Dabar populiaru

Naujausios

Publikuota: 2017 vasario 22d. 19:57

Liutauras Degėsys: knygų mugė galėtų atlikti naujų skaitytojų verbavimo funkciją

Liutauras Degėsys
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Liutauras Degėsys

Kasmet artėjant Vilniaus knygų mugei netyla diskusijos, kokių svečių iš užsienio sulauksime. Netyla ir kalbos, kad šis kultūros reiškiniu tapęs didžiausias knygų renginys Baltijos šalyse greitai keičiasi. Neretai apie jį galima išgirsti ir žodžių junginį „per daug komerciškas“. Rašytojas Liutauras Degėsys neatskleidžia, kokį užsienio autorių norėtų išvysti Lietuvoje, tačiau pasiūlymų knygų mugės rengėjams turi.

Kaip 15min pasakojo autorius, kuris ir pats Vilniaus knygų mugėje pristatys savo naujausią kūrinį „Tavo rytoj buvo vakar“, šis knygų renginys yra puiki proga rašytojams susitikti su skaitytojais. Tačiau mugės organizatoriai galėtų daugiau pasistengti ir pradėti vykdyti dar vieną funkciją – verbuoti naujus skaitytojus. Ypač jaunus.

„Įėjimą į mugę jiems padaryčiau vertą dešimties arba penkiasdešimties centų – jau vien už tai, kad jie, atsitraukę nuo kompiuterių, ateina į knygų pasaulį“, – sako L.Degėsys.

Idėjų jis turi ir daugiau. Kokių? Apie šiuos pasiūlymus ir mugės svarbą mūsų gyvenime – pokalbis su autoriumi.

Primename, kad Vilniaus knygų mugė šiais metais vyks vasario 23–26 dienomis. Šių metų mugės tema – „Lietuviški ženklai pasaulyje“.

– Artėjančioje Vilniaus knygų mugėje pristatysite savo naują knygą „Tavo rytoj buvo vakar“. Kelinta tai jums bus mugė?

– Galvoju, kad, turbūt, ketvirta arba penkta. Bet iš tikrųjų mugėje yra ne tik knygos pristatymo sluoksnis. Joje yra gausybė elementų – žmonės į mugę ateina susitikti, savęs parodyti. Rašytojams tai puiki proga pabendrauti. Vilnietis rašytojas dažniausiai savo kolegą sutinka tik knygų mugėje.

Skaitytojas mugėje taip pat jaučiasi šiek tiek ypatingu. Yra tokių skaitytojų, kurie sako – dar nepirksiu knygos, palauksiu mugės, ten nusipirksiu. Kita dalis žmonių iš tiesų ateina tik pasižiūrėti, bet mugė tuo pat metu yra ir reginys – joje neprivaloma pirkti.

Mugėje turi būti klounai, turi būti, kaip aš sakau, cirko palapinė, o „Litexpo“ šiek tiek panašus į šapito – cirko palapinę. Ir įėjus randi visko – cirko žonglieriai, barzdotos moterys ir moteriški vyrai, groja muzika: ir lūpinėmis armonikėlėmis, ir rylomis. Ir, aišku, vyksta prekyba. Kitą kartą nusiperki tokių dalykų, kurių šiaip nepirktum, bet mugė tave užburia, prisiperki „saldainių“, kurie, iš esmės, gal ir nevalgomi, ryškiai nudažyti. Parsineši namo, o paskui prisimeni, kad buvai mugėje ir gali visiems pasakyti – aš irgi buvau mugėje, o tu buvai?

– Jums, kaip autoriui, knygų mugė yra šventė?

– Manau, kad taip. Negali tiek įprasti prie renginių, kad galėtum nejausti šventės. Autoriui mugė visuomet yra šioks toks pakylėjimas ir pakilimas. Nors knyga yra fizinio, materialaus pasaulio daiktas, bet autorius toje knygoje egzistuoja virtualiai. Mugėje jis nusileidžia iš knygos aukštybių ant nuodėmingos žemės ir apsireiškia fiziškai. Aišku, kad toks perėjimas iš vieno pasaulio į kitą – yra rizikingas.

Knygų pristatymai, kurie vyksta kur nors rajonuose, susitikimai su skaitytojais mažose bibliotekose – ir jaukesni, ir ryškesni. Bet kitą kartą autoriui naudinga ir didelėje auditorijoje save išbandyti. Turėjau tokią patirtį – „Siemens“ arenoje skaičiau paskaitą būsimiesiems studentams, 6000 jaunų žmonių. Vos ne kaip Lady Gaga pasijaučiau – pasakai juoką ir 6000 žmonių nusijuokia vienu metu. Mugėje tos kolektyvinio bendravimo magijos taip pat yra.

– Visgi į knygų mugę einama nusipirkti knygų ar susitikti su autoriais?

– Gal nereikėtų šių dviejų dalykų taip atskirti arba prieš pastatyti. Antra vertus, yra tikimybė, kad susitikęs su autoriumi gal panorėsi ir knygą nusipirkti.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Liutauras Degėsys
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Liutauras Degėsys

Yra autorių, kuriuos įdomu gyvai matyti, suprasti, bendrauti su juo. Tačiau yra autorių, kurie nemėgsta mugės šurmulio – jie mano, kad knygos turi bendrauti, o ne jie patys. Čia susiduriame su tokiomis skirtingomis autorių kategorijomis – kurie moka save pristatyti ir kurie galvoja, kad už mane kalba knyga, aš pabūsiu šešėlyje.

– Vilniaus knygų mugę kasmet aplanko vis daugiau žmonių. Sunku įvertinti, ar tas skaičius lygus skaitytojų ar knygų pirkėjų skaičiui. Tačiau, kaip manote, kur šio populiarumo paslaptis?

– Gali būti, kad prisideda ir socialinio bendravimo poreikis, kaip, pavyzdžiui, social smoking (socialinis rūkymas – aut. past.), kai ne rūkyti eini, bet eidamas kartu su rūkančiais tu turi galimybę pasikalbėti su kitais žmonėmis. Galbūt ir čia – eini pabendrauti, pabūti šitame šurmulyje.

Autoriui mugė visuomet yra šioks toks pakylėjimas ir pakilimas.

Bet aš tikiu, kad mugė galėtų atlikti ir kitą funkciją – naujų skaitytojų verbavimo funkciją. Ypač jaunimo.

Socialiniame tinkle „Facebook“ pradėjau akciją – raginu nemokamai įleisti į mugę rašytojus, turinčius rašytojų bilietus. Jeigu mugėje būtų gausybė rašytojų – gal tai trauktų į mugę ateiti dar daugiau skaitytojų, nes jie žinotų, kad ten bus pilna autorių. Pasaulyje yra kavinių, kurios samdo ir moka pinigus popžvaigždėms, kad jos ateitų ir viliotų lankytojus į kavines: lankytojas ateina – nes žino, kad galės atsidurti vienoje vietoje su žvaigžde.

Manau, kad ir rašytojai tokia privilegija jaustųsi pagerbti. Ne kiekvieno rašytojo knygos pristatomos, gali būti, kad šioje mugėje jie nedalyvauja, bet gal ir juos suviliotų galimybė apsilankyti naujų knygų pasaulyje.

Motyvuodamas moksleivius aš arba atleisčiau juos nuo įėjimo mokesčio, arba įėjimą į mugę jiems padaryčiau grynai simbolinį: dešimt arba penkiasdešimt centų vertės. Juokauju, kad jiems būtų galima dar ir primokėti – jau vien už tai, kad jie, atsitraukę nuo kompiuterių, ateina į knygų pasaulį. Moksleiviai, nemokėdami įėjimo mokesčio, galėtų per keturias dienas 8 eurus sutaupyti. Prisidėję prie sutaupytų – ir knygą nusipirktų.

„Litexpo“ tai, turbūt, nepatiktų, bet leidyklos būtų paremtos, o skaitytojai – irgi praturtėtų knygomis.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Liutauras Degėsys
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Liutauras Degėsys

– Susidaro situacija, kad pagerbti vieni rašytojai, bet kiti lieka nustumti į šalį?

– Negali visi vienu metu būti pagerbti – tai logikos ir technikos dalykas. Ir dabar iš anksto žinome, kad kai kurie rašytojai sulauks didesnio dėmesio. Tai natūralu. Bet, sakau, mugė yra būdas parodyti, kad yra ir daugiau rašytojų. Daugiau negu tie, kuriuos visi žino ir kurie jau ir taip yra pagerbti skaitytojų dėmesiu.

– O kokia kitų šalių praktika – teko pabuvoti užsienio šalyse rengiamose knygų mugėse?

– Yra komercinė mugių pusė, kurios Vilniaus knygų mugėje antrą, trečią, ketvirtą dieną skaitytojas nemato. Tai metas, kai sudaromos leidybos sutartys, kai atvažiuoja leidėjai.

Moksleiviai, nemokėdami įėjimo mokesčio, galėtų per keturias dienas 8 eurus sutaupyti. Prisidėję prie sutaupytų – ir knygą nusipirktų.

Mano kritišku požiūriu – kai važiuojama į komercines užsienio muges, reikėtų ne vien pirkti užsienio autorių knygų leidybos teises, bet ir stengtis parduoti savo autorių kūrybą. Į Leipcigą mes vežame, rodos, trisdešimt knygų, išverstų į vokiečių kalbą. Ledai ir čia pajudėjo. Mugė yra tokia vieta, kur kiekvienas turėtų ir pirkti, ir parduoti, keistis informacija, idėjomis. Vėl liūdnai juokauju: siekime mainų susitarimų – jei mes perkame, tarkime iš švedų, tris knygas, jūs, užsieniečiai, irgi turite bent vieną lietuvišką knygą nupirkti.

