Dabar populiaru

Naujausios

Publikuota: 2017 kovo 24d. 11:28

Prisiminimai apie Lietuvos radiją: 1980-ųjų kronikos

Knygos viršelis
Leidyklos nuotr. / Knygos viršelis

Neseniai išleista knyga „Lietuvos radijas. 1926–2016.Faktai. Kūrėjai. Laidos“ (Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras). Siūlome ištrauką iš šios knygos, kurioje atspindima tai, kaip radijas veikė devintojo dešimtmečio pradžioje.

Lietuvos radijas, 1926 metų birželio 12 dieną prabilęs iš Kauno, tapo vienu reikšmingiausių įvykių Nepriklausomos Lietuvos gyvenime. Devyni radijo gyvavimo dešimtmečiai nuo 1957 metų kartu su Lietuvos televizija – tai Lietuvos visuomenės technologijų ir minties raidos metų: nuo pirmųjų šaukinių, sparčiai gausėjančių klausytojų rato, okupacijos karų ir cenzūros išbandymų iki Baltijos kelio ir Kovo 11-osios...

1926 metų birželio 12 d. ne tik radijo pradžia, bet ir visos LRT gimtadienis. Lietuvos radijo ir televizijos istorija – svarbi valstybės istorijos dalis.

XX a. pradžioje, atsiradus radijui, ne visi vienodai reagavo į šį „stebuklą“ – kai kurie radijo ir prisibijojo, nes nesuprato, kaip jis veikia. Būdavo ir taip, kad kaime žmonės susirenka pasiklausyti radijo, sugrįžta namo ir bijo garsiai kalbėti, nes pas tą, kuris turi radiją, girdėti viskas, ką žmonės kitur kalba. Radijas kaltintas ir dėl lietaus, ir dėl sausros. Pavyzdžiui, 1927 m. „Lietuvos žinios“ rašė, kad „Visam kaltas radio. Nausodės kaime lijo smarkus cikloninio pobūdžio lietus. Daugelio ūkininkų rugius suplojo ir sumaišė su purvu. Tas pats lietus Panevėžyje pridarė nuostolių, perkūnas trenkė į elektros vielas. Žmonės apie Panevėžį kalba, jog tai, girdi, radijo priimtuvai kalti. Pirmiau, girdi, jokių ciklopų nebuvo. Tose vietose žadama radijo priimtuvus naikinti.“

Taip skynėsi kelią radijas į Lietuvos žmonių namus...

Siūlome ištrauką iš šios knygos


1980

Mes nesveikai domėdavomės viskuo, kas vyksta pasaulyje. Po to naiviai turimomis priemonėmis mėgindavome atkartoti vakarietiškas madas. (…) Muzika buvo realiausias dalykas. Ir labiausiai vertinamas. (…) Sekmadieniais [iš tikrųjų laida transliuota šeštadieniais] Lietuvos radijas transliuodavo „Jaunimo diskoteką“ su B. Ribokiene. Aš net buvau prilitavęs kažkokį laidą, kuriuo galėjau iš radijo taško įrašinėti į magnetofoną. Paskui savaitę klausydavausi… (Andrius Mamontovas, Istorijos, 2006, nr. 9)

Maskva vėl matavosi triumfo vainiką – šį kartą „šlovingą eilutę“ ji ketino įrašyti į pasaulio sporto istoriją. Sovietų Sąjungos sostinėje pirmą kartą vyko olimpinės žaidynės. Jau iš anksto buvo žadama pasaulį nustebinti stadionų ir arenų dydžiais, neregėtu entuziazmu ir svetingumu. Žaidynės turėjo būti vadinamos didžiausiomis ir geriausiai organizuotomis per visą jų istoriją.

Eilutė buvo įrašyta – ir ne tik į sporto, bet ir į pasaulio istoriją: XXII vasaros olimpines žaidynes Maskvoje boikotavo net 65 pasaulio šalys. Tai buvo didžiausias boikotas per visą olimpinio judėjimo istoriją. Toks buvo Vakarų atsakas į SSRS veiksmus Afganistane.

Maskva olimpiadai intensyviai ruošėsi – iš miesto išgabeno nepageidaujamus asmenis, parduotuves užvertė iki tol nematytomis prekėmis. Iš naujo olimpinio komutacinio centro į užsienio šalis transliuota 20 televizijos programų – 7 iš jų per palydovą „Intersputnik“, dar 7 – per palydovo „Intelsat“ sistemas. Specialiai tam tikslui įrengtos keturios stotys žemėje. Pasirūpinta, kad milijonai žiūrovų galėtų stebėti olimpines žaidynes. Tiesa, nepatogius momentus, kai, pvz., atidarymo eisenoje vietoj Airijos sportininkų žygiavo tik jos olimpinio komiteto pirmininkas, sovietų televizija „netyčia“ praleisdavo.

M.Vidzbelio nuotr./Birutė Ribokienė
M.Vidzbelio nuotr./Birutė Ribokienė

Seniai laukėme ko nors panašaus

Dabar jau sunku pasakyti, kiek „Jaunimo banga“ šeštadieniais ir sekmadieniais prie radijo imtuvų sutraukdavo jaunų žmonių. Laida siūlydavo įvairių temų, turėjo daug rubrikų: „Didžioji auditorija“, „Aš ir įstatymas“, „Pažinties svetainė“, „Komjaunimo prožektoriaus reidas“, „Linksmoji bangelė“. Kad jos auditorija buvo didelė ir įvairi, liudijo gaunami laiškai. Iš kitų laidų „Jaunimo bangą“ skyrė ir jos muzikinis apipavidalinimas – laidoje dažniausiai skambėjo estradiniai kūriniai. Paskatinti populiarumo laidos kūrėjai ryžosi drąsesniam žingsniui – 1980 m. birželio 7 d., šeštadienį, po eilinės „Jaunimo bangos“ radijas pakvietė į premjerą – redaktorės Birutės Ribokienės parengtą „Jaunimo bangos diskoteką“. Tai buvo tikrų tikriausias metų radijo įvykis! Buvo pasakojama apie populiariausius muzikos stilius, garsius dainininkus, skambėjo tuo metu madinga šokių, roko, rokenrolo muzika. Po pirmosios diskotekos gavus tiesiog kalną teigiamų atsiliepimų, nutarta ją transliuoti kiekvieną šeštadienį nuo 11 iki 12 valandos. „Seniai laukėme ko nors panašaus“, – rašė klausytojai. Jie siūlė tokias diskotekas rengti dažniau, o geriausia – savaitės pabaigoje nuo 23 ar 24 valandos.

„Glavlitas skaitydavo visas mano parengtas laidas, bet praktiškai nieko necenzūruodavo. Reikėdavo pateikti išverstus iš anglų kalbos dainų tekstus, bet ne visus iki galo, o tik kelis sakinius – nurodyti apie ką daina. Kartą dainos žodžius – „Get Ireland back to the Irish“ („Grąžinkite Airiją airiams“) – išverčiau taip: airių mergina įsimylėjo vieną jauną vaikiną... Ne todėl, kad nežinočiau kaip, bet kad žodis „laisvė“ nesukeltų asociacijų ir dainos neišmestų iš programos“, – prisimena B. Ribokienė. Buvo giriama ir patraukli laidos vedimo maniera – laidą įvairino sąmoningi posakiai, nestandartiniai, jaunatviški komentarai. „Laidą vesdavome dviem balsais – norėjom dialogo. Skaitėm tekstą kartu su Vytautu Kernagiu, Vytautu Šapranausku, Saulium Sipaičiu, Vytautu Baneliu, kuris dirbo laidų užsieniui redakcijoje pranešėju, net su savo vyru Arvydu vedėm keletą laidų. Informaciją apie muzikines naujienas padėdavo susirinkti labai daug geranoriškai nusiteikusių žmonių. Man talkino Arnas Klivečka, V. Kernagis, Liudas Šaltenis. Jie paskolindavo ir plokštelių iš savo kolekcijų. Turėjau gerą „informatorių“ tinklą – man pranešdavo, kada koks kolektyvas grįžo iš kelionių po užsienį, tuomet skambindavau tiems žmonėms, klausdavau, ar neparsivežė naujų plokštelių. Net maestro Juozas Domarkas yra jų paskolinęs.“

1982 m. iš „Jaunimo bangos“ išaugo dar viena laida – „Muzikos valanda jaunimui“, kurios autorė buvo Rūta Sodonienė. Kartą per mėnesį – ketvirtadienio vakarais – transliuotos laidos tikslas buvo padėti jaunam klausytojui suprasti rimtąją muziką, geras estradines dainas atskirti nuo banalių. Laida turėjo pastovias rubrikas – „Muzikinio gyvenimo apžvalga“, „Laiškų kaleidoskopas“. Žinoma, rubrika „Tarybinė daina“ vis dar buvo privaloma…

O pati „Diskoteka“ baigėsi be jokios konkrečios priežasties – tiesiog vieną 1984‑ųjų dieną laidos redaktorei buvo pasakyta, kad laidos daugiau nebebus...

Birutė Ribokienė prisimena:

Palangos pliaže vasarą nuo 11 val. dažniausiai visi klausydavosi „Jaunimo bangos diskotekos“. Gulim ir mes su vyru ant smėlio, deginamės. Ir štai nuskambėjo mano laida, kurios tekstą tąkart skaičiau su vyru. Po kurio laiko pradėjome apie kažką kalbėtis. Šalia gulintys jaunuoliai, tokie žaliūkai, išgirdo mus ir kalbasi tarpusavyje: „Va, brač!“ – sako vienas jų. – „Taigi jie ką tik Vilniuj buvo, radijuj! Tai kaip jie taip greitai atalakė Palangon?!“ O kitas žinovo tonu nuramino: „Tai tikriausiai lėktuvu atskrido!“

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Žinau, ką renkuosi

Atnaujinkime namus

Video

Metas rinktis

Maistas

Laikas griliui

Išlaikyk atostogų ritmą

Remontas be nervų

Sveikata

Automobilių švaros centras AINAVA

Ryškiems įvarčiams

Pasaulis kišenėje

Sulčių nauda

Naujas regėjimas

Unicef vaikų bėgimas „Už kiekvieną vaiką“

Renginių gidas