Dabar populiaru
Publikuota: 2016 lapkričio 24d. 23:00

Prisistatymas tęsiasi – Lietuva pristatė savo programą 2017 metų Leipcigo knygų mugėje

Lietuvos programos 2017 m. Leipcigo knygų mugėje pristatymas
Renato Neverbicko nuotr. / Lietuvos programos 2017 m. Leipcigo knygų mugėje pristatymas

Ketvirtadienį Lietuvos ambasadoje Berlyne šurmuliavo Vokietijos žurnalistai ir leidėjai, buvo pilstoma gira, vaišinama cepelinais su spirgučiais ir grietine, prie kavos laužomas šakotis, kurį Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė skraidino iš Lietuvos per Leipcigą.

Lietuviškas renginys be cepelinų Vokietijoje gal ir įmanomas, bet be šakočio reprezentuoti šalį būtų jau labai sunku. Juolab kad kitų metų Leipcigo knygų mugėje, kur Lietuva dalyvaus ypatingojo svečio teisėmis, bus pirmą kartą pristatoma ir receptų knyga.

Du Lietuvos mokslininkai – Rimvydas Laužikas ir Antanas Astrauskas studijavo pastarųjų trijų amžių lietuvių ir vokiečių kulinarijos knygas ir stebėjo, kaip receptai teka iš vienos šalies ir prigyja kitoje, kol tampa tos šalies kulinarine ypatybe. Kaip, pavyzdžiui, šakotis, arba senoviškai bankuchenas (Baumkuchen – pyragas medis), kurį vokiečiai išrado, išplatino, pamiršo, o dabar stebisi ir mielai gardžiuojasi juo.

Renato Neverbicko nuotr./Vaišės
Renato Neverbicko nuotr./Vaišės

Knygoje bus daug istorijos ir istorinių receptų, galima drąsiai teigti, kad tai bus Vokietijos ir Lietuvos kulinarinės draugystės knyga.

Ji bus viena iš 26 mugėje pristatomų į vokiečių kalbą išverstų lietuvių autorių knygų. Pasak spaudos konferencijoje lietuvių autorius apžvelgusios Aušrinės Žilinskienės, kitąmet, kaip niekada iki tol, bus pristatomas platus spektras Lietuvos rašytojų, pradedant į vokiečių kalbą išverstais Kristijono Donelaičio „Metais“ ar Antano Škėmos „Balta drobule“, kuriai vokiškojo leidimo įžangą rašo pats Jonas Mekas, vienu įdomesnių ir sunkiai išverčiamų lietuviškų romanų Jurgio Kunčino „Tūla“ bei Romualdo Granausko novelių knyga „Šventųjų gyvenimai“ ir baigiant modernia Eugenijaus Ališankos, Giedros Radvilavičiūtės, Lauryno Katkaus, Kęstučio Navako, Mikalojaus Vilučio eseistika, Rimvydo Stankevičiaus ir jaunųjų poetų, pakliuvusių į rinktinę, eilėraščiais, Alvydo Šlepiko novelėmis, Renatos Šerelytės, Grigorijaus Kanovičiaus ir Undinės Radzevičiūtės romanais, Laimono Briedžio pasivaikščiojimais po Vilnių ir Kęstučio Kasparavičiaus linksmomis knygomis vaikams.

Renato Neverbicko nuotr./Lietuvos programos 2017 m. Leipcigo knygų mugėje pristatymas
Renato Neverbicko nuotr./Lietuvos programos 2017 m. Leipcigo knygų mugėje pristatymas

Lietuvos stende pristatomiems Rūtai Šepetys ir Tomui Venclovai jau nebereikia reklamos – jie ir taip labai populiarūs Vokietijoje. T.Venclovos pokalbius su kolege rašytoja ir vertėja Ellen Hinsey apie jo gyvenimo kelyje sutiktus įžymius žmones kitų metų kovo mėnesį išleis visame pasaulyje žinoma „Suhrkamp“ leidykla. Knyga vadinsis „Įmagnetinta šiaurė“ (Der magnetische Norden).