– Jeigu į Vilniaus knygų mugę pažvelgtumėte skaitytojo ir lankytojo akimis. Kasmet spėliojama, kokie užsienio autoriai atvyks į mugę. Kokį svečią išvysti norėtumėt jūs?

– Užsieniečiai autoriai yra mugės kabliukas, masalas. Puikus jaukas skaitytojui. Aš nerizikuosiu pasakyti, kokių mugės svečių laukčiau iš šiuolaikinių pasaulinių rašytojų. Mano beveik visi mėgstami rašytojai yra mirę.

Noriu pabrėžti, mugė – tai puiki proga susitikti ne tik su kitais rašytojais. Rašytojai į pristatymus ateina ne vieni – jie atsiveda pristatymo ir palaikymo, komentavimo komandą. Leidyklos leidžia patiems rašytojams pasirinkti, kas galėtų juos pristatyti mugės renginiuose. Iš to, kokią kompaniją, kokius cirko artistus ir muzikantus pasirenka rašytojas savo pristatymo koncertui, galima daug ką sužinoti ir apie patį rašytoją. Kodėl jis nori pamatyti save būtent šių žmonių akimis, kokią žinią jis siunčia skaitytojams ne tik savo knygomis, bet ir jį pristatančių žmonių lūpomis. Rašytoją pristatančių žurnalistų, rašytojų, kritikų, politikų, kultūros veikėjų sąrašas yra puiki galimybė pamatyti rašytoją kitomis akimis.

– Pastaraisiais metais Vilniaus knygų mugė tapo savotišku kultūriniu reiškiniu. Joje ne tik galime rasti knygas, tačiau ir meno parodas, joje skamba muzika, rodomi kino filmai. Ne per daug nutolta nuo knygų?

– Medijų sąvoka labai smarkiai išsiplėtė, ir šiandien jau labai sunku pasakyti, kas nėra medija. Medija yra viskas, kas siunčia mums žinią, pranešimą. Knygos irgi mums siunčia savo žinias, savo tekstus ir SMS žinutes – tik problema, kad tos žinutės labai ilgos ir reikia mokėti jas perskaityti.

Knygoms tenka egzistuoti greta kitų medijų, greta paprastesnių pranešimų siuntėjų. Sudėtingesniam pasauliui galėtų praversti sudėtingesnės žinutės. Šalia esančios skirtingos medijos viena kitą gali papildyti, padėti žmonėms susigaudyti medijų pasaulyje.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Liutauras Degėsys
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Liutauras Degėsys

– Vis garsiau kalbama, kad mugė tapo per daug komerciška. Žvelgiant jūsų akimis, tai tiesa? Ar visgi be komerciškumo toks knygų reiškinys sugebėtų egzistuoti?

– Net ir meilėje, net ir religijoje galima įžiūrėti komercijos momentus. Prekybiniai santykiai beveik neišvengiami santykiuose tarp žmonių. Svarbiausia, ar tie prekybiniai santykiai išlaisvina, ar pavergia žmogų. Didina jo pasirinkimo laisvę ar siaurina. Jeigu neperki ir neskaitai knygų, nes lauki, kad „mugėje bus pigiau“, jeigu knygas perki, nes blizga ir traukia akį, jeigu nusipirkęs – neskaitai, nes pernelyg sunkios, nesuprantamos ir ne apie meilę. Ar čia komercija kalta, ar komercijos sugadintas žvilgsnis? Mugė, kuri tave apgavo, ar mugė, kuri buvo kaip tik tokia, kokios tu norėjai – pagal tavo skonį. Mugė yra veidrodis. Gal ir kreivinantis, gal ir išryškinantis tai, kas jau kreiva.

Yra gausybė pinigais neišmatuojamų dalykų, kuriems, deja, reikia pinigų: atradimo džiaugsmas, bendrumo jausmas, susitikimo laimė ir netikėtumo stebuklas. Geroje mugėje galima surasti tai, ko ieškai: blizgučių, niekučių ir papuošalų. Kvailų juokų ir kičinių menų. Susireikšminusių ir vaikiškai besijuokiančių dalyvių. Tikro graudulio ir nesumeluoto jausmo. Mugėje visko yra: gėrio ir šlamšto, komercijos ir meilės. Čia viskas taip, kaip ir gyvenime. Ir mugė čia niekuo dėta.

– Ačiū už pokalbį. Iki susitikimo mugėje.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Žinau, ką renkuosi

Atnaujinkime namus

Video

Metas rinktis

Maistas

Laikas griliui

Išlaikyk atostogų ritmą

Remontas be nervų

Sveikata

Automobilių švaros centras AINAVA

Ryškiems įvarčiams

Pasaulis kišenėje

Sulčių nauda

Naujas regėjimas

Unicef vaikų bėgimas „Už kiekvieną vaiką“

Renginių gidas