Taip pat Salantuose atidaryta Pereco[16] vardo biblioteka, bet ji beveik neveikianti, nes jaunimas užsiima tik partiniu darbu, o knygų beveik niekas neskaito. Neperkama jokių naujų knygų. Buvo gana gera vaikiškos literatūros kolekcija, bet ją pasiėmė pradinė mokykla. Knygos vaikams, žinoma, praverčia.
Įkurtas sionistų socialistų kibucas[17] su dešimčia chalucų[18], kurie imasi kiekvieno darbo, kuriam yra pakviečiami. Iki gaisro Salantuose buvo didžiulė sinagoga su beis medrašu[19].
Paprastai Salantų krautuvininkams, laukiantiems išsigelbėjimo, kurį jiems turėtų suteikti du turgadieniai – antradienis ir penktadienis, nėra lengva. Turgūs yra labai maži ir valstiečiai važiuoja parduoti grūdus ten, kur veikia Lietūkio padalinys. Bet dar kartesnė yra Salantų vežikų, kuriems tenka su dideliais krovininiais vežimais traukti iš Klaipėdos, dalia. Kadaise bent žmonės uždirbdavo prasimaitinimui aplinkiniais keliais, o šiandien – sunkūs laikai. Jei Salantų vežikas vienas pats pajėgtų pargabenti krovinius iš Klaipėdos ir nereikėtų [naudoti] arklio bei [išvengtų] visų su juo susijusių išlaidų, jis tikrai taip ir padarytų.
Todėl salantiškiai didžiuojasi savo praeitimi, savo rabinu Izraeliu Salanteriu[20] ir savo didžiu hebrajų rašytoju Mordechajumi Aronu Gincburgu[21], gimusiu 1795 m. gruodžio 3 d., mirusiu 1846 m. lapkričio 5 d. Bet neatrodo, kad jaunimas sektų pavyzdžiu tų, kuriais jie didžiuojasi. Laikas, kurį jie iššvaisto be naudos savo partijoms, nurodo jiems kelią, kuris matosi iš jų veiklos, skirtos bibliotekai.
[1] N. Ril, Salantai, Folksblat, nr. 178, 1935-08-07, z. 5.
[2] 1926 m. birželio 7-8 d. naktį kilo didžiulis gaisras. Sudegė sinagoga, klebonija, vandens malūnas, vaistinė, žydų mokykla, 60 krautuvių su prekėmis. 250 šeimų liko be pastogės. Plačiau žr. https://salantiskis.blogspot.com/2012/03/1926-metai-is-salantu-liko-tik-pelenai.html [žr. 2024-09-02]
[3] Turima galvoje prieš I pasaulinį karą.
[4] Turima galvoje Prancūzijos-Rusijos karas ir 1812 m. Napoleono I karo žygis į Maskvą.
[5] Senkelio dar vadinamo Prancūzkeliu atkarpa yra Salantų apylinkėse (Kūlupėnų seniūnijoje). Manoma, kad 1812 m. prancūzų kariuomenės daliniai, judėję Telšių kryptimi, galėjo žygiuoti šiuo vieškeliu.
[6] Kartenos geležinkelio stotis pastatyta 1932 m., tiesiant Klaipėdos-Kauno geležinkelio linijos atkarpą Kretinga-Telšiai. Pavadinimą išlaikė iki 1975 m., po to pervadinta į Kūlupėnų geležinkelio stotį.
[7] Turima galvoje Pasaulinė ekonomikos krizė.
[8] Vienas iš tabako magnatų brolių Solomonų fabrike Kaune gamintų cigarečių pavadinimų.
[9] „Mėlynieji ženklai“ – Lietuvos verslininkų sąjungos inicijuota loterija. Tai dar viena pirkimo pas žydus boikotavimo vajaus akcija.
[10] Rus. dėžutė. Dėžutės mokestis taikytas žydams Rusijos imperijoje XIX ir XX a. pr. Tai buvo specialus mokestis už košerinę mėsą, paukštieną ir kartais kitus produktus, skirtas žydų bendruomenės institucijoms finansuoti ir valstybės mokesčių kvotoms sumokėti.
[11] Heb. ligonių lankymas. Organizacijos tikslas buvo lankyti ligonius ir teikti jiems ir jų artimiesiems visokeriopą pagalbą.
[12] Valstybės išlaikomose žydų pradžios mokyklose dirbę mokytojai, akredituoti Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos buvo etatiniai valstybės tarnautojai ir jiems buvo mokama alga.
[13] Heb. Toros studijos – žydų religinė pradinė mokykla.
[14] Heb. Izraelio sąjunga – religinė žydų partija, gyvavusi tarpukario Lietuvoje ir turėjusi savo skyrius visoje Lietuvoje.
[15] Heb. Jakovo dukros – religingų žydžių moterų organizacija, turėjusi savo skyrius kai kuriuose miesteliuose.
[16] Izaokas Leiba Perecas (1852–1915) Lenkijos žydų rašytojas ir kultūros veikėjas. Bibliotekoms, skaitytojų klubams, švietimo draugijoms Rytų Europoje tarpukariu buvo suteikiamas Pereco vardas dėl jo nuopelnų modernios jidiš kalbos ir sekuliaraus žydų švietimo srityse.
[17] Heb. susibūrimas – kolektyvinis žemdirbių ūkis, komuna.
[18] Heb. pionierius – žydų jaunimo organizacijos, rengusios kvalifikuotus specialistus emigracijai, nariai.
[19] Heb. mokymosi namai – maldos ir studijų namai.
[20] Israel ben Zeev Vulf Lipkin (1810-09-03 Žagarėje–1883-02-02 Karaliaučiuje), rabinas, Musar (hebr. dorovė) judėjimo Lietuvoje pradininkas.
[21] Mordekhai Aharon Gintsburg, gimė Salantuose, mirė Vilniuje. Rašytojas, vienas iš pasaulietinės hebrajų literatūros pradininkų, vertėjas, švietėjas. 1841 m. jis su bendraminčiu įkūrė Vilniuje pirmąją pasaulietinę žydų mokyklą Lietuvoje, kuriai vadovavo penkerius metus.