Renato Neverbicko nuotr./Iš kairės Oliveris Zille, Claudia Sinnig, Reinhardas Veseris ir Aušrinė Žilinskienė
Renato Neverbicko nuotr./Iš kairės Oliveris Zille, Claudia Sinnig, Reinhardas Veseris ir Aušrinė Žilinskienė

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Leipcigo knygų mugės vadovas Oliveris Zille labai džiaugėsi būsimu Lietuvos dalyvavimu Leipcige ir plačia kultūrine programa. Ir paaiškino susirinkusiems, ką reiškia Lietuvos šūkis „Prisistatymas tęsiasi“ (Fortsetzung folgt). Lygiai prieš 20 metų, 1997-aisiais, Lietuva dalyvavo Leipcigo knygų mugėje svečio teisėmis su penkiais pristatomais autoriais ir jų kūrinių vertimais. Lietuvą tada atstovavo Ričardas Gavelis, J.Kunčinas, Vanda Juknaitė, Donaldas Kajokas ir K.Navakas. Pastarasis yra vienintelis autorius, kuris ir vėl savo kūryba atstovaus Lietuvai kitais metais vykstančioje mugėje, kurioje vietoje penkių autorių dalyvaus aštuoniolika.

Lietuvos kultūros instituto direktorė A.Žilinskienė teigia, kad Lietuvos dalyvavimas svečio teisėmis tokiame svarbiame literatūros pasaulio renginyje padės atkreipti dėmesį į Lietuvos rašytojus ir poetus. Pasak jos, mes turime ne mažiau gerų autorių nei Nyderlandai ar kitos mažos šalys, bet mums daug sunkiau atkreipti į save Vokietijos leidėjų dėmesį, o čia mugės platforma suteikia neįkainojamų galimybių. Ir ne tik literatams, bet ir kitiems menininkams.

Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis pasidžiaugė, kad lietuvių kalba yra viena seniausių indoeuropiečių kalbų Europoje, o vieni pirmųjų tai identifikavo vokiškų pasakų kūrėjai broliai Grimmai. Vertėja Claudia Sinnig, kitų metų mugei iš lietuvių kalbos išvertusi A.Škėmos romaną, E.Ališankos ir L.Katkaus esė, o iš anglų kalbos – T.Venclovo mintis, sakė, kad jai visada atrodė, jog lietuvių kalba yra labai švelni, skambanti, subtili ir nuostabiai tinkanti poezijai.

Renato Neverbicko nuotr./Deividas Matulionis ir Oliveris Zille
Renato Neverbicko nuotr./Deividas Matulionis ir Oliveris Zille

Knygų mugei ir festivaliui „Leipcigas skaito“ (Leipzig liest) planuojami skaitymai, diskusijos, debatai aktualiais politiniais klausimais, įvairios parodos, kino peržiūros bei kiti Lietuvos menininkų kūrybos pristatymai.

Kartu su Vilniaus Goethe's institutu planuojama jungtinė autorių paroda „Oxymora“, fotomenininkas Artūras Valiauga Leipcigo galerijoje iškabins parodą „Čia ir dabar“, skirtą Johanesui Bobrovskiui. Mugės metu kompozitorius Artūras Bumšteinas pristatys multimedijos projektą „Vargonų safari“, kur naudos Vokietijos miesteliuose šiais metais filmuotus vargonų muzikos vaizdus ir garsus.

Naujosios muzikos akcija „Operomanija“ Leipcigo teatre pristatys Rūtos Vitkauskaitės sukurtą operą „Išpažintis“ (Confession), atliekamą visiškoje tamsoje. Trečioje mugės salėje įsikursiančiose kūrybinėse dirbtuvėse Vilniaus dailės akademijos studentai pristatys lankytojams raidę Ė. Pasak organizatorių, tai viena dažniausiai naudojamų lietuviškų raidžių, kuri žymi praeitą laiką, moteriškumą ir išreiškia emocijas.

Renato Neverbicko nuotr./Aušrinė Žilinskienė
Renato Neverbicko nuotr./Aušrinė Žilinskienė

Kūrybinėse dirbtuvėse bus rodomi filmai, veiks paroda, skaitymai, tipografijos dirbtuvės ir kūrybiniai seminarai. Iš viso mugėje planuojama apie 50 įvairių renginių su Lietuvos menininkais.

Pagrindinis Lietuvos stendas kitų metų Leipcigo knygų mugėje bus nebe 20–30 kvadratinių metrų, kaip iki šiol, bet 140. Pasak A.Lukošienės, Lietuvos dalyvavimui mugėje prireiks pusės milijono eurų.

Kasmet kovo pabaigoje vykstančioje tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje ir didžiausiame literatūriniame Europos festivalyje „Leipcigas skaito“ šiais metais apsilankė 260 tūkst. žmonių. Mugėje buvo įsikūrę 2 250 dalyvių iš 42 šalių, o jos plotas užėmė 95 400 kvadratinių metrų. Iš viso savaitgalio metu vyko 3 200 renginių 410-yje įvairių scenų. Vokietijos knygų pramonė yra viena didžiausių pasaulyje, 2015 metais jos apyvarta siekė 9,4 mlrd eurų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

08:55
00:20
46:42

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas